Kuo gyvena šiuo metu universiteto klinikos? Kuo skiriasi dabartinės universitetinės klinikos nuo kitų stambių medicinos įstaigų? Kokie esminiai pokyčiai įvyko klinikų veikloje per keletą pastarųjų metų?
Vien tik klinikų pavadinimas įpareigoja mus atitikti universitetinius standartus. Universiteto klinikos nuo kitų gydymo įstaigų visų pirma skiriasi savo dydžiu. Mes esame dvigubai didesni už antroje vietoje esančią didžiausią medicinos įstaigą: turime 2200 lovų, tuo tarpu Santariškių klinikos - 1000 lovų. Mūsų bazėje dirba 30 specializuotų klinikų, aprėpiančių beveik visas medicinos sritis, išskyrus infekcinių, venerinių, tuberkuliozės ligų stacionarus, tačiau ir šių ligų diagnostika atliekama. Mes galime funkcionuoti visiškai savarankiškai ir teikti Lietuvos gyventojams visapusišką pagalbą. Skiriamės ne tik dydžiu, bet ir diagnostiniu-gydomuoju potencialu, drįsčiau pasakyti, ir gydymo kokybe.
Prieš ketverius metus paskelbta personalo reorganizacijos programa duoda rezultatų: personalo darbo kokybė pagerėjo.
Gydytojus skatiname specializuotis tam tikroje siauroje srityje (ėmėme pavyzdį iš Europos, Amerikos). Suskirstėme skyrius, klinikas, sudarėme sektorius - gydytojų grupeles, kurios gilinasi į siauras sritis visais aspektais (mokslo, pedagogikos ir gydymo praktikos). Šiandien drįstu sakyti, kad sulaukėme geresnių rezultatų, nei buvo galima tikėtis.
Norėčiau dar paminėti slaugos atskyrimą nuo gydymo proceso ir tai, kad šiandien jau galime pasidžiaugti ypač pagerėjusia slaugos kokybe. Rezultatas - nauda pacientui, kuris gydosi mūsų ligoninėje.
Džiaugiuosi, kad pasisekė išlaikyti senas tradicijas: čia gyva pagarbos pacientui, jo poreikių tenkinimo dvasia. Pacientų apklausos rodo, kad psichologinis klimatas ligoninėje yra gana geras. Mūsų gydytojai net sunkiausiais periodais (pavyzdžiui, kai buvo sutrikęs finansavimas), neprarado orumo ir vykdė savo pareigas.
Kokią įtaką, Jūsų nuomone, akademinė medicina turės ateityje, ar ši įtaka didės, ar mažės? Kaip įsivaizduojate akademines klinikas po 5 ar 10 metų? Bus didesnės ar mažesnės?
Akademinė medicina bus autoritetas - aš tuo neabejoju, nors šiandien ji konkurentų nuvertinama. Mes pereiname į konkurencijos sąlygas, nes esame finansuojami iš ligonių kasų. Kartais pastebime bandymus diskredituoti mūsų įstaigą, bet stengiamės į tai nereaguoti ir dirbam savo darbą. Manau, po 5-10 metų klinikų įvaizdis turėtų tiktai pagerėti visuomenės akyse.
Ligoninės pastatų liks tiek pat - jų juk nenugriausi. Bet lovų bus mažiau, nes pertvarkant darbą mes ir dabar esame smarkiai sumažinę lovadienių trukmę, o ateityje ji dar trumpės. Turėtų užtekti mažiau laiko kokybiškai diagnozuoti ligą ir gydymas turėtų būti intensyvesnis - pagerės ir pacientų, ir darbuotojų higieninės sąlygos.
Kokie diagnostiniai tyrimai ir gydomosios procedūros atliekami tik Jūsų klinikoje? Kaip šiomis paslaugomis galima pasinaudoti? Kokias naujas paslaugas teiks universitetinės klinikos ateityje?
Mes vieninteliai Lietuvoje turime branduolinį magnetinį rezonansą. Turime kai kurių diagnostikos aparatų, laboratorijų, kurių Lietuvoje labai mažai. Vienas iš didžiausių mūsų ligoninės privalumų - subalansuota diagnostika ir gydymas. Mes ne tik galime atlikti bet kokį tyrimą, kuris atliekamas pasaulyje, bet ir pasirinkti, kuris tyrimas reikalingesnis, ieškoti racionaliausių alternatyvų, iki galo išnaudoti diagnostinį potencialą.
Visada galime priimti žmones, kurių negalima pagydyti kitose ligoninėse. Jeigu ligonis negauna siuntimo, jis gali kreiptis į mūsų polikliniką ir už patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos simbolinį mokestį gali užsiregistruoti pirminei apžiūrai. Mes siunčiame ligonį pas gydytoją ir nustatome, koks reikalingas tyrimų planas ir kokios reikalingos gydymo procedūros.
Manau, kad galėtume priimti 20 proc. daugiau ligonių nei dabar. Tuo labiau kad reorganizuojame struktūrą ir kuriame atskiras poliklinikas. Praėjusiais metais pradėjo veikti endokrinologijos poliklinika, šiais metais pradės veikti vaikų, neurologijos poliklinikos. Atsiras didesnė galimybė kokybiškai ištirti žmones ambulatorijos sąlygomis.
Kokios klinikų paslaugos mokamos?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą mūsų gydymo įstaigai neleidžiama plačiai teikti mokamų paslaugų. Nors kartais susidaro paradoksalių situacijų, kai žmonės linkę mokėti, kad gautų kokybiškas paslaugas, valstybė ir ligonių kasos nepajėgia kol kas padengti realių išlaidų, bet juridiniai aktai mums neleidžia to daryti. Kita vertus, pagal patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos kainyną gali būti mokama už kai kurias diagnostines procedūras, jeigu norime, kad jos būtų atliktos greičiau.
Ar užtenka laiko operuoti?
Aš stengiuosi, kad užtektų. Tuo labiau kad šis darbas leidžia pailsėti nuo administracinių darbų. Stengiuosi išlaikyti kvalifikaciją ir būdamas ligoninės vadovu įsisavinau kai kurias operacijas, kurių klinikose nebuvo daroma, ir tų operacijų dabar mokau jaunesnius chirurgus. Džiaugiuosi, kad turiu tokią profesiją.
Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas tapus tokios stambios įstaigos vadovu? Ar lieka laiko poilsiui, bendravimui su artimaisiais ir draugais?
Laiko poilsiui, bendravimui su draugais, su šeima lieka vis mažiau. Bet niekas manęs prievarta nevertė užimti šias pareigas. Aš pats sutikau dirbti šį darbą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę