){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Į draugiją užsuka aukštus postus užimantys vyrai. Jie kreipiasi pagalbos, ieško informacijos, nori daugiau sužinoti apie ligą, tačiau nenori tapti draugijos nariais, nes bijo, kad jų diagnozė taps žinoma ir kitiems. Vyrams sunku sirgti, būti pažeidžiamiems, rodyti savo silpnumą,“ – sako draugijos pirmininkas.
Šešiasdešimt trejų metų vilnietis Gediminas Žižys prieš penkerius metus išgirdo diagnozę – prostatos vėžys. Jam buvo nustatyta antra stadija ir pašalinta prostata. Dabar vyras gali tik svarstyti, kas galėjo būti ligos išsivystymo priežastis. Galbūt vėžiui išsivystyti padėjo ir ilgas rūkymo stažas. Gediminas rūkė net trisdešimt metų.
Vyras prisimena, kad kasmet eidavo atlikti PSA tyrimą, tačiau vienais metais praleido. Jis mano, kad tie metai galėjo būti lemtingi. „Žinojau, kad turi genetinį paveldimumą sirgti onkologine liga. Nuo prostatos vėžio mirė mano tėtis, brolis, kiti giminaičiai sirgo kitomis onkologinėmis ligomis. Todėl buvau budrus, juolab kad pirmieji prostatos išvešėjimo požymiai buvo atsiradę. Matyt, reikėjo būti dar budresniam,“ – svarsto vyras.
Gediminas atvirai kalba apie skaudžias prostatos pašalinimo pasekmes. Kartais po radikalaus chirurginio gydymo būna pažeidžiami ties prostata esantys nerviniai pluoštai, dėl to atsiranda erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymas. Jis nesivaržo apie tai kalbėti, nes šiuo metu Lietuvoje esanti padėtis verčia reikalauti geresnių sąlygų sergantiems vyrams. „Šlapimo nelaikymo gydymas po radikalios operacijos visiškai nekompensuojamas. Šis šalutinis radikalaus chirurginio gydymo poveikis nutinka tam tikram skaičiui pacientų visose šį gydymą taikančiose klinikose. Deja, Lietuvoje šiai problemai spręsti vartotini medikamentai, įklotai, rekonstruojamosios operacijos, panaudojant dirbtinį sfinkterį ar šlaplę pakeliančias juostas, nekompensuojami. Panaši situacija ir kalbant apie erekcijos sutrikimą po chirurginio prostatos vėžio gydymo. Šiuo metu yra žinoma daug erekcijos sutrikimų gydymo metodų (medikamentinis gydymas fosfodiesterazės inhibitoriais, akytkūnių terapija naudojant prostaglandiną E, varpos protezai su hidrauliniu mechanizmu ir kt.), tačiau jie Lietuvos vyrams yra sunkiai prieinami. Minėti medikamentai ir protezai nekompensuojami, o kai kurie netgi neregistruojami (esą dėl mažo atsiperkamumo). Užsienyje ypač populiarus varpos protezavimas Lietuvos pacientams praktiškai neprieinamas. Nejaugi 45–55 m. vyras turi prarasti bet kokį šansą būti lytiškai aktyvus? Juk patys suprantate, kad dažnas turi žmoną. Ir vyrai palūžta vien dėl to, kad negali turėti lytinių santykių su savo moterimi,“ – kalbėjo Gediminas Žižys.
Kartais Gediminui atrodo, kad šalies politikams mažai rūpi lietuvių vyrų gyvenimo trukmė, kokybiškas gyvenimas sergant tam tikromis ligomis. „Statistika teigia, kad lietuviai vyrai gyvena trumpiau nei moterys. Sužinojome šį faktą, pakraipėme galvas ir viskas? Kodėl nepradėta domėtis, kaip galima būtų pakeisti šią padėtį?“ – klausė Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas.
Pašnekovas pamini dar vieną faktą, kuris patvirtina jo teiginį, kad valstybė tikrai skiria per mažai lėšų sergančiųjų prostatos vėžiu gyvenimo kokybei. „Prostatos vėžys paprastai metastazuoja į kaulus (80 proc.), sukelia skausmus, kompresinius stuburo lūžius, dėl to pacientai tampa neįgalūs. Siekiant išvengti metastazių kauluose, sulėtinti jų plitimą bei jų padariniams palengvinti vartojami bifosfonatai, kurie kompensuojami visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą. Nors šie vaistai neleidžia ligai plisti kauluose ir pastebimai nutolina grėsmingas komplikacijas, tačiau dėl neaiškių priežasčių jie buvo išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Dėl didelės kainos jie tapo neįperkami daugumai sergančiųjų,” – sakė G. Žižys. Pašnekovas sako, kad visos šios problemos verčia būti aktyviu visuomenės piliečiu ir reikalauti iš valstybės deramo dėmesio.
Gediminas pasakojo, kad išėjęs iš ligoninės ėmė domėtis šia liga, daug skaitė, įstojo į sergančiųjų prostatos vėžius draugiją. Šiuo metu jis yra draugijos pirmininkas. Pasak jo, buvimas draugijoje suteikia žmogui daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą, apsaugo nuo netikslingos savigydos ir suteikia psichologinį palaikymą.
Gediminas Žižys visiems užsukusiems į draugiją primena, kad būtina vieną kartą per metus atlikti PSA tyrimą. „Vyresnio amžiaus, virš 50 metų vyrai, turi galimybę atlikti šį tyrimą nemokamai, reikia tuo naudotis. Pavyzdžiui, po onkologinės operacijos PSA tyrimai nėra kompensuojami, o juk po tokios ligos reikėtų gal ir kas mėnesį stebėti žmogaus būklę. Žodžiu, net ir finansiškai geriau stengtis niekada nesirgti šia liga,“ – sakė Gediminas Žižys.
Kalbėdamas apie save, Gediminas sako, kad jam nepalūžti padėjo šeima, jo paties vidinė stiprybė. „Kai kurie vyrai, net ir sulaukę keturiasdešimties, nieko nežino apie prostatą. Kaip jie būna šokiruoti, kai jiems pasakoma, kad neaišku, kur esanti prostata dar ir supiktybėjo iki vėžio. O po operacijos jie gali tapti lytiškai neįgalūs ar išryškėti kitos operacijos pasekmės... Todėl geriau daugiau žinoti apie prostatą, apie jos ligas ir gydymo galimybes. Antrąja savo širdimi vyrai turi rūpintis ne mažiau nei pirmąja,“ – įsitikinęs Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas.
· PSA tyrimas – tai ankstyva priešinės liaukos, kitaip sakant, prostatos vėžio diagnostika. Tyrimas atliekamas imant kraują iš venos ryte nevalgius. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet nuo keturiasdešimt penkerių metų.
· Medikai pataria neapsiriboti tik šiuo tyrimu, kartu atlikti ir išsamų urologinį tyrimą. Nuo keturiasdešimt penkerių būtina vieną kartą per metus užsukti pas urologą.
· Visi 50–75 metų vyrai bei vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu, pas mus nemokamai tikrinami dėl šios ligos.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę