){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai daug žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairiausių miego sutrikimų bei nuolatos jaučia įtampą, stresą , trukdantį užmigti. Kaip gi padėti nemigos kamuojamiems? Ką galima jiems patarti?
Apie tai kalbėjomės su Nervų sistemos tyrimų centro „Neuromeda“ neurologe - profesore Vanda LIESIENE ir Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja neurologe Raminta MASAITIENE.
Kas yra nemiga?
Pirmiausia, kalbant apie nemigą, reikėtų atskirti ūminę ir lėtinę nemigą. „Ūminė nemiga – tai tam tikrų staiga atsiradusių ar sukeltų pašalinių veiksnių – skausmo, staigaus streso, laiko juostų pakeitimo ir t.t. – sukeltas simptomas. Ši nemiga gali būti priežastis lėtinei nemigai vystytis“, – pasakojo gyd. R.Masaitienė.
Lėtinė nemiga pagal tarptautinius kriterijus diagnozuojama tuomet, kai užmiegama sunkiai ilgiau nei per 30 min., žmogus dažnai daug kartų prabunda naktį arba labai anksti nubunda, t.y. miegas sutrumpėja iki ne mažiau kaip 4 valandų. Visa tai reikšmingai veikia miego kokybę ir tęsiasi ne mažiau kaip 3 savaites nuolatos.
Lėtinę nemigą vėl gi galima skirti į dvi grupes: pirminę ir antrinę.
Antrinė nemiga, gali būti sukelta endokrininių, psichikos ligų, skausmo ir kt., taigi, nemiga yra simptomas, lyg signalas, kad kažkas pasikeitė, sutriko.
Pirminė nemiga diagnozuojama tada, kai nėra antrinių priežasčių, kitų pastebimų organizmo sutrikimų. Ji gali būti sukelta dėl miego nervinių mechanizmų pakitimo arba per didelio žmogaus jautrumo, rūpestingumo, nuolatinio galvojimo apie problemas, kuris vėliau tampa nebevaldomas.
Ir pirminę nemigą galima išskirti į dvi grupes: miego suvokimo sutrikimą bei psichofiziologinę nemigą.
Anot prof. V.Liesienės, miego suvokimo sutrikimas pasireiškia tuo, kad atrodo, jog žmogus miega ir netgi labai gerai, tačiau jis pats sako, kad nemiegojo, ryte nejaučia jokio poilsio jausmo. Visa tai teisybė, ir žmogumi reikia tikėti. Miego laboratorijose atlikus polisomnografinį tyrimą matoma, kad smegenų žievė protarpiais būdrauja , miegas nestabilus. Nors išoriškai atrodo, kad žmogus miega, bet poilsio jausmas nesuteikiamas.
Psichofiziologinė nemiga – tai įvairūs smegenų cheminiai pakitimai, sukelti nerimo, adaptacijos sutrikimų.
Dar vienas nemigos tipas – biologinio ritmo sutrikimai. Dėl įvairių priežasčių miego laikas perstumiamas, todėl atsiranda užmigimo ir miego sutrikimų dėl biologinių vidinių ir išorinių cirkadinių ritmų išsiderinimo.
Kokios nemigos priežastys?
Lėtinės nemigos, kuri yra labai pavojinga ir sukelia įvairių organizmo pakitimų, kurių priežastys įvairios. Jiems diagnozuoti ir gydyti yra ruošiami šios srities gydytojai specialistai. Lietuvoje tokių gydytojų, praėjusių Europinius mokymus, yra keletas.
Neurologai, psichiatrai stengiasi sugrupuoti nemigą, t.y. nustatyti, ar tai užmigimo sutrikimas, sutrumpėjęs miego laikas, neduodantis ryte poilsio, ar nepalaikomas, trūkinėjantis miegas. Pagal šiuos tris požymius, galima ieškoti priežasčių.
Atmetus somatines (kūno) ligas, bandoma nustatyti specifinius miego sutrikimus, pakeičiančius pačią miego struktūrą: tai gali būti neramių kojų sindromas, kvėpavimo sustojimai – miego apnėja - su mieguistumu dieną, nerimas, kiti nerviniai sutrikimai.
Kai priežasties nustatyti nepavyksta, atliekami tyrimai miego laboratorijose.
„Ieškant priežasčių, labai svarbu pačiam žmogui įsigilinti ir išsiaiškinti, kodėl jis nemiega“, - sakė prof. V.Liesienė.
Nemigos žala
Ilgalaikė nemiga pakenkia atminties konsolidacijai, atsiranda atminties, suvokimo ir dėmesio sutrikimų, – visa tai trukdo žmogaus protiniam darbui.
Taip pat išsenka imuninė sistema – atsiranda imuninės sistemos hiperaktyvumas arba deficitas. Tai prisideda prie lėtinių ligų vystymosi. Pasunkėja diabetas, didėja antsvoris, vystosi daug įvairių somatinių ligų.
Be abejo, nemiga turi socialinių padarinių: krinta darbingumas, jaučiami dažni nuotaikos pakitimai. „Mokslo įrodyta, kad miego metu išsiskiria somatotropinis hormonas. Jaunystėje jis padeda augti organizmui, vėliau tampa atnaujinamuoju hormonu. Tad jeigu mes jo neturime (nėra gilaus miego fazės), jaučiamas nuolatinis jo trūkumas, todėl galima tikėtis didžiulio nuovargio jausmo, somatinių ligų pasunkėjimo“, – pasakojo profesorė V.Liesienė.
Gydymas
Yra įvairių miego korekcijos būdų. Anot gyd. R.Masaitienės, visais atvejais pirmiausia reikia pradėti laikytis miego higienos: suderinti miego laiką, apriboti stimuliuojamųjų medžiagų vartojimą, sutvarkyti mitybą, fizinę mankštą, pasirūpinti tinkama miegui aplinka.
Esant biologinio ritmo sutrikimams – bandoma normalizuoti ritmą. Jeigu tai konkreti liga, pvz., neramių kojų sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, miego apnėja, nesureguliuotas kraujospūdis, galima skirti specialių vaistų ir taip reguliuoti miegą.
Tiems, kuriems pasireiškia depresija, nerimo sutrikimas, skiriama specifinių vaistų.
Nustačius miego suvokimo psichofizinius sutrikimus, taikoma kognityvinė, elgesio terapija, miego restrikcijos metodai ir t.t.
Kaip teigė prof. V.Liesienė, atsitiktinė nemiga gydoma įvairiais augaliniais preparatais, jei tai nepadeda, skiriama užmigimą gerinančių vaistų. Renkantis šiuos preparatus, reikia būtinai tartis su gydytojais ir nepasitikėti kitų patarimais - jei vaistas padėjo vienam kaimynui, nereiškia, kad tiks ir kitam.
Šiuo metu Lietuvoje yra gana sudėtinga padėtis, susijusi su migdomaisiais vaistais, kadangi žmonės vartoja be galo daug benzodiazepinų – raminamųjų, atpalaiduojamųjų, migdomųjų vaistų. Tačiau jie yra kaip lengvas narkotikas, sukeliantis psichologinę ir fizinę priklausomybę, veikia netgi pačią miego struktūrą.
Dėl to, patariama vartoti kitokius preparatus – hipnotikus, sukurtus tik užmigimui gerinti. Jie neturi didelės grupės šalutinių poveikių, kuriuos turi kiti migdomieji.
„Savo nemigos varginamiems ligoniams dažnai skiriu vieno iš šios grupės naujos kartos vaistų – zolpidemo (vaistinėse jis parduodamas Stilnox pavadinimu). Tai labai saugus vaistas, jis nesukelia pripratimo, taip pat nesąveikauja su alkoholiu, neslopina kitą dieną po pavartojimo, pasakojo prof. V. Liesienė. – Vaistas nekeičia natūralios miego struktūros, todėl ir jo sukeliamas miegas – fiziologinis. Zolpidemas nepavojingas esant ir miego apnėjai (kai miego metu nutrūksta kvėpavimas), nes neslopina kvėpavimo centro“.
Šių vaistų skiria gydytojai pirmiausia. Negavus efekto, reikėtų nuodugnesnės neurologo ar psichiatro apžiūros ir nemigos priežasties patvirtinimo.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę