Kariuomenė - vienas iš šalies nepriklausomybės garantų, todėl kiekvieno sveiko vyro prigimtinė ir konstitucinė pareiga - tam tikrą savo gyvenimo tarpsnį prisiimti gynėjo pareigą. Tačiau kai kurių Lietuvos piliečių pasąmonėje susiformavo neigiamos su kariuomene susijusios asociacijos. Tiesa, per pastaruosius metus kariuomenės autoritetas smarkiai išaugo. Tai pasiekta stengiantis reformuoti kariuomenę: kuriama kokybiškai nauja infrastruktūra, nauji vadovavimo ir karių parengimo metodai, kariuomenėje įgyvendinamos socialinės programos. Antras faktorius, lemiantis sklandų kariuomenės komplektavimą, tai Valstybės įstatymai - pradedant Šalies Konstitucija ir baigiant Baudžiamuoju kodeksu. Jie turi būti surašyti taip, kad tarnyba gynybinėse struktūrose, be garbės, suteiktų ir lengvatų, pvz., lengvatinį mokesčio už mokslą kreditą. Tai didžiosios dalies demokratinių valstybių patirtis ir, manau, pamažu mūsų šalis ją perims.
Kažkodėl klaidingai manoma, kad šaukimo funkciją vykdo kariuomenė. Tačiau taip nėra, nes Šaukiamųjų medicininės ekspertizės komisijos (ŠMEK) yra sudaromos mero potvarkiu iš savivaldybėms priklausančių medicinos įstaigų medikų. Tokių ŠME komisijų Lietuvoje yra šešiasdešimt penkios, kiekvienoje jų dirba po aštuonis specialistus. Keturi jų pirminio lygio: terapeutas, chirurgas, psichiatras, stomatologas ir keturi antrinio lygio: otolaringologas, okulistas, dermatovenerologas, neurologas. Bendras jaunuolių tinkamumas atlikti privalomąją krašto apsaugos tarnybą pagal jų sveikatos būklę, galiojant šiai sveikatos tikrinimo sistemai, sudaro apie 49-50 proc., neįskaičiuojant atleistų iš karinės tarnybos tik atėjus į karinius dalinius ir tarnybos metu išaiškėjus nepastebėtai patologijai, t.y. iš naujo patikrinus karo gydytojams. Tokia nedžiugi situacija privertė karo gydytojus atlikti aplinkybių analizę ir eksperimentą, kai Kauno mieste ir rajone trijų šaukimų iš eilės metu jaunuoliai buvo tikrinami Kauno karo medicinos centro specialistų. Jaunuolių siuntimas papildomai ištirti į civilines įstaigas buvo griežtai kontroliuojamas.
Tinkamumas karinei tarnybai, įskaitant ir atokiausius rezultatus, padidėjo iki 65 proc. Nekomentuosiu, kas sąlygojo tinkančiųjų procento padidėjimą, tačiau aišku, kad pati šaukiamųjų medicininės ekspertizės tvarka turi būti keičiama. Šią tvarką reglamentuoja LR vyriausybės tvirtinami Karinės medicininės ekspertizės nuostatai, prie kurių naujo varianto intensyviai dirbama dar nesulaukus naujojo Prievolės įstatymo patvirtinimo Seime. Kaip tik naujieji nuostatai ir padės efektyviai įgyvendinti bendrą Švedijos ir Lietuvos projektą pagal Plikverket modelį sukurti keturis Karinės prievolės centrus, kurių viena iš funkcijų - jaunuolių tinkamumo privalomajai krašto apsaugos tarnybai nustatymas pagal sveikatos būklę. Šių nuostatų kūrimo tikslas - kuo daugiau jaunuolių pripažinti tinkamais tarnybai pagal sveikatos būklę, t. y. karinė tarnyba bus suskirstyta į tarnybą rikiuotėje ir ne rikiuotėje. Statistiškai tinkamų ne rikiuotės tarnybai jaunuolių skaičius sudaro iki 25 proc. visų pašauktų tarnauti skaičiaus. Iki šiol visų jaunuolių sveikatos būklė buvo vertinama pagal jų tinkamumą kovinėms užduotims vykdyti. Tačiau tarnybą kariuomenėje galima atlikti ir ne rikiuotės, pvz., kariuomenės aptarnavimo tarnybose. Iki šiol į šias specialybes buvo šaukiami tinkantys rikiuotės tarnybai jaunuoliai.
Pagal naujų nuostatų reikalavimus civiliai gydytojai pereinamuoju laikotarpiu, kol bus sukurti visi centrai, nustatys tik diagnozes, o galutinę išvadą dėl tinkamumo priims karo gydytojai. Didelis dėmesys bus skiriamas jaunuolių psichofiziologiniam ištyrimui, kurį sudarys trys psichologiniai testai. Numatant jaunuolį skirti į tam tikras karines specialybes, jis bus tiriamas papildomai. Visi jaunuolio sveikatos parametrai bus įrašomi į kompiuterinę duomenų kaupimo sistemą.
Apibendrinus visus čia išvardintus teiginius galima pasakyti, kad tikrai sveikam jaunuoliui karinės tarnybos išvengti nepavyks.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę