){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ilgametę darbo patirtį sukaupusios medikės teigimu, vienokių ar kitokių reumatinės ligos simptomų (kojų, sąnarių, raumenų skausmai) patiria kas trečias vaikas. Dažniausiai tai nėra rimtos ligos požymiai, tačiau, simptomams išliekant ilgesnį laiką, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Pasak doc. V. Panavienės, vienos reumatinės ligos pasireiškia sąnarių pažeidimu, kitos – sisteminiais pokyčiais (sisteminė raudonoji vilkligė, jaunatvinis dermatomiozitas).
Nepaisant pastarųjų metų medicinos pažangos, daugumos reumatinių ligų priežastys nėra gerai žinomos. Daugelis reumatinių ligų yra autoimuninės, jų atsiradimą skatina genetiniai vaiko organizmo pokyčiai. Dėl jų vaiko imunitetas pakinta taip, kad organizmas pradeda gaminti antikūnus savo paties audiniams ir naikinti juos. Būtent dėl šios priežasties reumatinėms ligoms gydyti ir skiriami vaistai, slopinantys uždegimą bei imunines organizmo reakcijas.
Vaikui susirgus sistemine reumatine liga, matomi ne tik sąnarių, bet ir odos, akių pakitimai. Išopėjimų atsiranda burnoje, lytiniuose organuose, išberia odą. Yra nemažai reumatinių ligų, pažeidžiančių kraujagysles, tačiau jos dažniau diagnozuojamos suaugusiems pacientams.
Bene dažniausios vaikų sąnarių ligos – jaunatviniai idiopatiniai artritai bei reaktyvieji artritai, kai sąnarių skausmas išsivysto po persirgtos infekcinės ligos. Pasak medikės, sergantys reumatinėms sąnarių ligomis mokantys kalbėti vaikai keletą dienų skundžiasi judėjimo aparato (sąnarių, raumenų) skausmais Apžiūrint sąnarius, matomi jų pakitimai: paraudimas, patinimas. Ryte vaiko sąnariai gali būti sustingę, jis sunkiai keliasi, kurį laiką vaikšto tiesiomis kojytėmis. Kartais pakitęs sąnarys gali būti karštas. Neretai reumatinėmis ligomis susirgę vaikai blogiau miega ryte, būna neramūs ir suirzę.
Jaunatviniai idiopatiniai artritai yra viena dažniausių bei labiausiai invalidumą keliančių vaikų sąnarių ligų. Žodis „idiopatinis“ reiškia, kad dar nėra žinoma ligos priežastis.
Pasak medikės, tai labai nevienalytė ligų grupė, sudaryta iš šešių ligos formų arba pogrupių. Bene dažniausia (beje, ir gerybiškiausia) forma – jaunatvinis idiopatinis oligoartritas. Juo paprastai suserga vaikai iki 6 metų amžiaus, dažniau mergaitės. Ligos metu pažeidžiama ne daugiau nei keturi sąnariai. Gydant šiuolaikiniais būdais, sąnarių pažeidimo gali nelikti, o pacientas gali pasveikti. Visai kitaip, jei gydyti pradedama per vėlai. Tada asimetriškai pažeidžiami sąnariai, sutrinka galūnės augimas ir funkcijos. Daliai sergančiųjų gali atsirasti rimta akių komplikacija – priekinės kameros uždegimas (priekinis uveitas). Tinkamai negydant, ši komplikacija ne tik sukelia regėjimo pablogėjimą ar kataraktą, bet ir aklumą. Nepaisant gresiančių sunkių ligos komplikacijų, jaunatvinis idiopatinis oligoartritas yra labai sėkmingai gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo bei į sąnarį suleidžiant gliukokortikosteroidų.
Kitos jaunatvinio idiopatinio artrito formos – poliartrito metu pažeidžiami daugiau nei keturi sąnariai. Atsižvelgiant į tai, ar kraujyje randama antikūnų, vadinamų reumatoidiniu faktoriumi (RF), šis poliartritas skirstomas į du pogrupius: RF teigiamą ir RF neigiamą.
RF teigiamas poliartritas yra gana retas. Dažniausiai jis pasireiškia simetriniu artritu, pažeidžiančiu smulkiuosius rankų ir pėdų sąnarius. Vėliau pažeidimas apima kitus sąnarius. Mergaitės serga dažniau negu berniukai, o ligos pikas būna po 10 metų amžiaus. Dažnai tai sunkios artrito formos.
Šiek tiek dažnesnis yra RF neigiamas poliartritas. Šia forma paprastai suserga trejų metų vaikai. Pažeidžiama daug sąnarių, pakinta jų funkcija.
Išskiriamas psoriazinis artritas, kai psoriaze serga pirmos ar antros eilės giminaičiai, bei artritas, susijęs su entezitu. Pastaroji forma diagnozuojama vyresnio amžiaus berniukams ir pasireiškia ne tik sąnarių pažeidimu, bet ir sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vietų uždegimu, skausmu bei stuburo pažeidimais.
Viena sunkiausių jaunatvinio idiopatinio artrito formų – idiopatinis artritas su sistemine (sisteminis reiškia, kad procesas apėmęs įvairius kūno organus) pradžia. Šia ligos forma serga 15 proc. jaunatviniu idiopatiniu artritu sergančių vaikų.
„Tai patys sunkiausi ligoniukai, kadangi dauguma jų yra pasmerkti ilgalaikiam ir ne visada sėkmingam gydymui“, – pasakoja docentė. Ligoniai skundžiasi karščiavimu, sąnarių skausmais, kūno bėrimu. Atliekant tyrimus, nustatomi vidaus organų pažeidimai (skysčio sankaupos apie širdį, plaučius, padidėjusi blužnis, kepenys ir limfmazgiai). Sisteminiai ligos požymiai ilgainiui išnyksta, tačiau, nepaisant gydymo, sąnarių pažeidimas gali išlikti bei toliau progresuoti.
Nors dar visai neseniai tokie ligoniai neturėjo jokios vilties ir buvo pasmerkti kančioms, tačiau naujų vaistų atsiradimas iš pagrindų pakeitė šių ligų gydymo suvokimą bei taktiką. Reumatinės sąnarių ligos gydomos nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, medikamentais, slopinančiais imunitetą, ir gliukokortikosteroidais, tačiau pastarieji vaistai pasižymi ne viena šalutine reakcija (sukelia vaikų kaulų osteoporozę, nulemia fizinės vaiko raidos slopinimą). Be to, ligoniai gali tapti priklausomi nuo gliukortikosteroidų. Tai reiškia, kad, jei vaistų vartojimą nutrauksite, liga atsinaujins.
Pasak medikės, dabar jau galima kovoti ir su šalutinėmis gliukortikosteroidų reakcijomis. Osteoporozė gydoma vitaminu D3, o vaiko fizinė raida skatinama biologiniais preparatais.
Bene geriausias to pavyzdys – dvylikametis pacientas, kurio ūgis buvo vos 1,30 cm. Šis vaikas kentėjo ne tik nuo fizinių, bet ir nuo psichologinių problemų. Docentė džiaugiasi, kad dabar šis pacientas yra septyniolikos metų, o jo ūgis jau siekia 1,56 cm. „Nors mums atrodo, kad tai nedidelė pažanga, tačiau tam vaikučiui tai milžiniškas pasiekimas“, – pasakoja ji.
Deja, pasak medikės, net ir biologiniai preparatai ne visiems pacientams veiksmingi. Tačiau nekantriai laukiamas naujos vaistų grupės – interliaukinų inhibitorių pasirodymas Lietuvoje. Literatūros duomenimis, šie vaistai turėtų būti efektyvūs net ir tiems pacientams, kuriems biologiniai preparatai nedavė laukto rezultato.
Pasak doc. Violetos Panavienės, viena dažniausių 3–10 metų vaikų atramos ir judėjimo sistemos bėdų – augimo skausmai, kurie neretai painiojami su rimta patologija. Jie yra priepuolių pobūdžio ir gali būti tokie stiprūs, jog priverčia vaiką pabusti iš miego ir verkti. Šiems skausmams būdinga tai, kad jie prasideda vakare ar pirmoje nakties pusėje. Augimo skausmų priepuoliai nėra dažni, gali kartotis 1–2 kartus per savaitę. Dažniausiai atsiranda sveikiems, gerai besivystantiems vaikams (mergaitėms kiek dažniau nei berniukams). Skauda abi kojas, dažniausiai kelius, blauzdas ir kulkšnis. Praėjus skausmui, vaikas užmiega, o kitą dieną jaučiasi puikiai, tarsi nieko nė nebuvę. Be to, priešingai nei esant reumatinėms sąnarių ligoms, sąnariuose nematyti jokių pakitimų.
Ištikus skausmo priepuoliui, tėvai labai išsigąsta ir nedelsdami kviečia greitąją medicinos pagalbą. Tačiau, pasak patyrusios medikės, šių skausmų netgi negalima pavadinti liga. „Tai yra natūralus vaikystės procesas. „Augimo“ skausmų pavadinimas duotas ne todėl, kad jie yra susiję su vaiko augimu, o todėl, kad, vaikui augant, šie skausmai išnyksta.
Iki šiol nėra žinoma skausmo kilmė. Nėra jokių įrodymų, kad augimo skausmai būtų susiję su augimu. Kadangi juos efektyviausiai malšina priemonės, gerinančios galūnių kraujotaką (šiluma, masažas, vaiko nuraminimas), manoma, kad judamojo aparato skausmai kyla dėl kraujagyslių pokyčių. Skausmų atsiradimas siejamas su orų pokyčiais, fiziniu ir psichiniu vaiko nuovargiu. Ne veltui medikė šiuos skausmus vadina „skausmais po gero pasilinksminimo“. Tačiau, pasak docentės, diagnozuoti augimo skausmus yra gana sudėtinga, kadangi būtina atmesti visas kitas galimas kaulų, sąnarių ir raumenų ligas. Augimo skausmus nuo rimtos patologijos gali atskirti tik patyręs gydytojas atlikęs kraujo tyrimą, kaulų rentgenogramą. Panašūs skausmai būdingi ne tik pūlingam sąnarių uždegimui, bet ir augliams.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę