Sveikas žmogus yra aktyvus. Jo padėtis (nors ir nedaug) kinta, netgi tada, kai jis miega, ramiai sėdi. Tai yra įgimtas gynybinis mechanizmas, apsaugantis įvairias kūno dalis nuo pernelyg didelio spaudimo. Nuolatinis judėjimas užtikrina reikalingą kraujo kiekio pritekėjimą į audinius ir jų mitybą.
Pragulos dažniausiai formuojasi žmonėms, negalintiems be kitų pagalbos pasiversti, nejaučiantiems skausmo. Dažniausiai pragulos atsiranda tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus (kryžkaulio, kulnų srityje ir kt.) ir labiausiai slegia paviršinius audinius, bei tose srityse, kurios remiasi sėdint ar gulint.
Ankstyvas pragulos formavimosi požymis – paraudusi oda, ta vieta kiek šiltesnė. Odos paraudimas, neišnykstantis per dvi valandas toje vietoje, kuri buvo suspausta, yra vertinamas kaip pragula. Jei į šiuos simptomus nekreipiama dėmesio, pažeidžiami poodiniai ir gilesni audiniai. Todėl, tik įtarus besiformuojančią pragulą, svarbu kuo greičiau imtis odos apsaugos priemonių.
Pradėjus formuotis pragulai, nebeguldykite ligonio ant paraudusios odos. Daugelis daro didelę klaidą, masažuodami odos paraudimą, nes tikisi pagerinti kraujotaką. Taip tik dar labiau sužalojami pažeisti audiniai.
Pragulos daug greičiau atsiranda, kai nelaikomas šlapimas bei išmatos. Be to, išmatos ir šlapimas infekuoja žaizdą.
Kasmet visoje Europoje praguloms gydyti išleidžiami milijonai eurų. Ekspertų teigimu, 50 proc. pragulų gali būti išvengta naudojant papraščiausias spaudimo mažinimo ir odos pažeidimo prevencijos priemones (specialias lovas, kilimėlius).
Taip pat svarbu laikytis subalansuotos dietos. Maiste turi būti gausu baltymų, kalcio, cinko, vitamino C, E.
Reiktų vengti hipotonijos bei anemijos, kad audiniai būtų tinkamai aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis.
• mažinkite spaudimą į audinius. Keiskite ligonio pozą. Gulintį ligonį vartykite kas dvi valandas. Naudokite specialius čiužinius ir lovas;
• tinkamai prižiūrėkite odą, palaikykite ją švarią, sausą, venkite nubrozdinimų;
• kaskart keisdami kūno padėtį apžiūrėkite ligonio odą, ar nėra paraudimų;
• nelaikantieji šlapimo naudokite orui laidžias sauskelnes, įklotus, tepkite apsauginiais kremais;
• dažnai keiskit patalynę bei stenkitės, kad nebūtų raukšlių.
• jei ligonis sėdi vežimėlyje, kas 15 minučių keiskite atramos taškus.
Pirmoji pagalbą odai
Senų, ilgą laiką gulinčių žmonių odai prižiūrėti rekomenduojamos specialios priežiūros priemonės – emolientai, palaikantys odos drėgnumą bei minkštinantys ją. Galima pasirinkti ir purškiamąjį aliejų arba apsauginius odos tepalus.
Ypatingą dėmesį odos švarai skirkite pasituštinus ar pasišlapinus. Odos apsaugai nuo šlapimo naudokite orui laidžius įklotus arba sauskelnes.
Jei nėra sąlygų prausti visą kūną, naudokite prausiamuosius kremus (jie sukuria apsauginį odos sluoksnį) ir valomąsias servetėles.
Atsiradus iššutimų, nuplaukite odą ir nedėkite tvarsčių. Palikite žaizdeles atviras, nes, esant geresniam kontaktui su oru, jos greičiau gyja.
Jei dedate tvarstį ant pragulos, rekomenduojama, kad jis būtų suvilgytas nedažančiais dezinfekuojamaisiais tirpalais.
Prieš pradėdami gydyti kreipkitės į medikus, jie jums padės pasirinkti tinkamiausią pragulų gydymo taktiką.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę