Ultragarsinė vaisiaus fotosesija – mamos užgaida ar būtinybė?

Nėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini

Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai?

Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte.

Kada nėščioji įtraukiama į nėščiųjų įskaitą?

Pageidautina, kad būsimoji mamytė pas akušerį-ginekologą apsilankytų per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Tačiau visiškai nereikia skubėti ir bėgti pas gydytoją, jeigu nėštumo testas teigiamas, o mėnesinės susilaikė kokias 3 dienas. Daugumoje užsienio valstybių esant tokiam nedideliam nėštumui moteris netgi nėra įtraukiama į nėščiųjų įskaitą. Tai daroma sulaukus 10–11-tos nėštumo savaitės. Aišku, jeigu moteris gerai jaučiasi. O jeigu ji kraujuoja ar kankina labai didelė gestozė (toksikozė), be abejo, reikia eiti pas gydytoją nedelsiant.

Nėščiųjų patikra: koks turėtų būti apsilankymų skaičius? kokie privalomi ir nemokami tyrimai turėtų būti atliekami?

Apsilankymų pas gydytoją skaičius gali būti įvairus, jeigu nėštumas yra patologinis. O jeigu nėščioji jaučiasi gerai, sveika, ji pas ginekologą turėtų lankytis 8–10 kartų. Nėščiųjų priežiūrą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V–1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“, kuriame ir nustatyti privalomi nėščiųjų patikros reikalavimai.

Pirmo apsilankymo metu atliekami kraujo tyrimai, kurie nustato kraujo grupę, rezus faktorių (Rh). Taip pat atliekamas ŽIV, sifilio testas, bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie parodo, ar nėra mažakraujystės, uždegimo procesų. Be to, kiekviena nėščioji privalo apsilankyti pas odontologą ir šeimos gydytoją (jeigu ją stebi akušeris-ginekologas). Kitų specialistų (endokrinologo, oftalmotologo, kt.) konsultacijos nustatomos individualiai.

Po 12-tos nėštumo savaitės atliekamas išplėstinis šlapimo tyrimas, ieškant, ar nėra infekcijų, – šlapimo pasėlis. Kadangi gana dažnai šlapimo takų infekcijos būna be simptomų, moterys ligos nejaučia, tačiau ji yra pavojinga vaisiui, nes didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, įgimtos vaisiaus infekcijos tikimybę. Aptikus infekciją, nėščioji gydoma.

30–32-tą nėštumo savaitę kartojamas bendras kraujo tyrimas, ŽIV, sifilio testai. Kiekvieno apsilankymo metu atliekamas šlapimo tyrimas, matuojamas kraujospūdis, gimdos dugno aukštis (taip vertinamas vaisiaus augimas), moteris sveriama, nuo 20 nėštumo savaitės klausomi vaisiaus širdies tonai.

Kokie neprivalomi, tačiau specialistų rekomenduojami tyrimai nėščiosioms atliekami?

Pirmojo apsilankymo pas ginekologą metu nėščioji informuojama apie papildomus tyrimus, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar ji nėra užsikrėtusi infekcijomis. Tai toksoplazmozės, citomegalo viruso nustatymo ir hepatito B ir C tyrimai. Šie tyrimai yra mokami.

Ar naudinga juos atlikti? Taip, nes šios infekcijos dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl pati moteris apie pavojų savo vaisiui gali nė nenutuokti. Toksoplazmozė gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą. Aptikus toksoplazmozę, hepatitą moteris siunčiama pas infektologą. Jei nėščioji yra hepatito viruso nešiotoja, ji nebus gydoma, tačiau ši informacija labai svarbi vėliau, maitinant kūdikį. Toksoplazminė infekcija gydoma, ir tai užkerta kelią komplikacijoms.

Citomegalo viruso infekcijos atveju gydymo nėra, besilaukianti moteris tiesiog žinos apie galimus pavojus. Užsikrėtusiam šiuo virusu naujagimiui gali grėsti sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, kitų organų pažeidimai, širdies ydos. Tačiau kūdikis ne visuomet užsikrečia, jis gali gimti ir sveikas.

Kitas svarbus tyrimas – aiškinantis, ar nėra B grupės beta hemolizinio streptokoko. Apie 5–7 proc. nėščiųjų yra šios bakterijos nešiotojos, ir nors pačioms moterims ši infekcija jokių problemų nukelia, bet naujagimiui ji labai pavojinga, nes gali sukelti sepsį, meningitą, plaučių uždegimą ir kt. Diagnozuojama infekcija atliekant pasėlį iš makšties 35–37-tą nėštumo savaitę. Gydymas taikomas gimdymo metu (leidžiami antibiotikai), ir tai apsaugo kūdikėlį nuo sunkių ligų. Šis tyrimas taip pat neprivalomas, todėl mokamas.

Kokias atvejais atliekami genetiniai tyrimai?

Nemokamai konsultuotis į genetikos centrą siunčiamos tik rizikos grupės moterys. Šiai grupei priklauso vyresnės kaip 35-erių metų moterys (nesvarbu, gimdo pirmą, antrą ar paskesnį kartą), taip pat kai būsimas tėvelis vyresnis kaip 55-erių metų, jeigu giminėje yra buvę apsigimimų, Dauno sindromo atvejų, genetinių ligų. Taip pat nemokama genetiko konsultacija priklauso, jeigu buvo nustatytas neaiškios kilmės nevaisingumas arba moteris patyrė 3 ir daugiau persileidimų. Kitoms ši konsultacija mokama.

Genetikos centre atliekami tyrimai, kurie vertina chromosominių ligų – Dauno, Edwardso sindromų ir nervinio vamzdelio defekto (kai vaisiaus stuburo kaulinė dalis nėra suaugusi ir dėl to gresia stuburo smegenų išvarža) – tikimybę. Gavus tyrimų rezultatus, šeima supažindinama su prognozėmis ir gali apsispręsti, kaip elgtis. Šių ligų gydymo nėra.

Kokie papildomi, bet nemokami tyrimai gali būti atliekami?

Papildomas kraujo tyrimas – gliukozės tolerancijos mėginys, nemokamai atliekamas tik rizikos grupės moterims, 24–26-tą nėštumo savaitę siekiant nustatyti gestacinį (nėštumo metu pasireiškiantį) diabetą. Rizikos grupei priklauso moterys, kurių šeimoje yra sergančiųjų diabetu, gimdžiusios daugiau kaip 4 kg sveriančius vaikus, jei pačios anksčiau buvo stebimos, ar nesivysto diabetas, taip pat turinčios antsvorio, nutukusios.

Kitas papildomas kraujo tyrimas – ieškant antikūnų vaisiaus eritrocitams. Jis atliekamas tais atvejais, kai moters rezus faktorius yra neigiamais (Rh-), o vyro – teigiamas (Rh+). Tyrimas atliekamas 16-tą ir 28–32-tą nėštumo savaitėmis. Jeigu 16-tą ir 28 savaitę antikūnų vaisiaus kraujui neaptinkama, 28–32-tą nėštumo savaitę suleidžiamas skiepas – anti Rh gama globulinas, kuris apsaugo vaikutį nuo antikūnų daromos žalos, ir daugiau jie netiriami. Jei Rh antikūnų randama, pacientė turi būti siunčiama į perinatalinį centrą tirti nuodugniau.

Jeigu nėščiajai nustatyta mažakraujystė, kraujo tyrimai atliekami dažniau. Taigi nemokamų papildomų tyrimų taip pat gali būti nemažai, tačiau ar jie reikalingi, gali nuspręsti tik gydytojas.

Kiek kartų turi būti atliktas ultragarso tyrimas? Ar jis kenksmingas? Koks ultragarsinis tyrimas vertingesnis – per pilvo sienelę, ar makštį? Galbūt naudinga atlikti abu kartu?

Gana dažnai moterys mano, kad ultragarsas bus atliekamas kiekvieno apsilankymo metu. Tačiau taip nėra. Pagal jau minėtą ministro įsakymą, esant normaliam nėštumui ultragarso tyrimas atliekamas vieną kartą – 18–20-tą savaitę. Žinoma, jeigu nėštumas komplikuotas, šis tyrimas bus atliekamas tiek kartų, kiek reikės.

Kita vertus, manau, kad netolimoje ateityje ir Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, echoskopija 11–13-tą nėštumo savaitę bus įtraukta į privalomųjų tyrimų sąrašą. Mat šiuo laikotarpiu pagal ultragarsinio tyrimo metu gautus žymenis (matuojamas vaisiaus sprando raukšlės prašviečiamumas, nosies kauliukas) galima įtarti Dauno sindromą. Jei vaisiaus sprando raukšlė storesnė už tam tikras normas, šios ligos tikimybė didėja, ir tai būtų pagrindas siųsti moterį konsultuotis pas genetikus.

Echoskopija per makštį atliekama tik per pirmąjį nėštumo trimestrą, vėliau šis tyrimas daromas per pilvo sienelę. Echoskopijos metu patiriamas šilumos efektas (vaisiaus vandenys šyla), tačiau tyrimas neatliekamas taip ilgai, kad šis poveikis pasireikštų vaisiui, todėl ir neigiamo poveikio jam nebūna. Antrą kartą echoskopija nemokamai gali būti atlikta jau po 41-os nėštumo savaitės, kai vaisius yra pernešiojamas.

Noriu pabrėžti, kad echoskopija – tai medicininis tyrimas, o ne pramoginis reginys tėvams ar fotosesija. Tyrimas ir jo metu stebima gyvybė reikalauja privatumo, pagarbos, todėl nereikėtų kartu atsivesti būrį giminių – senelių, mažų vaikų ir pan.

Kada klausomasi vaisiaus širdelės?

Širdies tonai specialiu akušeriniu stetoskopu pradedami klausyti nuo 20-tos nėštumo savaitės ir vėliau tai daroma kaskart, kai moteris ateina pas gydytoją. Jei tonai neritmiški, galima įtarti širdies ligą, jei sulėtėję ar padažnėję, – neigiamus vaisiaus būklės pokyčius. Tada gali reikėti papildomų tyrimų (echoskopijos).

Vaisiaus kardiotokograma, kai ne tik klausomasi širdelės, bet ir užrašoma kardiograma, kiekvieno vizito metu atliekama nuo 37-tos nėštumo savaitės. Šio tyrimo metu vaisiaus širdelės dūžius girdi ne tik gydytojas, bet ir mama.

Kokie simptomai turėtų priversti suskubti pas gydytoją?

Kad kraujavimas nėštumo metu pavojingas, žino visos moterys, tačiau ne mažiau pavojingas simptomas gali būti ir tepliojimas rudomis išskyromis. Tad reikia žinoti, kad ir tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.

Jeigu pilvo apačios skausmas nenuolatinis, vienoje ar kitoje pilvo pusėje, trumpalaikis, duriantis, – nieko baisaus. Bet jeigu skausmas spazminis, kartojasi, jeigu nuolat maudžia pilvo apačią, būtina kreiptis į gydytoją. Tik gydytojas, įvertinęs būklę individualiai, gali nuspręsti, ar simptomai svarbūs, ar jie praneša apie gresiantį persileidimą, priešlaikinį gimdymą.