){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Namų dulkės. Tai sudėtinis alergenas. Jose yra žmogaus ir naminių gyvūnų odos pleiskanų, plaukų dalelių, išdžiūvusių seilių, pagalvių pūkų, bakterijų, mikroskopinių grybelių sporų, erkučių ar jų išdžiūvusių išskyrų.
Erkutės. Tai paprasta akimi nematomi 0,3 mm ilgio voragyviai. Erkutė gyvena 2–3 mėnesius. Viena patelė gali padėti 25–50 kiaušinėlių, iš kurių naujos erkutės atsiranda per tris savaites. Dulkių erkes 1964 m. atrado Olandijos ir Japonijos mokslininkai.
Pagrindinis erkučių maistas – suragėjęs paviršinis žmogaus odos sluoksnis, gausiai nusilupantis ir liekantis patalynėje. Žmogus per parą vidutiniškai išbarsto apie 0,5–1 g pleiskanų. Kadangi pataluose nuo žmogaus prakaito šilta ir šiek tiek drėgna, susidaro labai palankios sąlygos erkutėms veistis. Viename grame patalynės dulkių yra nuo 2000 iki 15 000 erkučių, kurios minta pagalvių pūkais, mikroskopiniais grybeliais.
Daugiausia erkių – senuose kaimiškuose pataluose.
Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gyvų erkių dulkių mėginiuose randama visais metų laikais. Mūrinių ir blokinių namų dulkėse gyvų erkių rudenį ir žiemą būna mažai, pavasarį – dar mažiau, o medinių namų dulkėse gyvų erkių gausu visais metų laikais.
Grybeliai. Tai mikroskopiniai pelėsiai, mielės, turinčios stiprų fermentinį poveikį. Grybeliai augina sporas. Jų yra lauke ir namuose, o ypač – drėgnuose butuose. Alergiškam žmogui pakanka 50–2000 sporų /1 m3, kad atsirastų ligos požymių.
Didžiausias sporų kiekis ore – vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį. Daug jų drėgnose, pelkėtose vietovėse, ant pūvančių augalų, sugrėbtų į krūvas lapų, grūdinių kultūrų, valgomųjų grybų, taip pat dirvožemyje, šiltnamiuose, menkai vėdinamuose ir apšildomuose vasarnamiuose.
Kenksmingiausi yra naminiai grybeliai, kurie gali sukelti net grybelines plaučių ligas. Tai:
• pelėjūnas (Penicillium); auga sugedusiame maiste (vaisiuose, daržovėse, fermentiniuose sūriuose, ant grybų). Gali apsigyventi net kvėpavimo takuose ir sukelti kryžminę alergiją penicilinui;
• galvenis (Aspergillus); auga sugedusiame maiste, organinėse atliekose, grūduose. Manoma, kad jo išskiriamos nuodingosios medžiagos kenkia nervų sistemai, kepenims, gali skatinti net kepenų vėžį.
Lauke besiveisiančių grybelių sporos į gyvenamas patalpas patenka su oru ir dulkėmis. Tai:
• juodgrybis (Cladosporium); auga kompostinėje žemėje, pūvančiuose augaluose; žalsvai juodos spalvos;
• sausgrybis (Alternaria); auga ant lauko ir dekoratyvinių namų augalų lapų, grūdinių kultūrų, kukurūzų, ant drėgnų sienų; juosvos spalvos.
Šių keturių grybelių sporos dažniausiai sukelia alergiją, todėl jie vadinami „didžiąja ketveriuke“.
Bakterijos Dar vienas itin kenksmingas alergenas, neretai sukeliantis įvairias ligas yra bakterijos. Pavyzdžiui, per mažai valomas ir prižiūrimas klozetas gali sukelti šlapimo takų infekciją. Taigi, rekomenduojame rinktis kokybiškus unitazus, kuriuos nesudėtinga valyti. Tai reikėtų daryti mažiausiai kartą per savaitę su itin kokybiškomis priemonėmis.
..
Alerginių ligų skaičiaus didėjimas, deja, yra susijęs ir su tuo, kad vis dažniau gyvūnai laikomi mažuose butuose.
Katės – labiausiai alergiją keliantys gyvūnai, tikri alergenų (seilių) purškėjai. Be to, katė laižo ir lygina savo kailį, tad alergenų atsiranda ir ant jo. Kačių alergenas – labai lakus, net ir pašalinus gyvūną, patalpoje išlieka daugiau nei 2 metus.
Šunys – dar vieni alergenų (plaukų, epidermio) nešiotojai. Žmonės, alergiški šunims, paprastai yra alergiški ir ilgaplaukiams, ir trumpaplaukiams, tik pastarųjų plaukus sunkiau pašalinti nuo kilimų, minkštų baldų ir kt.
Alergiją gali sukelti ir jūrų kiaulytės, žiurkėnai, šinšilos, triušiai.
Diagnozavus alergiją gyvūnui, augintinio namuose laikyti negalima, antraip galima susirgti alerginėmis ligomis – astma, alerginiu rinitu, dermatitu ir pan.
Bendrosios praktikos gydytojas ar alergologas pacientams turėtų pabrėžti, kad, jeigu nors vienas šeimos narys serga alergine liga, gyvūnų namuose laikyti negalima.
Kaip sutvarkyti namus, norint iki minimumo sumažinti alergiją sukeliančius veiksnius
• Kasdien vėdinti patalpas, ypač miegamąjį. Oras turi būti sausas ir vėsus. Atsisakyti ant radiatorių kabinamų oro drėkintuvų.
• Pasirūpinti gera ventiliacija, ypač vonios ir virtuvės (geriausios sąlygos erkutėms veistis – santykinė oro drėgmė 75–80 proc., temperatūra +25o C).
• Grindys turi būti be kiliminės dangos, patogios valyti. Rekomenduojamos sintetinės grindys ar parketas be plyšių, taip pat akmens ar kamščio plokštės. Valyti drėgnai 1–2 kartus per dieną, siurbliu – bent du kartus per savaitę.
• Laikyti mažiau žydinčių augalų. Dulkes nuo jų valyti drėgnai arba nupurkšti vandeniu. Nelaistyti augalų vakare, tai geriau daryti prieš kur nors išeinant. Pakeisti vazonų žemę, jei atsirado balkšvų ar oranžinių apnašų, naudoti fungicidus.
• Nelaikyti namuose kailių, iškamšų, verbų, senų laikraščių, žurnalų.
• Dažnai skalbti lovatieses, užuolaidas; jas rinktis lengvas, medvilnines, sintetines.
• Sienas dažyti lygiais, plaunamais dažais.
• Jei įmanoma, vengti šildymo dujomis; geriau, jei šildymas centrinis ar elektrinis.
• Dulkes valyti drėgnai, užsidėjus kaukę (Lietuvoje tai neįprasta, tačiau Japonijoje bei Taivane augalų žydėjimo metu žmonės su jomis vaikšto gatvėse, darbininkai dirba ryžių laukuose ir pan.).
• Alergiškam žmogui geriausia nebūti namuose, kai būstas tvarkomas. Patartina sugrįžti praėjus dviem valandoms.
• Siurbiant siurbliu geriausia dulkes susiurbti į vandenį, arba dulkių siurblyje turi būti specialūs filtrai.
• Nelaikyti purvinų batų ir dulkinų drabužių gyvenamajame kambaryje.
• Nelaikyti virtuvėje jokio suplėkusio, supelijusio maisto (pvz., vienas apimtas pelėsio apelsinas išskiria į orą 15 milijardų grybelio sporų)
• Nelaikyti minkštų žaislų miegamajame. Juos nuolat plauti, kartais palaikyti šaldiklyje.
• Čiužinys ir pagalvių užvalkalai turi būti iš nepralaidžių alergenams medžiagų.
• Iš prosenelių paveldėtos senos patalynės geriau nenaudoti ir nelaikyti namuose.
• Pūkines pagalves, vilnones ir dygsniuotas pūkines antklodes pakeisti sintetinėmis (poliesterio, dakrono ir kt.), iš alergijos nesukeliančių medžiagų.
• Pagalves, lovą, čiužinį kelis kartus per savaitę kruopščiai valyti dulkių siurbliu.
• Vasarą patalynę kartais palaikyti saulėje (erkutės bijo aukštos temperatūros, saulės šviesos ir žūsta per dvi valandas), o žiemą – šaltyje. Kai 18o–20o C temperatūra žemiau nulio, erkutės žūsta per parą.
• Čiužinius kas 8–10 metų keisti naujais.
Naikinti erkes daugeliu iš cheminių priemonių netikslinga dėl trumpalaikio jų poveikio. Be to, jos neigiamai veikia žmogaus kvėpavimo takus, odą. Reiktų pasirinkti tokią priemonę, kurios poveikis ilgalaikis ir kuri yra mažai toksiška. Viena iš tokių – naujasis purškalas Milbiol®, veiksmingai naikinantis namų dulkių erkes. Tai augalinės kilmės preparatas, gaminamas iš Indijoje augančio medžio Azadirachata indica sėklų aliejaus. Šio preparato veiklioji medžiaga apnuodija erkes, jos liaujasi maitintis, augti bei vystytis.
Preparatu rekomenduojama išpurkšti patalynę, čiužinius, minkštus baldus, žaislus, užuolaidas. Beje, Milbiol®, skirtingai negu kiti preparatai, nepalieka dėmių. Išskirtinė jo savybė, kad po erkių išnaikinimo beveik 10 mėnesių užkertamas kelias naujų erkių atsiradimui. Daugelio šalių tyrimai įrodė, kad šis preparatas yra veiksmingas ir saugus žmogaus sveikatai, todėl alergiški žmonės gali jį drąsiai naudoti namų švarai palaikyti.
Net kai namai kruopščiai tvarkomi, alergija vis tiek gali pasireikšti. Tuomet šeimos gydytojas, alergologas-pulmonologas turėtų nustatyti alergijos priežastį ir, atlikęs tyrimus bei įvertinęs alergijos išraišką, parinkti pacientui tinkamą vaistą nuo alergijos, odos priežiūros priemones bei dietą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę