){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Artėja neišvengiamas metų pabaigos švenčių maratonas. Pagrindinis šeimos ar draugų susibūrimų akcentas dažniausiai būna toks pats – skanus kaloringas maistas. Dažnas šiomis dienomis neišvengiame persivalgymo. Kartais atrodo, kad visą savaitę nieko kito beveik neveikiame, tik valgome! Medikai teigia, kad persivalgymas gali būti kenksmingas sveikatai, religija primena, kad persivalgymas – rimta nuodėmė. Kaip to išvengti per šventes? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite ir Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovais Dainiumi Kepeniu ir Sigita Kriaučiūniene.
Skirtingi stalai
Ar Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų Metų šventinių stalų pavojai – skirtingi?
„Nors tomis dienomis valgomas skirtingas maistas, pagrindiniai pavojai yra panašūs – didelis rieboko maisto kiekis. Daugiau dėmesio į lėkštę dedamam maistui turėtų kreipti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie turėtų vengti silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį. Sergantieji virškinamojo trakto ligomis turėtų atsargiau skanauti grybų patiekalų. Tai sunkiai virškinamas maistas, ypač kai prie stalo sėdama vakare. Visiems reikia vengti persivalgyti“, – pastebi gydytoja dietologė D. Pipiraitė.
Jos pasiteiravome, ar 12 patiekalų per Kūčių vakarienę nėra pernelyg sunkus išbandymas mūsų skrandžiui.
„Kartais taip, ypač kai valgoma per daug“, – sakė D. Pipiraitė, pastebėdama, kad apie maisto derinimą šiuolaikinė medicina moksliškai pagrįstų duomenų neturi. Pasak jos, maisto derinamas – nėra sveiko maitinimosi elementas, tad prie Kūčių stalo svarbiausia laikytis saiko, kiekvieno patiekalo įsidėti tik paragauti, o ne persivalgyti.
Svarbu ir valgymo režimas – išlaikius tinkamus 3–5 valandų tarpus tarp valgymo ir švenčių metu, nesinorės iš karto daug valgyti, mat ilgesnis kaip 5–6 val. nevalgymo periodas savaime skatina persivalgyti vėliau.
Svarbiausia – saikas
Niekas neabejoja, kad persivalgymas nėra gerai. Tačiau medikų požiūriu tai nėra „mirtinas“ dalykas, tiesiog nemaloni būsena, kai kamuoja sunkumo pojūtis skrandyje, šleikštulys ir net pykinimas, skausmas skrandžio srityje, apima vangumas.
Sveikam žmogui persivalgymas sukelia tik trumpą diskomfortą. Tuo viskas ir baigiasi. Tačiau dažnai pasikartojantis persivalgymas – tai daugelio ligų priežastis. Jei žmogus serga kokia nors rimta liga, persivalgymas gali turėti rimtesnių pasekmių, nes tai yra papildomas krūvis ne tik virškinamajam traktui, bet ir širdžiai bei kitoms organizmo sistemoms.
„Pajutus, kad skrandis jau pilnas, galima tiesiog ramiai pasėdėti ir palaukti, kol maistas apsivirškins. Jeigu pojūčiai itin nemalonūs, galima pasitelkti virškinimo fermentus ar anglies tabletes“, – sakė gydytoja dietologė, pabrėždama, kad medikai rekomenduoja nepersivalgyti, tačiau, jeigu tai jau įvyko, geriau pasitelkti medikamentus nei jausti kankinančius pojūčius. O jeigu ir tada nemalonūs simptomai nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Kaip valgyti?
Ar maisto seka yra svarbu gerai savijautai? Nuo ko reikėtų pradėti valgį? Pirma gerti ar valgyti? Tokiais klausimais apipylėme gydytoją dietologę. Ji pastebėjo, kad pirmiausiai dera valgyti daržoves, vėliau – sriubą, tada – antras patiekalą, desertą. Labai pageidautina prieš valgant skirtingus patiekalus daryti 20 minučių pertraukėlę ir kiekvieną maisto kąsnį gerai sukramtyti.
„Per Kūčias ir Kalėdas vaišintis pradėti derėtų nuo skaidulų ir baltymų daug turinčių patiekalų. Ant Kūčių vakarienės stalo tai pupos, žirniai, javų grūdai arba jų turintys patiekalai“, – pastebi D. Pipiraitė.
Pasak pašnekovės, paprasčiausias būdas išvengti persivalgymo – rinktis lengvesnius, neriebius patiekalus. Geriau valgyti šviežių daržovių salotas su aliejaus užpilu ir vengti šventinių mišrainių su majonezu. Taip maistas bus lengviau virškinamas, be to, suvalgęs kalną daržovių, apšlakstytų tik citrinos sultimis su aliejumi, žmogus nejaus nemalonių pasekmių, kokių pajustų suvalgęs tiek pat mišrainės su riebiu majonezu.
Labai svarbu ir valgymo greitis – kiekvieną kąsnį, pasak D. Pipiraitės, reikia kramtyti 20–30 kartų, neskubant, nes angliavandenių virškinimas prasideda jau burnoje. Kuo greičiau valgoma, tuo labiau apkraunamas skrandis, nes maistas į dvylikapirštę žarną patenka porcijomis, jis gali būti nepakankamai suvirškintas, sukelti virškinimo sutrikimų, pilvo pūtimą, viduriavimą, pykinimą, vėmimą. Lėtai valgyti reikia ir dėl to, kad sotumas pajuntamas tik po 20 minučių.
Svarbu valgymą atskirti nuo kitos veiklos, pavalgius nueiti nuo stalo, o ne, pavyzdžiui, sėdint prie jo žiūrėti televizorių, nes taip sunkiau pajusti sotumo jausmą, susiformuos negeras įprotis valgant dar ką nors veikti.
Paprastos gudrybės
„Maiste turėtų vyrauti salotos, kiekvieną jų kąsnį dera gerai sukramtyti. Suvalgius porą šaukštų salotų su gabalėliu žuvies, verta padaryti pertrauką, pakilti nuo stalo. Po keliolikos minučių tikriausiai pasijusite sotus. O jeigu pradėjęs valgyti nesustosi, pateksi tarsi į užburtą ratą – vis valgai, negali pakilti nuo stalo, apsunksti, dar labiau nenori pakilti nuo stalo, šokti ir dainuoti“, – sakė Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovas Dainius Kepenis.
„Labai svarbu pagalvoti, ar stalas yra pagrindinis šventės akcentas, juo labiau jeigu prie jo sėdama vakare, kada daug valgyti netinka, pakanka lengvai užkąsti. Daug svarbiau pagalvoti, kuo kitu, be maisto, galime vieni kitus nustebinti, ką įdomaus parodyt, pasakyti“, – pastebėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovo pavaduotoja Sigita Kriaučiūnienė.
Pasak jos, vaišinantis neverta stengtis paragauti visų patiekalų. Jeigu žmogus mėgsta morkų pyragą, kam jam kimšti dešreles.
D. Pipiraitė pastebėjo, kad jeigu per metų pabaigos šventes prisimintume Kūčių ir Kalėdų papročius, žaidimus, būrimus, daugiau dėmesio skirtume bendravimui su namiškiais – būtų mažiau pavojaus persivalgyti.
Patarimai šeimininkėms
Ruošdamos maistą šeimininkės turėtų rūpintis ne tik jo skoniu, bet ir tuo, ar patiekalai netaps artimųjų negalavimo priežastimi. Todėl verta gaminti lengviau virškinamus, ne itin riebius patiekalus, kepant mėsą, paukštieną, žuvį, papildomai nenaudoti i riebalų. Mat riebus maistas lėtina virškinimą, ilgiau užsistovi skrandyje, tačiau sotumas pajuntamas vėliau, todėl tokio maisto iki pasisotinant galima suvalgyti daugiau.
Vartotini prieskoniai: kalenda, imbieras, krapai, kmynai, cinamonas, gerinantys virškinimą.
Svarbu, kad ant šventinio stalo būtų gausu šviežių vaisių – mat mes, lietuviai, jų ir daržovių suvartojame kone tik pusę rekomenduojamo kiekio. Žmonės žino, kaip sveikai maitintis, tačiau savo mitybos įpročius keičia vangiai.
Galima imtis ir tokios gudrybės – serviruoti stalą mažesnėmis lėkštėmis, tai padeda psichologiškai, žmogui atrodo, kad jis suvalgė daugiau.
Šie patarimai, nors paprasti, nėra nereikšmingi. Pasak medikų, dažna apsinuodijimų priežastis per šventes būna ne sugedęs maistas, bet per didelis jo kiekis. Nevalia persivalgyti net tokio maisto, kuris rekomenduojamas kaip sveikas. Svarbiausias sveikos mitybos principas – saikas. Deja, nors jis labai paprastas ir aiškus, jo laikytis nėra lengva.
Ne mažiau svarbu jau dabar sau atsakyti į klausimą, ar būtent maistas per šventes yra svarbiausia.
Norint išvengti persivalgymo
Maistą valgykite mažesniais kiekiais
Mėgaukitės maistu – tai didelis malonumas, kurį per skubėjimą dažnai prarandame.
Kuo mažiau dėkite į lėkštę riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo maisto.
Ilgai kramtykite kiekvieną maisto kąsnį, geriausiai 30–50 kartų.
Nepiktnaudžiaukite šokoladu, saldumynais. Gerkite daug mineralinio vandens, sulčių, arbatų.
Labai svarbu judėti – nesėdėkite prie stalo visą dieną. Eikite į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, susiorganizuokite judrių žaidimų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę