){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Širdies laidžiąją sistemą sudaro raumeninės kilmės specializuotas širdies audinys, gaminantis ir perduodantis elektrinį impulsą darbiniam širdies raumeniui. Šis impulsas reguliuoja širdies ritmą ir atskirų dalių susitraukimą. Taip palaikoma efektyvi kraujo tėkmė.
Širdies aritmijų formų yra daug ir labai įvairių – sinusinės, ekstrasistolės, paroksizminės tachikardijos, prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas, širdies laidumo sutrikimai. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš šių aritmijų.
Pirmiausia paminėjau sinusinio ritmo patologiją.
Sinusinė aritmija su pagreitėjusiu širdies dažniu (100–180 k./min.). Ją sukelia įvairios priežastys: emocijos, fizinis krūvis, skausmas, karščiavimas, tireotoksikozė (skydliaukės aktyvumo padidėjimas), alkoholis, rūkymas, stipri kava, vaistai (atropinas, efedrinas, tiroksinas ir kt.). Ligonis skundžiasi pagreitėjusiu širdies ritmu, nuovargiu, jaučia oro trūkumą, spaudimą krūtinėje. Paprastai sinusinė tachikardija prasideda ir baigiasi iš lėto.
Gydant sinusinę tachikardiją, pirmiausia svarbu pašalinti ją sukėlusią priežastį. Skausmo sukeltą tachikardiją galima pašalinti efektyviai numalšinus skausmą. Ypač svarbu, kad ligonis nevartotų alkoholio, nerūkytų, negertų stiprios kavos arba arbatos. Kartu sergant išemine širdies liga, dėl sinusinės tachikardijos yra didesnė staigios mirties rizika.
Sinusinė aritmija su sulėtėjusiu širdies dažniu (mažiau nei 60 k./min). Sveikiems žmonėms ši aritmija gali atsirasti miegant, būna sportininkams, gali būti įgimta. Kitos galimos priežastys – miokarditas (širdies raumens uždegimas), kardiomiopatijos (širdies raumens pakitimai), ūminis miokardo infarktas, neurozės, hipotireozė (skydliaukės hipofunkcija) ir kita.
Dažniausiai nesunki sinusinė aritmija su sulėtėjusiu širdies dažniu (45–60 k./min.) nesukelia nemalonių pojūčių. Kai pulsas labai retas, t.y. mažiau kaip 40 k./min., tai ligonis gali jausti silpnumą, dusulį, galvos svaigimą, kartais alpsta. Pašalinus sukėlusią priežastį, šios formos aritmija paprastai išnyksta. Labai sunkiais atvejais implantuojamas kardiostimuliatorius.
Sinusinė aritmija dažniau išsivysto sveikiems jauniems žmonėms. Gydyti nereikia. Privalu sutvarkyti paros režimą, kad būtų pakankamai poilsio.
Ekstrasistolės dažnos širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Be to, ekstrasistolių atsiranda ir sveikiems žmonėms, sportininkams. Ekstrasistolių atsiranda dėl sumažėjusio kalio ar magnio kiekio kraujyje, deguonies trūkumo audiniuose, skausmo, vaistų, alkoholio vartojimo, rūkymo ir kitų priežasčių. Dažniausios – skilvelinės ekstrasistolės.
Daugelis ligonių ekstrasistolių nejaučia. Kartais pacientai jaučia smūgius arba krustelėjimą krūtinėje arba kakle, galvos svaigimą, silpnumą. Kai ekstrasistolės negausios, nesukelia nemalonių pojūčių, tai dažniausiai jų nereikia gydyti antiaritminiais vaistais. Pakanka pašalinti jas sukėlusias priežastis. Skubiai gydomos ekstrasistolės, kai jas sukėlė miokardo infarktas, širdį veikiantys vaistai glikozidai, narkotinės medžiagos, sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje (hipokalemija). Ekstrasistolių profilaktikai svarbu vengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti.
Paroksizmine tachikardija vadinamas staiga ir smarkiai padidėjęs širdies susitraukimų dažnis. Paroksizminės tachikardijos priepuolius gali sukelti išeminė širdies liga , kardiomiopatija, stiprios emocijos, alkoholis, rūkymas, kava, fizinis krūvis. Ištikus priepuoliui, pacientai skundžiasi labai dažnu širdies plakimu, nerimu, silpnumu, oro trūkumu, gausiu šlapinimusi, gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas. Šią tachikardiją kartais išprovokuoja širdį veikiantys vaistai glikozidai, antiaritminiai vaistai, hipokalemija. Gydant svarbu šalinti tachikardiją sukėlusią priežastį. Reikia nuolat sekti kalio koncentraciją kraujyje.
Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas yra dar sunkesni širdies ritmo sutrikimai nei ekstrasistolės. Prieširdžių plazdėjimas – tai reguliari ir labai dažna prieširdžių veikla. Prieširdžių virpėjimas – tai dar dažnesni neritmiški prieširdžių susitraukimai, kai nėra normalios prieširdžių sistolės, t.y. susitraukimo. Tai dažniausias po ekstrasistolijos širdies ritmo sutrikimas. Prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą neretai sukelia reumatinės mitralinės (dviburio vožtuvo) ydos, išeminė širdies liga, kardiomiopatijos, tireotoksikozė. Ligonis skundžiasi alpimu, dusuliu, galvos svaigimu, padažnėjusiu šlapinimusi.
Dažniausiai širdies laidumo sutrikimai nesukelia jokių simptomų. Laidumo sutrikimų dažniau būna vyresniems žmonėms. Širdies laidumo sutrikimų gali atsirasti dėl kai kurių antiaritminių vaistų vartojimo, hiperkalemijos (padidėjusios kalio koncentracijos kraujyje).
Ligoniai skundžiasi silpnumu, nuovargiu, dusuliu, galvos svaigimu, kartais gali apalpti.
Dauguma laidumo sutrikimų negydoma, dažniausiai svarbu pašalinti sukėlusias laidumo sutrikimą priežastis. Profilaktikai svarbu racionaliai vartoti vaistų nuo aritmijos.
Kalis – ypač svarbus normaliai žmogaus organizmo ląstelių veiklai. Kalis padeda palaikyti stabilų arterinį kraujo spaudimą ir perduoti elektrocheminius impulsus, kurie būtini reguliuojant širdies ritmą. Kalio gausu vaisiuose (bananuose, abrikosuose), daržovėse (bulvėse, pomidoruose, kopūstuose), grikių, avižų kruopose, ankštiniuose augaluose, žuvyje, paukštienoje, pieno produktuose. Dažnas kavos, alkoholio vartojimas skatina kalio išsiskyrimą su šlapimu.
Magnis būtinas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Magnis būtinas daugelio fermentų veiklai. Jis apsaugo žmogaus organizmo audinius nuo kalcifikacijos, kraujagyslių sieneles – nuo pažeidimo staiga pakilus kraujospūdžiui. Magnio trūkumas sukelia raumenų skausmus, dažną širdies plakimą, padidėjusio kraujo spaudimo ligą, net mirtinus širdies ritmo sutrikimus ar staigų širdies sustojimą. Magnio daug aptinkama pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūros gėrybėse, abrikosuose, bananuose, obuoliuose, riešutuose, žaliose lapinėse daržovėse. Svarbu kuo mažiau vartoti alkoholio, valgyti neriebų maistą, nes tai trukdo magnio absorbcijai organizme.
Iš gudobelės žaliavos pagaminti vaistai laikomi gera širdies ligų profilaktikos ir gydymo priemone senyvo bei pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jie vartojami esant ankstyvai hipertonijos stadijai ar kaip pagalbinė priemonė sergant aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį miegą, širdies ir smegenų kraujotaką.
Sukatžolės preparatai ramina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas sergantysis širdies aritmija privalo suprasti savo ligos pavojų gyvybei ir nuolat laikytis gydytojo nurodymų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę