){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dalį aritmijų sukelia vegetacinės nervų sistemos funkcijos pakitimas. Ši sistema, išskirdama biologiškai veiklias medžiagas (adrenaliną, acetilcholiną ir kitas), reguliuoja širdies darbą.
Įgimtos aritmijos - kai funkcionuoja įgimti papildomi širdies laidumo takai. Jais plinta elektrinis širdies sujaudinimas, sukeliantis tachikardijos (pernelyg dažno širdies plakimo) priepuolius. Aritmijos gali būti įgimtų širdies ydų palydovės (pvz., prieširdžių pertvaros defekto ir pan.).
Kita aritmijų atsiradimo priežastis yra ūminis širdies raumens uždegimas - miokarditas (kai į organizmą patenka infekcija, pavyzdžiui, sergant gripu) arba alergija (iškreipta organizmo reakcija į vaistus ar cheminius produktus, esančius aplinkoje).
Didelę dalį aritmijų sukelia išeminė širdies liga (dalinis ar visiškas širdį maitinančių kraujagyslių, t.y. koronarų, užakimas dėl aterosklerozinių plokštelių atsiradimo).
Aritmijas gali sukelti širdies raumens hipertrofijos. Ji padidėja padidėjus kraujo spaudimui, dėl didelių fizinių krūvių ar genetinių defektų.
Kai kurių aritmijų kilmės nustatyti kol kas neįmanoma (vadinamosios idiopatinės širdies raumens ligos, skilvelio struktūros defektas - displazija).
Aritmijos gali kilti dėl genetinių ar kokių nors išorinių faktorių (maisto užterštumo konservantais, pesticidais ar aplinkos oro taršos).
Sveikas žmogus dirbančios širdies neturi jausti. Jaučiamas tik dažnas, retas arba neritmiškas plakimas. Jei tai pradeda kartotis dažnai (širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygūs plakimai, “iškritimai”) - reikia manyti, kad tai jau ligos - aritmijos - simptomai.
Širdis per minutę plaka vidutiniškai 70 kartų. Patikrinti, ar jos ritmas geras, galime matuodami pulsą ramybės būsenoje. Tereikia prieinamose vietose (ties riešu, kaklo arterija ar kitur) paskaičiuoti tvinksnius per minutę. Pabandykime patys nusistatyti preliminarią diagnozę:
• Ekstrasistolės (priešlaikiniai širdies susitraukimai arba permušimai).
• Tachikardija (padidėjęs dažnis, kai širdis plaka daugiau kaip 90 kartų per minutę).
• Bradikardija (kai ji plaka mažiau kaip 60 kartų per minutę).
• Įvairios širdies blokados - prieširdžių, prieširdžių skilvelių jungties ar pačiuose skilveliuose.
Sinusinės, prieširdžių (viršskilvelinės) aritmijos yra mažiau pavojingos. Pačios pavojingiausios yra širdies skilvelių aritmijos. Dėl tokios aritmijos žmogus gali staiga mirti, nes, atsiradus skilvelių virpėjimui ar tachikardijai, nutrūksta kraujotaka. Pats ligonis negali pajusti, kur yra aritmijos židinys, tai gali parodyti tik tyrimai, pvz., paprasta elektrokardiograma.
Jei medikai nustato aritmiją, reikia išsiaiškinti jos kilmę ir nuspręsti, gydyti ją ar ne. Jei tai gerybinė aritmija dėl vegetacinės disfunkcijos (tokią aritmiją junta apie 70 proc. žmonių), galime būti ramūs - vaistų nuo aritmijos nereikia. Tačiau jei aritmija kyla dėl išeminės širdies ligos, ypač esant sustorėjusiam ir blogiau funkcionuojančiam širdies raumeniui - ji pavojingesnė. Jei aritmijos atsiranda dėl širdies raumens patologijos (miopatijų, miokarditų) ar išeminės širdies ligos, negydant būklė gali progresuoti iki visiško širdies veiklos nepakankamumo. Tuomet vaistai jau nebepadės ir vienintelis išsigelbėjimas gali būti širdies persodinimas.
Širdies ritmo sutrikimus diagnozuoti padeda:
• Elektrokardiogramos užrašymas. Ilgalaikis (24 val.) elektrokardiogramos rašymas specialiu Holterio aparatu (pridedamu prie širdies srities). Po to kompiuteriu nustatoma, kiek ir kokių aritmijų ar širdies blokadų buvo stebimuoju laikotarpiu.
• Kraujo tyrimas (ar yra imuninių arba genetinių pokyčių), norint nustatyti širdies įgimtas ar uždegimines ligas).
• Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas (labai svarbu nustatant aterosklerozę).
• Cukraus tyrimas (ar nėra cukrinio diabeto).
• Elektrolitų (kalio, natrio, magnio) ir metabolitų (medžiagų apykaitos produktų) koncentracijos kraujo serume tyrimas.
• Širdies rentgenologinis tyrimas.
• Širdies ištyrimas ultragarsu (nustato anatominius širdies pokyčius bei funkcinį pajėgumą).
• Kai kuriais sudėtingesniais atvejais naudojamos invazinės (kruvinos) diagnostinės procedūros (kai į širdį pro stambias kraujagysles kišami laidai ir elektrinė širdies veikla užrašoma pačioje širdyje, arba kai rentgenu kontrastuojamos širdies kraujagyslės ir nustatoma jų būklė). Šios procedūros atliekamos Kauno, Vilniaus universitetinėse ligoninėse bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje.
Gydoma sukėlusi priežastis. Jei aritmijas sukelia išeminė širdies liga, reikia gydyti ją, jei problemos kyla dėl padidėjusio kraujospūdžio - reikia jį kontroliuoti. Jei aritmijos kyla dėl nervų sistemos disfunkcijos - reikia sureguliuoti vegetacinę nervų sistemą (vaistais, taip pat keičiant gyvenimo būdą, naudojant psichoterapiją, klimato terapiją, kurorto terapiją).
Yra ir vaistų, kurie neleidžia kilti aritmijoms. Jais gydoma apie trečdalis visų aritmijų. 10-15 proc. aritmijų gydomos invaziniu būdu (įkišus kateterius pro stambiąsias kraujagysles) ir lazeriu, kitais šiuolaikiniais metodais. Tokių procedūrų metu sunaikinami papildomi laidumo takai ar aritmogeniniai židiniai. Po jų dalis ligonių visiškai pasveiksta. Sunkių aritmijų atvejais šiandien jau vis rečiau daromos operacijos atveriant krūtinės ląstą. Širdį stiprina ir jos veiklos sutrikimus šalina magnio, kalio preparatai, specialūs medžiagų apykaitą gerinantys vaistai, pavyzdžiui, mildronatas, riboksinas
Kaip ir beta ar kalcio kanalų blokatoriai, magnis taip pat yra veiksmingas širdies veiklos reguliatorius: jis blokuoja kalcio kanalus, stabilizuoja ląstelės membraną ir saugo nuo “streso hormonų” (adrenalino, noradrenalino, acetilcholino ir kt.) poveikio.
Holzgartnerio (Miunchenas) mokslinis tyrimas su 1160 ligonių, sergančių aritmijomis, labai akivaizdžiai parodė magnio terapijos efektyvumą skiriant kasdien po 12-24 mmol (300-600 mg) magnio citrato (“Magnesium Diasporal”®/“Protina”). Po 6-10 savaičių gydymo magniu širdies ritmas sulėtėjo 29 proc. Reikia pažymėti, kad magnis veikia tik padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Beveik trečdaliui pacientų mažiau reikėjo kitų vaistų nuo širdies ligų. Gydymo magniu rezultatai buvo įvertinti kaip “labai geri” 39 proc. atvejų ir “geri” 43 proc. atvejų. Taip pat nebuvo jokios neigiamos sąveikos su kitais vaistais nuo širdies ligų.
Svarbiausia - sveikas gyvenimo būdas. Tačiau žmogaus gyvenimas priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo socialinės, psichologinės, ekonominės, ekologinės, darbinės aplinkos. Ką gali padaryti pats žmogus, vengdamas širdies ligų? Laikytis darbo ir poilsio režimo, tausoti nervų sistemą, tinkamai maitintis, nenutukti. Būtinas fizinis aktyvumas - širdies veiklos stimuliatorius.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę