GŠ gali sukelti vazospazminiai sutrikimai, kai besikartojantį galūnių smulkiųjų arterijų ir arteriolių spazmą (vadinamą Raynauld fenomenu) sukelia įvairūs emociniai veiksniai (pyktis, stresas, neurozė) arba šaltis. Moterims Raynauld fenomenas būna net devynis kartus dažniau nei vyrams. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina stimuliuojamąjį estrogenų poveikį adrenoreceptoriams ir vazokonstrikcijai.
Ligai būdingi trijų fazių galūnių odos spalvos pokyčiai. Pirmoji fazė – kai, nutrūkus kapiliarinei kraujotakai, oda išblykšta, antroji – kai oda tampa melsva, atsipalaidavus kapiliarų ir venulių sienelėms, trečioji – kai atsipalaidavus arteriolėms, atsiranda hiperemija ir odos paraudimas.
Vazospazminės būklės, kurios atsiranda be aiškios pirminės priežasties, vadinamos Raynauld liga, o esant sisteminei jungiamojo audinio ligai ar kitai pirminei priežasčiai – Raynauld sindromu.
Pacientams, sergantiems Raynauld liga, gana dažnai nustatoma Helicobacter pylori infekcija. Šio mikroorganizmo eradikacija smarkiai pagerina ligos eigą.
Veiksniai, turintys įtakos Raynauld sindromo atsiradimui
• Imunologiniai veiksniai: sklerodermija, Sjogreno sindromas, vaskulitas, raudonoji vilkligė, reumatoidinis poliartritas.
• Hiperkoaguliacinės būklės: policitemija, krioglobulinemija, šalčio agliutinacija, paraproteinemija.
• Vaistų vartojimas: b blokatoriai, ergotamino grupės preparatai, citostatikai, nikotinas, estrogenai, interferonas.
• Aplinkos veiksniai: vibracija, nušalimas, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, toksinėmis medžiagomis.
• Okliuzinės stambiųjų arterijų ligos: thoracic outlet sindromas (TOS), riešo kanalo sindromas.
• Kitos būklės: endokrinopatijos, inkstų nepakankamumas, būklė po pirštų ir galūnių replantacijos, nervų ligos.
Priežastys, sukeliančios Raynauld fenomeną, gali nulemti ir nuolatinį galūnių šalimą.
Pastebėta, kad fibromialgija, mitralinio vožtuvo prolapsas, migrena ir dirglios žarnos sindromas dažniau diagnozuojamas tiems ligoniams, kurie serga Raynauld sindromu.
Bendrosios praktikos (BP) gydytojai turėtų atkreipti didesnį dėmesį į ligonius, sergančius magistralinių arterijų ūminėmis (trombozė, embolija, trauma) ir lėtinėmis (obliteracinė aterosklerozė, ekstravazalinė arterijų kompresija) okliuzinėmis ligomis.
Jei pacientas skundžiasi galūnių šalimu, BP gydytojas ar kraujagyslių specialistas turi įdėmiai apžiūrėti kojų ir rankų odą, atkreipdamas dėmesį į galimus spalvos pasikeitimus, nagų būklę, palyginti galūnių temperatūrą, stebėti, ar nėra odos pažeidimų. Taip pat būtina įvertinti galūnių odos drėgnumą: vegetacinės distonijos metu ligonių galūnės būna ne tik šaltos, bet ir prakaituotos.
Tyrimo metodai, padedantys nustatyti ligos diagnozę:
• Pletizmografija
• Fotopletizmografija
• Doplerinis ultragarsinis tyrimas
• Pirštų arterijų spaudimo matavimas
• Lazerio doplerio fliuksometrija
• Infraraudonoji termografija
• Kapiliaroskopija
• Antinuklearinių antikūnų nustatymas
• Šalčio aglintinogenų nustatymas
GŠ dažniausiai sukelia diskomfortą, tačiau ypatingas gydymas nėra būtinas. Gydytojas turėtų tinkamai koreguoti paciento dienotvarkę, paskatinti reguliariai mankštintis, tuomet negalavimai regresuoja, tampa mažiau pastebimi. GŠ varginami pacientai turi nerūkyti, ypač tie, kuriems pasireiškia ryškus vazospazminis komponentas.
Teigiamų gydymo rezultatų pasiekiama taikant akupunktūros procedūras, masažą, parenkant tinkamą dietą. Ligoniams rekomenduojami lengvai pasisavinami, vitaminingi maisto produktai, patariama vengti labai aštrių, sūrių patiekalų.
Tačiau daliai ligonių galūnių šalimas gali būti rimtos ligos, kuri reikalauja skubios medikų pagalbos, simptomas.
GŠ gali būti gydoma ir medikamentais. Pacientams skiriama kalcio kanalų blokatorių, AKF inhibitorių, vazodilatatorių, adrenerginių a2 receptorių blokatorių, parenterinių prostaglandinų grupės, ginkmedžio preparatų, taikoma H.pylori eradikacija, antioksidatorių terapija, autohemoterapija.
Kai ligos eiga sunki, operuojama.
Moterims, sergančioms Raynauld sindromu, turi būti įsitikinta, kad nėra kiaušidžių karcinomos. Ligoniams, kuriuos vargina galūnių šalimas, nerekomenduojama vartoti b receptorių blokatorių, ergotamino grupės preparatų, citostatikų, estrogenų, interferonų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę