Herpetiforminis dermatitas – lėtinė autoimuninė liga, kuria gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės: ir kūdikiai, ir žilagalviai senoliai, nors dažniausiai suserga 20–40 metų amžiaus asmenys. Rinkdamasi aukas liga beveik neatsižvelgia į lytį, kiek dažniau serga vyrai. Diuringo liga susijusi su imunine sistema, padidėjusiu jautrumu gliutenui (jo yra grūdiniuose produktuose). Kartais ši liga dar vadinama odos celiakija. Trečdalis ligonių viduriuoja, skundžiasi vidurių pūtimu.
Ligai būdingi paūmėjimai, kurių metu niežtinčiomis ar perštinčiomis pūslytėmis išberia odą (bet kurią jos vietą, išskyrus delnus ir padus). Vis dėlto dažniausiai bėrimai atsiranda žastų, sėdmenų, nugaros ir veido srityse. Liga gali pažeisti ir gleivines, tačiau burnos gleivinė pažeidžiama itin retai. Pūslytės dažnai išsidėsto grupelėmis, kartais – simetriškai. Pakrapščius, pūslytės pratrūksta ir užsideda šašelis, jam nusilupus, lieka tamsesnės odos plotelis. Sergantieji jaučia bendrą silpnumą, gali pakilti temperatūra.
Niežulys kartais būna toks stiprus, kad gali maskuoti net pirminius bėrimo elementus, kartu pasunkindamas greitesnę diagnozę. Be to, dėl bendros imuninės sistemos būklės bei dėl to, kad kasantis suardomas apsauginis odos barjeras, odą gali pažeisti antrinė bakterinė infekcija, trūkusių pūslyčių vietoje gali pradėti pūliuoti.
Sergant šia liga kraujyje būna padidėjęs eozinofilų kiekis. Ligoniai neretai būna jautrūs jodui bei bromui. Tačiau tiksliausiai liga diagnozuojama atlikus odos biopsiją. Audinys tiriamas imunofluorescencinėje šviesoje. Diagnozė patvirtinama, jei tam tikrame odos sluoksnyje randama imunoglobulino A (IgA) „sankaupų“.
Sergantys Diuringo liga žmonės dažniau serga celiakija (šių ligų kilmė praktiškai identiška), 1 tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, skydliaukės ligomis, ne Hodžkino limfoma ir kai kuriomis kitomis ligomis. Kita vertus, jei sergate herpetiforminiu dermatitu, tikrai nereiškia, kad sirgsite ir čia išvardintomis ligomis.
Dažniausiai skiriama sulfopiridinų arba diaminodifenilsulfono (dapsono). Greitas būklės pagerėjimas paskyrus dapsono, kai nėra galimybės atlikti odos biopsiją, laikomas vienu iš diagnozę patvirtinančių veiksnių.
Kai kuriais atvejais ligai gydyti gali būti skiriama ciklosporino, azatioprino ar prednizolono, tačiau nurodoma, kad šie vaistai gydant Diuringo ligą yra mažiau veiksmingi.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali pasunkinti ligos eigą, kita vertus, nurodoma, kad ibuprofenas sergantiesiems Diuringo liga yra saugus.
Svarbiausia – atsakingai vartoti jums paskirtus vaistus. Vartoti mažiau druskos ir vengti augalinės kilmės baltymo gliuteno (jo yra grūdiniuose produktuose: kviečiuose, miežiuose, sorose ir kt.) bei vengti jodo turinčių produktų, t.y. jūros gerybių, jūros kopūstų ir pan. Laikantis šios dietos, net 80 procentų atvejų būklė smarkiai pagerėja. Nemažai daliai pacientų ilgainiui nebereikia vartoti geriamųjų vaistų ligai slopinti, pakanka vien tik atsakingai laikytis mitybos principų. Tiesa, nurodoma, kad, norint pasiekti tokių rezultatų, gali praeiti 6–12 mėnesių.
Begliutenė dieta – tai maitinimasis vengiant gliuteno turinčių produktų. Galima vartoti ryžius, grikius, kukurūzus, tapijoką, marantą, soją. Be to, parduotuvėse galima įsigyti specialių gaminių, kurių sudėtyje nėra gliuteno. Pirkdami įprastą maistą, atidžiai perskaitykite produktų etiketes (net ir padažų, sirupų ir pan.), jei produkto sudėtyje yra kviečių ar miežių, – jis jums netinka. Begliutenė dieta verčia atsisakyti duonos, makaronų gaminių bei pusfabrikačių. Reikia atsisakyti ir gėrimų, gaminamų iš miežių ar kviečių, t.y. alaus ir giros. Įsitikinkite, kad gliuteno nėra jūsų vartojamuose vitaminuose ar maisto papilduose. Beje, besilaikantiems begliutenės dietos gali pasireikšti geležies, B grupės vitaminų, folio rūgšties stoka, todėl šiems žmonėms rekomenduojama vartoti maisto papildų.
Galėsite, tačiau juos turėsite kepti iš ryžių miltų. Jums taip pat tinka ir duona, kepta iš ryžių miltų, sausainiai ir netgi tortai. Čia galite rasti 10 patiekalų iš ryžių miltų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę