){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažniausiai protas suprantamas, kaip gebėjimas atsiminti, nebūti išsiblaškiusiu. Būtent atminties akibrokštai – pamiršti daiktai, datos, neatpažįstami veidai – verčia manyti, jog prastėja mūsų protinės galios. „Atmintį blogina stresas, informacijos perteklius ir laiko stygius. Mankštinti reikia ne tik raumenis, bet ir protą. Tokios mankštos užtikrina gerą atmintį. Tad tereikia rasti laiko ir pasirinkti patrauklias jos formas“, – teigia medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Mindaugas JASULAITIS.
Prisiminti viską
Ar įmanoma prisiminti viską? Pasirodo, ne. Ar nauja informacija bus išsaugota, labiausiai priklauso nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį: lengviau įsimenama jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis įsiminimą, yra tai, kaip nauja informacija yra susijusi su jau žinoma. Mūsų smegenys nuolat ieško asociacijų.
Atmintį lemia įvairios priežastys: stresas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, miego trūkumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, depresija, nerimas ir kt. Atmintį blogai veikia ir informacijos perteklius, kai trūksta laiko jai apmąstyti.
Neleiskime smegenims užmigti
Klaidingas yra įsitikinimas, kad smegenys pailsi nieko neveikdamos. Mąstymo procesai niekuomet neturėtų liautis. Įrodyta, kad po atostogų, kuomet tik ilsimasi ir net neskaitomos knygos, intelektas sumažėja keliais procentais. Tad smegenys turi nuolat dirbti. Tačiau jų lavinimas yra visiškai kitoks, kai nejaučiame streso. Įsivaizduokite žmogų, kuriam reikia per kelias valandas parengti kūrybišką ataskaitą. Jis jaučia stresą, nes jį spaudžia laikas ir dėl to atsakomybė tampa dar sunkiau pakeliama. O dabar įsivaizduokite žmogų, kuris turi laiko ir į jo rankas patenka kryžiažodis. Su kokiu užsidegimu jis jį sprendžia!
Skirtingų profesijų medikai vieningai sutaria, kad nuolatinė protinė veikla gali atitolinti kai kurias ligas, pavyzdžiui, senatvinę demenciją, Alzheimerio, Parkinsono ligas. Nors jų išsivystymo išvengti nepavyks, tačiau išsaugoti proto aiškumą, blaivumą, gebėjimą mąstyti įmanoma ilgiau. Tereikia kasdien savo smegenims duoti nedideles, tačiau įdomias, lavinančias ir stresą mažinančias užduotis.
Kasdienis proto lavinimas būtinas kiekvienam .
Žmogaus smegenys, kaip ir kūnas, nuo vaikystės iki gilios senatvės reikalauja nuolatinių treniruočių.
Amerikiečių mokslininkai, atlikę tyrimą su 2802 vyresniais nei 65 m. amžiaus žmonėmis, nustatė, kad reguliari intelekto treniruotė padeda spręsti kasdienines problemas. Tam tikrų protą lavinančių užduočių atlikimas pagerino tiriamųjų mąstymo funkcijas. Įdomu, kad teigiamas tokių treniruočių poveikis buvo pastebimas net po 5 metų. Jas atlikę žmonės lengviau spręsdavo kasdienes problemas nei netreniruoti.
Reguliari proto mankšta veikia netgi bendrą žmogaus sveikatą, leidžia jam ilgiau jaustis ir atrodyti jaunesniam nei yra iš tikrųjų.
„Gaila, tačiau daugelis žmonių po vidurinės ar aukštosios mokyklos baigimo per mažai skiria dėmesio nuolatiniam intelekto lavinimui. Dar blogiau tai, kad tobulėjimo nebuvimas šiuo atveju reiškia neišvengiamą, nuo amžiaus priklausomą proto galių mažėjimą“, – sako gydytojas psichiatras M.Jasulaitis.
Tyrimai rodo, kad intelekto vystymasis yra tiesiogiai susijęs ir su perdirbamos informacijos kiekiu. Naujos informacijos apdorojimas treniruoja galvos smegenis taip pat, kaip fizinis krūvis – raumenis. Protinio aktyvumo trūkumas sukelia galvos smegenų žievės kraujotakos susilpnėjimą, kas savo ruožtu neigiamai veikia intelektą bei atmintį. Be to, intensyvaus darbo su informacija metu gerėja galvos smegenų kraujotaka, susidaro daugiau naujų nervų ląstelių jungčių, o tai palankiai veikia tiek atmintį, tiek kitas intelekto savybes.
Mokslininkai teigia, kad ir suaugusio žmogaus smegenyse vyksta naujų nervinių ląstelių susidarymas (neurogenezė), todėl net vyresniame amžiuje, mokydamiesi naujų dalykų, mes galime teigiamai veikti pilkąsias galvos smegenų ląsteles.
„Įvairios priemonės, skatinančios smegenis dirbti, ilgiau išlaiko jas darbingas ir neleidžia senti. Vienas iš sprendimo būdų – lavinantys ir stresą mažinantys žaislai suaugusiesiems“, – pataria gydytojas psichiatras M.Jasulaitis.
Iš budistų begalinio mazgo simbolio gimė „Tangle“
Vieną iš lavinančių ir protą treniruojančių žaidimų, galvosūkį „Tangle” išrado amerikiečių skulptorius Richardas Zawitzas, įkvėptas budistų begalinio mazgo simbolio, atspindinčio begalinę egzistenciją. Šis galvosūkis nepaprastai populiarus JAV – vien 2006-aisiais Valstijose buvo parduota 8 mln. įvairių „Tangle“ žaidimų.
Zawitzas studijavo Havajų Universitete skulptūros meną, Azijos meno istoriją bei Azijos filosofiją. Studijų metu Zawitzas atrado paslaptingą senovės Tibeto Begalybės mazgą, begalinės meilės ir išminties simbolį, kuris jį sužavėjo, suintrigavo ir patraukė. Tai uždaras grafinis ornamentas, sudarytas iš stačiakampių, susipynusių linijų. Jis neturi nei pradžios nei pabaigos, kas simbolizuoja nesibaigiančius gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklus, Budos begalinę išmintį ir užjautimą. Jis pažymi tęstinumą kaip pagrindinę egzistencijos tiesą. Perpintos gijos simbolizuoja, kad viskas gyvenime tarpusavyje yra susiję ir todėl priklausoma nuo priežasčių ir jų padarinių. Spėjama, kad jis gali būti kilęs iš senovės „Naga“ ženklo, simbolizuojančio dvi gyvates.
Zawitzas pradėjo kurti ir tobulinti Tibeto Mazgo formas, kurios išsiliejo į nesibaigiančią gausybę skulptūrų, pagamintų iš pačių įvairiausių medžiagų. Jis sukūrė skulptūrą, kuri galėjo būti keičiama į daugelį estetiškai intriguojančių formų. Jo naujoji meno forma pakerėjo ir jo studijos lankytojus, kurie nesusilaikydavo nepalietę naujojo kūrinio: sukdami, apsukdami, „tanglindami“ jie keitė Zawitzo kūrinį, suteikdami naujas formas, kurios stebino ir patį jos autorių. Skulptūra kėlė žmonėms nuotaiką, jiems patiko ją liesti rankomis, ji mažino stresą, vertė pamiršti kasdieninius rūpesčius ir grąžindavo šypsenas į veidus.
Kiekvienas atras naudingo sau
Dabar galvosūkis „Tangle“ – neriboto kūrybinio potencialo medžiaga, leidžianti pasireikšti kūrybiniam pradui ir suteikianti galimybę treniruoti protą. „Tangle” verčia jį lankstantįjį mąstyti apie naujas formas ir būdus, kaip jį sudėti. Be to, yra įrodyta, kad ir motorinių judesių lavinimas – viena geriausių smegenų darbą gerinančių priemonių.
„Tangle“ medicininis poveikis
Medicininiais tyrimais yra įrodyta, kad „Tangle“ ne tik suteikia galimybę lavinti protą, sumažina stresą, bet ir:
· Padeda metant rūkyti.
· Gerina rankų judesius, koordinaciją.
· Lavina plaštakos bei rankos raumenis, gerina jų darbą.
· Padeda reabilituoti po patirtos traumas.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę