){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kuo skiriasi automobilio vaistinėlės, kurias mes vežiodavomės anksčiau, nuo dabartinių pirmosios pagalbos rinkinių? Kodėl naujuosiuose pirmosios pagalbos rinkiniuose nebeliko vaistų?
Nuo 1998 m. automobiliuose buvo privaloma vežiotis pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Ją sudarė vaistai ir medicinos pagalbos priemonės: neocitamono, paracetamolio, aktyvintosios anglies, nitroglicerino, validolio tabletės, 10 proc. amoniako tirpalas, jodo spiritinis tirpalas, 3 proc. vandenilio peroksido tirpalas, sterilūs tvarsčiai ir varžtis. Tačiau transporto priemonėse esantys vaistai bei tirpalai dėl didelių temperatūros svyravimų keičiantis metų laikams suyra, išsilieja, jų tinkamumo vartoti laikas gana trumpas, todėl jie greitai tampa nebetinkamais vartoti. Bendradarbiaujant su kitomis šalimis, teko susipažinti ir išnagrinėti kitų šalių transporto priemonėse naudojamus rinkinius. Pastebėta, kad daugelio Europos Sąjungos šalių transporto priemonėse naudojamos ne pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės, bet pirmosios pagalbos rinkiniai. Esminis skirtumas tas, kad rinkinį sudaro tik medicinos pagalbos priemonės. Buvo nuspręsta, kad ir mūsų šalyje ankstesnes vaistinėles pakeis pirmosios pagalbos rinkiniai, todėl nuo šiol buvusi „vaistinėlė“ pertvarkyta į „rinkinį“, iš jų išimti vaistai ir tirpalai.
Rengiant minėtą teisės aktą, kaip jau minėjau, teko išnagrinėti daugelio šalių – Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos ir kitų šalių transporto priemonių pirmosios pagalbos rinkinių sudėtį. Praktiškai visų rinkinių sudėtis panaši. Nė viename iš jų nėra jokių vaistų, tirpalų, tik medicinos pagalbos priemonės. Kadangi įvykus nelaimei dažniausiai pirmąją pagalbą teikia vairuotojas (juk prieš gaudamas teises jis privalėjo išklausyti pirmosios pagalbos teikimo kursus), jis nežino nukentėjusiojo asmens ligų, nežino, ar avarijoje nukentėjęs žmogus nejautrus vaistinėlėje esamiems vaistams, ar jam galima juos sugirdyti, ar tai nesukels dar blogesnių pasekmių. Be to, dažnai nukentėjusieji būna be sąmonės, todėl bet koks vaistų sugirdymas gali ne padėti, bet pakenkti. Vaistų gali skirti tik gydytojas, bet ne bendrakeleivis, todėl ir buvo nuspręsta iš rinkinių vaistus išimti. Lėtinėmis ligomis sergantys asmenys kelionėje visada turi su savimi gydytojo paskirtų vaistų ir žino, kada ir kaip juos vartoti, todėl pašaliniai asmenys negali patarti, kokių vaistų reikia išgerti pablogėjus savijautai. Įvykus nelaimei ar kitais atvejais, sutrikus žmonių sveikatai kelyje visi vairuotojai turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą, o, esant reikalui, bendruoju pagalbos telefonu 112 skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kada buvo patvirtintas naujo pavyzdžio transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinys?
Kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinį sveikatos apsaugos išleistu įsakymu „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“. Būtent šiame įsakyme galima rasti reglamentuoja minimalų ir pilną Kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinio aprašymą. Šiuo teisės aktu buvo patvirtinti kelionės, motociklo, dviračio, riedutininko ir žygio pirmosios pagalbos rinkiniai, kurie Lietuvoje dar nėra tokie populiarūs kaip kitose šalyse.
Kokios medicinos pagalbos priemonės sudaro Kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinį?
Kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinį sudaro: dideli ir vidutinio dydžio sterilūs tvarsčiai, palaikomieji, žaizdų, nudegimų tvarsčiai, lipnus ir karpomieji pleistrai, speciali antklodė nukentėjusiajam paguldyti ir apkloti, turinti šildomąjį ir organizmą atvėsinantį poveikį, pirmosios pagalbos žirklės (ne paprastos – popieriui ar plaukams kirpti!), vienkartinės medicininės nesterilios pirštinės, pirmosios pagalbos teikimo atmintinė. Papildomai automobilyje rekomenduojama turėti 10 proc. amoniako tirpalo, atšvaitinę juostą, vienkartinę dirbtinio kvėpavimo kaukę, natrio chlorido 10 proc. sterilaus tirpalo pažeistoms akims ar žaizdoms plauti, žaizdų dezinfekavimo tirpalo, šaldantį maišelį.
Kaip yra pigiau, ar susikomplektuoti rinkinį pačiam, ar pirkti komplektą?
Susikomplektuoti pačiam vairuotojui, patariant vaistininkui ar pirkti rinkinio komplektą, sprendžia kiekvienas asmuo individualiai. Pačiam susikomplektuojant rinkinio kaina gali būti keliais litais mažesnė.
Mažiau valgai – taupai benziną
JAV mokslininkai savo šalyje paskelbė sensacingą naujieną – storulių vairuojami automobiliai, kaip ir jų šeimininkai, „valgo“ daugiau kuro nei tie, kuriuos vairuoja normalaus svorio vairuotojai. „Los Angeles Times“ išspausdintame straipsnyje Ilinojaus universiteto tyrėjai tvirtina, kad vidutinis amerikietis kasmet į savo automobilį supila 3552 litrais daugiau benzino nei 1960 metais. Specialistų teigimu, sunaudojamo benzino kiekis esą didesnis toli gražu ne dėl to, kad per daugiau kaip keturiasdešimt metų gerokai pasikeitė automobiliai, bet todėl, kad dabar vidutinis amerikietis sveria gerokai daugiau nei anuomet. Tokias tyrimo išvadas JAV mokslininkai aiškina labai paprastai – kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo daugiau jis „ryja“ degalų.
Keleiviai automobilyje didina avarijų rizikąAustralijos Džordžo instituto mokslininkai teigia, kad vairuotojai, kurie kartu su savimi į kelionę pasiima du ir daugiau bendrakeleivių, du kartus dažniau pakliūna į eismo įvykius nei tie, kurie automobiliu važiuoja „vieniši“. Australų teigimu, keleiviai automobilyje kelia panašią avarijos riziką kaip ir mobilieji telefonai, kuriais tuo pačiu metu vairuodami naudojasi automobilio valdytojai. Dėl pokalbio mobiliuoju vairuojant avarijos tikimybė esą keturgubėja. Mokslininkų teigimu, bendrakeleiviai prieš mobiliuosius „laimi“, nes kartu su vairuotoju važiuojantys ir jo dėmesį kalbomis atitraukiantys žmonės, paprastai mato kelią, todėl susipranta, kada ateina laikas leisti vairuotojui iš sudėtingesnės situacijos išsisukti be pašalinių garso trukdžių. Tuo tarpu pašnekovas telefonu dažnai praleidžia progą patylėti. Nepaisant to, specialistai sako, kad draugus ir pažįstamus žmonės automobiliu veža kur kas dažniau nei už vairo kalba telefonu. Viena iš priežasčių gana paprasta – važiuoti su bendrakeleiviais įstatymai nedraudžia.
Saugiausia vieta automobilyje
Prieš metus mokslininkai pranešė gerą žinią – nustatyta saugiausia vieta automobilyje, kurioje sėdintys keleiviai avarijose nukenčia gerokai rečiau. Viena blogybė – ši vieta nėra patogi. Galinės sėdynės vidurys dažnai vadinamas pačia nepatogiausia sėdėjimo vieta, todėl joje retai kas „įsikuria“ kelionės metu, nebent neturi kitos išeities. Čia įsikiša JAV mokslininkai su pareiškimu – būtent ta nepatogioji ir visų ignoruojama vieta automobilyje ir yra saugiausia. Buffalo universiteto tyrėjai, išanalizavę trejų metų nelaimingų atsitikimų keliuose statistiką, nustatė, kad galinės sėdynės 59–86 proc. procentais saugesnės nei priekinės, o galinės sėdynės vidurys 25 proc. saugesnis nei likusios vietos automobilyje. Mokslininkų teigimu, viena iš tokio saugumo priežasčių – viduryje sėdintis keleivis avarijos metu nėra suspaudžiamas iš visų pusių nes turi daugiau vietos. Be to, kai avarijos metu automobilis tampa „suktuku“, keleivį, sėdintį užpakalinės sėdynės viduryje, „sukamoji jėga“ veikia taip pat mažiau nei likusius žmones. O, jei galinėje sėdynėje sėdima užsisegus saugos diržą, tikimybė, kad nukentėsite per avariją, pasak JAV mokslininkų, papildomai sumažėja dar du tris kartus.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę