){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pinigai keliauja kur kas daugiau nei žmonės, juos liečia daugybė vienas kitą nepažįstančių sveikų ir įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Kaip teisingai atsakė šį klausimą sumąstęs vaikas, – ne visi jie plauna rankas, bet, nors suaugusieji kalba apie pinigų keliamą pavojų sveikatai, neteko girdėti, kad kas nors dėl jų susirgtų. Iš tikrųjų, net jei suviduriuotume dėl to, kad laiku nenusiplovėme rankų, pačiupinėję pinigus, tikriausiai apkaltintume suvalgytą maistą. Tvirtinti, kad niekas nesuserga dėl pinigų – negalima. Beje, buvo atlikta keletas mokslinių tyrimų. Vieno iš tyrimų rezultatuose paminėta, kad ant pinigų aptikta 8 skirtingų ligų sukėlėjų. Dalis jų gali sukelti viduriavimą, dalis – šlapimą išskiriančios sistemos uždegimus ir net sepsį (kraujo užkrėtimą). Pasirodo, nuo 2002 metų kai kuriose šalyse pinigus bandoma spausdinti ant popieriaus, pasižyminčio antibakterinėmis savybėmis. Kai kurie bankai pinigus dezinfekuoja. Tai sumažina užsikrėtimo tikimybę. Kita vertus, rankoje laikius pinigų, ne visuomet patenka toks sukėlėjų kiekis, kuris pajėgus sukelti tam tikros ligos simptomus. Ir dar: susirgimai nėra dažni todėl, kad žmogų saugo imuninė sistema, kuri kovoja su ligų sukėlėjais. Bet kokiu atveju, nepamirškite nusiplauti rankų.
Pasikartojantys veiksmai (lingavimas, galūnių judesiai ir t.t.) gali būti dėl kelių priežasčių: paprasčiausio žmogaus įpročio, esant tam tikroms ligoms ar būklėms, dėl kurių pasikartojantis veiksmas sumažina nemalonius pojūčius. Pvz., kai žmogus jaučia galūnės deginimą, skausmą), sergant „neramių kojų sindromu“ arba periodiniu galūnių judėjimo sutrikimu (šiuo atveju žmogus gali kartoti judesį net miegodamas kas 5–90 sekundžių), Parkinsono liga.
Vis dėlto dažniausiai kokį nors veiksmą žmogus atlieka paprasčiausiai įpročio vedamas. Tokiu atveju pasikartojantis veiksmas dažniausiai netrukdo gyventi ir pasireiškia ne nuolat, dažniausiai tik tam tikrų situacijų metu, pavyzdžiui, žiūrint televizorių, ir tokių savo judesių žmogus gali net nepastebėti. Paprašius nutraukti judesį, žmogus nesunkiai gali tai padaryti (kol vėl užsimirš), nepastebėdamas didesnio savijautos pablogėjimo (t.y. žmogus negali pasakyti, kad, pavyzdžiui, tuomet, kai nejudina kojos, jam fiziškai yra blogiau nei tuomet kai jis ją judina). Jeigu žmogus atlieka tam tikrą judesį dėl nemalonių fizinių pojūčių, reikia kreiptis gydytojo pagalbos.
Iki tam tikro amžiaus, kol išmokstama kontroliuoti šlapimo laikymą bei suvokti, kad pūslė jau prisipildžiusi, į lovą (arba į kelnes) šlapinasi visi vaikai. Vaikui augant ir jį mokant higienos taisyklių, palaipsniui išmokstama naudotis tualetu. Pradžioje vaikas išmoksta tai padaryti būdraudamas, t.y. kai nemiega. Esant pilnai šlapimo pūslei ir poreikiui pasišlapinti, pūslė smegenims siunčia signalą, kurį gavę ir suprantame, kad norime pasišlapinti. Maži vaikai kartais paprasčiausiai pramiega šį ženklą, ir tada lovytė sušlampa. Tokių bėdų neturėtų nutikti vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams. Jeigu vis dar nutinka, gydytojai gali ištirti vaiko sveikatą, kadangi yra daug priežasčių, galinčių sukelti naktinį šlapimo nelaikymą. Net ir tuo atveju, jei tikrosios priežasties surasti nepavyksta, galima laikytis dviejų pagalbinių taisyklių: prieš miegą negerti skysčių ir įjungti žadintuvą, pavyzdžiui, antrą valandą nakties, kad prabudę pasišlapintumėte ir lova liktų sausa.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę