Aktyvintoji anglis gaminama iš įvairių organinių junginių (medžio anglių, akmens anglių, durpių, kokoso žievės ir pan.). Pridėjus aktyvinančių medžiagų, kaitinama 700–950°C temperatūroje, mažai deguonies turinčioje aplinkoje, po to išplaunamos pašalinės medžiagos. Taip gaunama medžiaga su daugybe porų, kurių dėka mažas gabalėlis anglies įgauna didelį paviršiaus plotą: 1g apie 500–2000m2. Būtent dėl tokios struktūros ji geba susiurbti lyg kempinė daug pašalinių medžiagų: dujų, garų ar skysčiuose ištirpusių medžiagų.
Jau prieš 3500 metų egiptiečiai naudodavo anglį gydymo tikslais, vandeniui ir alui gryninti. Šias anglies savybes puikiai žinojo ir senovės indai. Žmonės jau seniai buvo pastebėję, kad, įdėjus kelis anglies gabalėlius į puodą su verdančiu vandeniu, galima pašalinti blogą vandens kvapą. Kijevo Rusioj beržo anglis buvo laikoma jaunystės eliksyru, beje, dar ir dabar yra tuo tikinčių žmonių. Anglis plačiai taikyta įvairiems skysčiams, pvz., degtinei, viskiui, gryninti. XIX a. verslininkai pradėjo gaminti aktyvintosios anglies miltukus cukrui gryninti, taip cukrus tapo baltesnis. Tai, kad angliukas – puikus vaistas, buvo įrodyta 1830 m. eksperimento su savimi pačiu būdu. Taigi seniai seniai, 1831 m., vienas vaistininkas, stovėdamas prieš Prancūzų medicinos akademiją, prarijo 1 gramą strichnino ir 15 g aktyvintosios anglies ir liko gyvas. Buvo suprasta, kad aktyvintoji anglis ne tik sugeria nuodingas medžiagas, bet ir neleidžia joms prasiskverbti iš žarnyno į kraują. Šiuolaikinės aktyvintosios anglies gamyba buvo pradėta XX a. pradžioje. Ši anglis buvo nepalyginti veiksmingesnė už senąją, ir jos vartojimas tapo dar įvairesnis. Pvz., Pirmojo pasaulinio karo metais ji pradėta naudoti dujokaukėse.
Lietuvoje pirmoji aktyvinta anglis kaip vaistas buvo gaminama bendrovėje „Sanitas“ dar XX a. pradžioje, tačiau technologijos žengia į priekį ir šiuo metu „Sanitas“ vienintelis Lietuvoje gamina aktyvintą anglį naujoje formoje - kapsulėse.
Aktyvintoji anglis – vienas iš tų nedaugelio senųjų vaistų, kurie iki šiol plačiai vartojami, kurį sunku pakeisti kuo kitu ir visada verta turėti vaistinėlėje. Kodėl taip yra? Aktyvintoji anglis iš tiesų veiksminga, šalutinis poveikis retas. Ji – viena iš dažniausiai vartojamų medžiagų ūminių apsinuodijimų atvejais. Europos Sąjungos šalyse pripažįstama, kad pirmoji pagalba apsinuodijusiam dar iki medikų atvykimo yra daug svarbesnė ir turinti daugiau įtakos gydymo eigai ir netgi išgyvenamumui nei vėliau suteikta medikų pagalba Todėl anglies preparatai - būtini šeimos pirmosios pagalbos vaistinėlėje. Aktyvinta anglis gerai sugeria barbitūratus ir kitus migdomuosius vaistus, antidepresantus, eufiliną, aspiriną, sunkiųjų metalų druskas, įvairius bakterinės ar augalinės kilmės nuodus. Nenustebkite, jei gydytojas po apsinuodijimo skirs vaisto vartoti kelias dienas. Kai kuriems vaistams (širdį veikiantiems glikozidams, indometacinui) būdingas tam tikras apykaitos ratas: iš žarnyno pasisavinami į kraują, krauju nukeliauja į kepenis, po to su tulžimi vėl išskiriami į žarnyną ir t.t.
Angliukas puikus vaistas ir paprastesnių negalavimų metu, kai pučia, raižo vidurius, t.y. žarnyne kaupiasi dujos. Angliuku galima gydyti ir viduriavimą, tik šiuo atveju visuomet geriau pasitarti su gydytoju.
Labai svarbu yra tai, kad iš virškinamosios sistemos aktyvinta anglis nepasisavinama. Todėl tai itin saugus preparatas, kurį galima duoti kūdikiams ir vaikams, vartoti nėščioms bei žindančioms moterims.
Nors aktyvintoji anglis veiksminga daugelio apsinuodijimų atveju, vis dėlto ji padeda ne visada. Pvz., nepadeda apsinuodijus alkoholiu, naftos produktais. Aktyvintoji anglis netinka ir apsinuodijus rūgštimis ar šarmais, nes jų neabsorbuoja, tad tik pasunkina ligonio tyrimą ir gydymą. Aišku, sunkiai apsinuodiję ar radę sunkiai apsinuodijusį žmogų, visuomet pirmiausia kvieskite greitąją, kur visada patars, ką daryti belaukiant pagalbos.
Šalutiniai poveikiai vartojant angliuką reti, dažniau pasitaiko vartojant ilgai: tai vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, prastas apetitas, pablogėjęs vitaminų pasisavinimas. Su angliuku nevartokite kitų vaistų, nes jie bus susiurbti ir neduos naudos.
Rinkdamiesi anglies produktus, atkreipkite dėmesį į vaisto formą. Rinkitės aktyvintąją anglį kapsulėmis. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti „Sanito“ gaminamos aktyvintosios anglies kapsulių, kurios atitinka Europos ir Amerikos farmakopėjų reikalavimus ir pasižymi itin didele absorbuojamąja geba.
Didžiausia Lietuvos farmacijos kompanija „Sanitas“ aktyvintąją anglį gamina nuo XX a. pradžios. Siekiant padidinti produkto veikimo efektyvumą, ilgą laiką gamintas tabletes pakeitė tobulesnė vaisto forma – kapsulės. Jose esanti aktyvintoji anglis yra mikromiltelių pavidalo. Dėl didesnio sugėrimo paviršiaus anglis kapsulėse pasižymi kelis kartus didesne absorbuojamąja geba, o tai reiškia, kad gydomajam poveikiui pasiekti vaisto jums reikes kelis kartus mažiau.
Nustatyta, kad aktyvintosios anglies absorbuojamosios galimybės tiesiogiai priklauso nuo pradinių medžiagų, naudojamų gamyboje. Siekiant išgauti maksimalų absorbcinio paviršiaus plotą, „Sanito“ aktyvintosios anglies gamyboje naudojama kokoso riešutų žievė.
Aktyvintosios anglies kapsulės – tai ne tik efektyvesnė, bet ir patogesnė vaisto forma. Vartojant aktyvintosios anglies tabletes, jas rekomenduojama ištirpinti dideliame vandens kiekyje, o tai ne visuomet patogu. Tuo tarpu aktyvintosios anglies kapsules užgeriant vandeniu galima nuryti bet kur ir bet kada. Kapsulės netepa rankų, nedažo burnos ertmės gleivinės ir dantų.
Aktyvintoji anglis kapsulėse – tai moderni klasika.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę