Dusulys – dviejų rimtų ligų palydovas

LOPL yra lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga, pasireiškianti bronchų susiaurėjimu. Pagal sergančiųjų mirštamumą ir sergamumą daugelyje šalių ji užima ketvirtą vietą. Kadangi susirgimų skaičius sparčiai didėja, manoma, kad greitu metu ši liga užims jau trečią vietą.
Bronchinė astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais. Ja serga apie 7 proc. žmonių.
 

Panašios, bet skirtingos ligos

Tarp astmos ir LOPL klinikos yra daug skirtumų, bet atskirti jas pagal varginančius negalavimus sudėtinga, nes paviršiniai panašumai užgožia subtilesnius skirtumus.
Susirgus bronchine astma, vargina tokie nuolatiniai simptomai: dusulys, sunkumo (veržimo) pojūtis krūtinėje, švokštimas (švilpimas), kosulys. Dažnai dusulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstų rytą.
LOPL simptomai – dusulys fizinio krūvio metu, lėtinis kosulys, reguliarus skreplių atkosėjimas, dažni bronchitai žiemą, švokštimas.
Ligas sunku atskirti ir dėl to, kad 10–15 proc. atvejų būna ir LOPL, ir astma. Be to, dalis sergančiųjų bronchine astma toliau rūko, ir jiems išsivysto LOPL.
Nemažą vaidmenį atskiriant šias dvi rimtas ligas turi ligą sukėlusios priežastys, amžius pirmojo dusulio epizodo atsiradimo metu.
Astma dažnai prasideda jauname amžiuje, gali atsirasti ir išnykti.
LOPL beveik visada nustatoma vyresniems nei 40 metų asmenims, surūkantiems daugiau nei 20 pakelių cigarečių per metus.
Tačiau reikia nepamiršti, kad kartais ir astma gali prasidėti vyresniame amžiuje, o LOPL – jaunesniame amžiuje.
Sergantieji bronchine astma dažniausiai žino priepuolį sukeliančius veiksnius. Sergant LOPL su liga susiję simptomai dažnai neatpažįstami, pacientai palaipsniui priversti keisti gyvenimo būdą, kol paaiškėja dusulį provokuojantys veiksniai.
LOPL galima atskirti atlikus svarbiausią tyrimą nustatantį šia ligą – spirometriją. Tai tyrimas, kai specialiu aparatu patikrinama, kaip jūsų plaučiai kvėpuoja, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos). Šiam tyrimui skirti prietaisai šiuo metu yra kompiuterizuoti, pateikia daug kvėpavimo funkcijos žymenų, kuriuos įvertinęs gydytojas gali nuspręsti, ar nėra LOPL pradžios, o jei yra – kokia stadija. Šis tyrimas nėra sudėtingas – pakanka giliai įkvėpti ir viską iškvėpti į specialaus prietaiso daviklį.
Šio tyrimo metu iš tam tikrų gautų parametrų galima įtarti ir bronchinės astmos buvimą. Norint diagnozuoti ją tiksliai, yra atliekama keletas kitų tyrimų: bronchus plečiantys mėginiai (šiuo atveju kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų), fizinio krūvio, provokaciniai mėginiai.
Gydymo įstaigų, kuriose galima išsitirti plaučių funkciją, sąrašą galite rasti www.lopl.lt
Alerginei būklei įvertinti dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie padeda nustatyti ligos formą.
 

Gydykime šias ligas

Bronchinės astmos gydymas pritaikomas kiekvienam sergančiajam individualiai. Iš pradžių gydoma intensyviau, vėliau, jei yra įmanoma, vaistų dozė mažinama. Skiriamas ilgalaikis ir ligos paūmėjimo (priepuolio) gydymas. Pirmenybė teikiama įpurškiamoms vaisto formoms.
Jei įtariate, kad sergate bronchine astma, būtinai kreipkitės į gydytoją – jis patars, kuriuos vaistus ir kaip vartoti.
LOPL yra lėtinė liga ir visiškai jos išgydyti neįmanoma. Tačiau kiekvienas sergantysis, padedant gydytojui, gali imtis tam tikrų priemonių, lėtinančių ligos progresavimą. Reikia atsiminti, kad LOPL gydymas turi būti ilgas ir nepertraukiamas, nors simptomai ir minimalūs. Be to, nustatyta, kad ilgalaikis ir nuolatinis gydymas labai sumažina paūmėjimų skaičių.
Padėkite sau, pradėdami mažinti rizikos veiksnius, kurie sunkina šios ligos eigą.
Metimas rūkyti yra veiksmingiausia LOPL progresavimą mažinanti priemonė. Buvo įrodyta, jog mirtingumas sumažėja vien metus rūkyti, o, esant net ir sunkiai ligos stadijai, sulėtėja ligos progresavimas, pagerėja ligonio savijauta.
Skiepijimasis nuo gripo net apie 50 proc. sumažina LOPL paūmėjimų tikimybę. Rekomenduojama pasiskiepyti kartą per metus, prieš numatomas gripo epidemijas.
Vengiant minėtų rizikos veiksnių, kitas žingsnis yra įrodytas LOPL gydymas medikamentais. Tačiau žinokite, kad nė vienas dabartinis LOPL gydyti skirtas vaistas nesustabdo kvėpavimo funkcijos blogėjimo, o tik pristabdo ligos simptomus ir galimas komplikacijas.
Vieni pagrindinių vaistų simptomams lengvinti yra bronchų plečiamieji. Jų yra kelios grupės. Šie vaistai dažniausiai įpurškiami.
 

Trumpai apie dažniausiai vartojamą vaistą

Kaip vieną iš medikamentų galima paminėti tiotropį (vaistinėse parduodamas, pavyzdžiui, Spiriva pavadinimu). Juo LOPL turi būti gydomas nepertraukiamai, tuomet smarkiai pagerėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Sumažėja dusulys ir oro spąstai, todėl ligonis gali lengviau kvėpuoti. Padidėja fizinio krūvio tolerancija. Pavyzdžiui, jei iki vaistų vartojimo sergantis LOPL žmogus užlipdavo į pirmą aukštą ir uždusdavo, vartojant tiotropį, šis fizinis krūvis gali nebebūti kliūtimi.
Nuolatos vartojant preparatą, kur kas rečiau prireikia skubios pagalbos vaistų. Labai svarbu tai, kad tiotropis pasižymi ilga poveikio trukme (iki 24 val. po 1 inhaliacijos), ilgam ir stipriai išplečia bronchus, gerai toleruojamas, turi mažai nepageidaujamų poveikių, kurių, ilgą laiką gydant, pasitaiko retai. Pagrindinis šio vaisto privalumas yra tas, kad pacientui pakanka tik vienos inhaliacijos per parą, kad būtų užtikrintas akivaizdus ir ilgalaikis plaučių funkcijos pagerėjimas. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai pamiršta inhaliuoti kelias vaisto dozes per parą. Tiotropis yra dažniausiai LOPL gydyti skiriamas vaistas visame pasaulyje.
 

Vartojimo pagrįstumą įrodo tyrimas

Praėjusiais metais baigtas ilgalaikis plačios apimties ketverius metus trukęs UPLIFT® tyrimas. Šio tyrimo duomenys patikimai įrodė, kad LOPL sergančių pacientų, jau gydomų kitais įprastiniais vaistais, gydymas tiotropiu, nors nesumažina šiai ligai būdingo plaučių funkcijos blogėjimo spartos, bet:
• Reikšmingai pagerina plaučių funkciją.
• Reikšmingai pagerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
• Statistiškai reikšmingai pailgina laiką iki pirmojo LOPL paūmėjimo, 14 proc. sumažina hospitalizavimo dėl LOPL paūmėjimo riziką, 14 proc. sumažina vidutinį paūmėjimų skaičių vienam pacientui per metus.
• Turi tendencijų mažinti mirštamumą.
• Yra saugus, sumažina sergamumą kvėpavimo sistemos ir širdies ligomis.
Geri sergančiųjų antros stadijos LOPL gydymo tiotropiu rezultatai pagrindžia klinikinėje praktikoje skiriamą ilgalaikį gydymą tiotropiu jau ankstyvuoju ligos periodu.
 

Vaistams įkvėpti – inhaliatoriai

Tiotropiui inhaliuoti naudojami dviejų rūšių inhaliatoriai: nuo seniau naudojamas Handihaler ir naujasis unikalus dozuotas aerozolinis inhaliatorius Respimat. Kuriant jį buvo siekiama, kad vaisto būtų galima lengviau įkvėpti. Respimat sukuria lėtai judančių dalelių aerozolio debesėlį, todėl burnoje ir ryklėje nusėda mažiau veiklios medžiagos. Tai sumažina koordinacijos svarbą įkvepiant ir smarkiai pagerina įkvėpimą. Tyrimai parodė, kad, vartojant Respimat, į plaučius patenka daug daugiau (31–45 proc.) reikalingos veikliosios medžiagos.
Prisiminkite, kad, naudojant inhaliatorių, pirmiausia būtina atidžiai perskaityti informacinį lapelį ir paprašyti gydytojo, kad jis parodytų, kaip taisyklingai naudoti inhaliatorius. Prieš įkvepiant vaistų, visuomet yra svarbu kaip galima labiau išpūsti orą iš plaučių. Vaistų įkvėpimas turi būti gilus ir stiprus. Įkvėpus reiktų kelias sekundes sulaikyti kvėpavimą, neišpūsti oro, kad vaistai nusėstų bronchuose ir plaučiuose.
 

Būklę lengvina reabilitacija ir deguonies terapija

Be medikamentinio gydymo yra taikoma reabilitacija ir deguonies terapija.
Reabilitacijos tikslas – sušvelninti ligos simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir kasdieninį fizinį ir emocinį žmonių aktyvumą. Yra atlikta pakankamai tyrimų, patvirtinančių reabilitacijos veiksmingumą gydant sergančiuosius vidutinio sunkumo ir sunkia LOPL forma. Reabilitacijos programa sudaroma kiekvienam atskirai, atsižvelgiant į jo būklę, dusulį, motyvaciją ir rūkymą. Sergančiųjų sunkia ir labai sunkia LOPL forma gydymo pagrindas yra deguonies terapija. Įrodyta, kad ilgalaikė deguonies terapija pailgina išgyvenamumą pacientų, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas.
 

Ligos prognozę lemia net mityba

Dar vienas labai svarbus veiksnys yra mityba, ji lemia sergančiųjų neįgalumą, ligos prognozę. Ją blogina tiek maža kūno masė, tiek ir antsvoris. Pagerinus mitybą svorio netekusiems žmonėms, pastebimai padidėja kvėpavimo raumenų jėga.
Maistas turi turėti pakankamai baltymų. Tinka riebios žuvies produktai, daržovės. Reiktų vengti maisto, sukeliančio dujų kiekio žarnyne padidėjimą (obuolių, kopūstų, agurkų ir pan.). Maistas turi nestokoti vitaminų A, E, C. Valgyti patariama dažnai ir po mažai.
Paprastai vien pagerinti mitybą nepakanka, būtina reguliariai atlikti ir fizinius pratimus. Ypač tinka galūnes stiprinantys pratimai ir ėjimas tris – keturis kartus per dieną, nuo 5 iki 15 minučių.
Atminkite, kad jūsų gyvenimas gali būti visavertis ir kokybiškas pažinus ligas, kiek pakoregavus gyvenimo būdą ir glaudžiai bendradarbiaujant su gydytoju.