){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Artėja pats gražiausias šventinis laikotarpis – Kūčios, šv. Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai. Tai metas, kai susitinkame su šeimos nariais, draugais, puošiame eglutę, tvarkome namus, galvojame, kaip padengsime stalą, ir ruošiame savo dvasinį pasaulį laukdami stebuklo – Kristaus gimimo. Neužmirškime savo papročių, tradicijų, atleiskime vieni kitiems ir pabūkime šeimos židinyje.
Eglutės puošimas
Paprotys puošti eglutes įvairiaspalviais žaislais ir žvakučių ugnelėmis atėjęs pas mus iš tolimos senovės. Ir atsirado jis ne mūsų krašte, o Anglijoje ir Vokietijoje. Tais senais laikais susispiesdavo žmonės miške apie žaliuojančią eglę, užkurdavo prie jos laužus ir dainuodavo, šokdavo, išdaigaudavo ar dar kitaip linksmindavosi.
Kiti rašytiniai šaltiniai teigia, kad, pasak legendos, pirmasis eglutę papuošė protestantų judėjimo pradininkas Martinas Liuteris. Teigiama, kad naktį keliaudamas per mišką buvo sužavėtas, kaip nuostabiai pro eglių šakas šviečia žvaigždės, tad vieną eglutę parsivežė ir ją papuošė degančiomis žvakutėmis. Ilgainiui kaimo žmonės eglutes pradėjo puošti obuoliais, o šiais laikais tai virto įvairiausiais stikliniais ir kitokiais žaislais, burbulais. Lietuviai eglutes puošti pradėjo XVIII amžiuje. Eglutė buvo puošiama Kūčių dieną. Žaisliukus gamindavo iš įvairiausių gamtinių medžiagų: šiaudelių, gėlių žiedelių, smilgų, vytelių, sudžiovintų gėlių, kaštonų, šermukšnių, popierinių girliandų, kiaušinių lukštų, riešutų ir laukdavo Kūčių vakarienės.
Kūčių vakaras
Kūčios – tai šeimos šventė. Pasninkavimu pagerbiamas ir laukiamas Kristaus gimimas. Patekėjus danguje pirmajai žvaigždei, visi tvarkingai pasiruošę, švariai apsirengę, sėdamės prie balta staltiese uždengto stalo. Kai kur dar neišnykusi tradicija po staltiese paskleisti šieno, kuris simbolizuoja ir primena Kristaus gimimą tvartelyje. Vyriausias žmogus Kūčių vakarienę pradeda malda. Po maldos dalinamas kalėdaitis, kurio simbolinė prasmė – meilė namams, pagarba tėvams, visiems žmonėms. Laužiant kalėdaitį, linkima sveikatos, gerų metų, augti dideliam, sėkmingo mokslo, laimės ar susitaikoma, atsiprašoma už padarytas skriaudas. Prasideda visą dieną lauktas valgymas. Ant stalo turi būti ne mažiau nei 12 patiekalų, kurie simbolizuoja 12 apaštalų ir 12 metų mėnesių.
Štai keletas patiekalų, kurie tiks jūsų šventiniam stalui
Riešutais įdaryti obuoliai. Reikės 6 obuolių, 0,5 l maltų riešutų, 3 šaukštų medaus. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius. Padarykite ertmę ir sumerkite į parūgštintą vandenį. Išgriebę nuvarvinkite vandenį. Į tuščią ertmę pridėkite maltų riešutų ir medaus įdaro.
Plokštainis su grybais. Reikės 1 litro tarkuotų bulvių, 0,5 litro grybų, 1 stiklinės aliejaus, 3 svogūnų, pipirų, druskos, 1 morkos. Grybus išvirkite ir supjaustykite ruoželiais. Pakepinkite aliejuje kartu su stambiai sutarkuotais svogūnais ir supilkite į tarkuotų bulvių masę. Įdėkite pagal skonį druskos, pipirų ir viską išmaišykite. Sudėkite į paruoštą skardą ir kepkite orkaitėje, kol pagels. Supjaustykite gabalėliais, sudėkite į lėkštę ir apibarstykite stambiai sutarkuota morka. Patiekite karštą.
Lietiniai su žuvimi. Jums reikės 0,5 kg virtos žuvies, 2 svogūnų, pipirų, miltų, vandens, aliejaus. Į sumaltą žuvį įdėkite sutarkuotus svogūnus, įberkite pipirų, druskos ir išmaišykite. Iš miltų ir vandens paruoškite tešlą lietiniams, juos iškepkite. Lietinį užtepkite paruoštu įdaru ir sulakstykite į 4 dalis. Apkepinkite ir patiekite karštus.
Po vakarienės prasideda būrimai, kurie trunka iki giliausių išnaktų.
Šventos Kalėdos
Ankstų Kalėdų rytą vaikai skuba ieškoti dovanų po eglute, o tikintieji skuba į Bernelių mišias pasveikinti, pašlovinti gimusį Kristų. Sugrįžę po mišių, sėdasi prie sotaus Kalėdų stalo. Sakoma, jei per Kalėdas valgysi sočiai, būsi sotus visus metus. Tai diena, kai galima į namus kviestis svečius, kaimynus ir vaišintis.
Paskanaukite troškintos vištienos su bruknėmis
Reikės vištos, 0,5 l bruknių košės, 100 g sviesto, pipirų, lauro lapelių, kmynų, druskos, 1 svogūno, 1 l vandens.
Išvalytą vištą įtrinkite pipirų, kmynų ir druskos mišiniu. Į keptuvę dėkite sviesto ir apkepinkite vištą. Pakepintą vištą dėkite į skardą, užpilkite vandeniu, sudėkite lauro lapelius, druskos, žiedais supjaustytą svogūną ir kepkite orkaitėje vis palaistydami skysčiu, kol višta pagels ir mėsa bus minkšta. Po to supjaustykite gabaliukais, sudėkite į lėkštę, užpilkite skysčiu ir uždėkite po šaukštelį bruknių ant kiekvieno gabaliuko. Vietoj bruknių tinka kepti obuoliai, džiovintos slyvos.
Naujieji metai
Ne visur naujieji metai prasideda sausio pirmąją. Kai kurios pasaulio tautos laiką skaičiuoja pagal saulės-mėnulio kalendorių, ir metų pradžia išpuola kai kur rudenį, kai kur žiemą.
Senovės romėnai pirmuoju metų mėnesiu laikė kovą, mat tada prasidėdavo lauko darbai. Metus, anot jų, sudarė dešimt mėnesių. Kiek vėliau šis skaičius buvo padidintas iki dvylikos. 46 metais prieš mūsų erą Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų pradžią į sausio pirmąją. Jo vardu pavadintas „Julijaus kalendorius“ paplito po visą Europą. Nuo tada daugelyje šalių ir švenčiami Naujieji metai žiemą, siaučiant už lango pūgai ar tyliai sningant.
Naujuosius metus galite pasitikti su naujametėmis spurgomis, kurioms paruošti reikės 3 pakelių varškės, 1 stiklinės razinų, 2 šaukštų cukatų, 2 šaukštelių geriamosios sodos, 4 kiaušinių, 1,5–2 stiklinių miltų, 1 pakelio vanilinio cukraus, 0,5 stiklinės cukraus pudros, aliejaus virti. Į dubenį sudėkite varškę, dukatus, nuplautas razinas, vanilinį cukrų, įberkite sodos, įmuškite kiaušinius ir viską išminkykite. Po to suberkite miltus ir vėl viską išmaišykite. Suformuokite norimo dydžio rutuliukus ir dėkite į verdantį aliejų. Virkite, kol iš visų pusių įgaus gelsvą atspalvį. Kiaurasamčiu išgriebkite, įdėkite į kokį nors indą, kelias minutes palaukite ir apibarstykite cukraus pudra.
Trijų karalių šventė
Trijų Karalių šventė švenčiama sausio 6-tą dieną. Trys Karaliai (Kasparas, Merkelis (Melchioras), Baltazaras), nešini mira, auksu ir smilkalais, aplanko daug namų, nešdami visiems gerąją naujieną ir linkėjimus. Jie skelbia, kad Betliejuje gimė Pasaulio Valdovas. Yra išlikusi tradicija sausio 6 dieną bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo nelaimių. Šia diena užbaigiame ilgai trunkantį šventinį laikotarpį, taip pat tai diena, kai nupuošiama eglutė, su ja atsisveikinama iki kitų metų.
Gražaus visiems šventinio laikotarpio!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę