){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vėlyvasis žiemos laikotarpis – pats sergamumo ūminiu ryklės uždegimu – faringitu – pikas.
Prieš pradedant jį gydyti labai svarbu teisingai įvertinti ligos kilmę ir ryklės audinių būklę.
Faringitą dažniausiai (nuo 30 iki 70 proc. atvejų) sukelia virusai (respiracinis sincitinis, influenzos A ir B, adenovirusai, herpes simplex ir kt.), ypač vaikams, tačiau jis gali būti ir bakterinės kilmės (Streptococcus pyogenes, Neisseria gonorrhoeae ir kt.) ar sukeltas kitų mikroorganizmų. Suaugusiųjų faringitą gali paskatinti ir įvairūs aplinkos veiksniai – prastos darbo sąlygos, žalingi įpročiai, sausas patalpų oras ir kiti. Įtakos turi paveldimumas – jei faringitu dažnai sirgo seneliai, tėvai, didelė tikimybė, kad šis sveikatos sutrikimas bus ir jų palikuonims.
Sergančiojo faringitu ryklės gleivinės spalva gali būti nuo įprastinės iki stipriai paraudusios. Dažnai atsiranda tonzilių hipertrofija ir eksudatas, tačiau tai nerodo uždegimo etiologijos. Virusinei infekcijai būdinga rinorėja, konjunktyvitas, kosulys. Bakterinei – karščiavimas, sisteminiai uždegimo požymiai.
Uždegimas gali būti įvairaus sunkumo. Esant lengviausiai ligos formai, jis pažeidžia tik paviršinę gleivinę, sunkesniais atvejais joje gali susidaryti pūlinukų. Kartais infekcija komplikuojasi – susidaro tonzilių, parafaringinės ar retrofaringinės srities abscesų. Jiems būdingas aštrus skausmas, karščiavimas, mėšlungiškas žandikaulių sukandimas.
Diagnozavus faringitą, gydyti reikia kompleksiškai. Antibiotikų skiriama tik įtariant ar esant patvirtintai streptokokinei infekcijai (ypač suaugusiesiems). Pasirinktinas vaistas yra penicilinas, jo skiriama mažiausiai 10 dienų. Jei pacientas alergiškas penicilinui, tuomet skiriama eritromicino (jo paprastai reikia vartoti taip pat 10 dienų). Streptokokinis faringitas gali būti gydomas makrolidų grupės preparatais (pavyzdžiui, azitromicinu). Jo pakanka gerti 3 dienas.
Karščiavimui mažinti skiriama acetaminofeno grupės preparatų, aspirino.
Svarbią reikšmę gydant faringitą turi gerklės skalavimas antiseptikų tirpalais bei gerklės purškalų vartojimas. Tai mažina skausmą, malšina uždegimą.
Veiksmingas vietiniam faringitui gydyti yra fuzafunginas (Bioparox). Vietinis gydymas fuzafunginu padeda greičiau sveikti – jau 2–3-čią gydymo dieną sumažėja ryklės skausmas, skausmas ryjant. Preparatas apsaugo nuo infekcijos plitimo į apatinius kvėpavimo takus bei sumažina peršalimo ligų komplikacijų skaičių, nesilpnindamas imuniteto.
Fuzafungino taip pat galima vartoti sergant rinitu, rinofaringitu, tonzilitu, laringitu ar tracheitu. Svarbu tai, kad Bioparox – vienintelis vietinis antibakterinio ir uždegimą slopinančio poveikio vaistas, veiksmingai sumažinantis visus simptomus – ryklės skausmą, kosulį, skausmą ryjant, užkimimą, čiaudulį, slogą, nosies užgulimą, kad ir kokios kilmės – virusinės ar bakterinės – jie būtų. Įrodyta, kad, vartojant Bioparox gerklės infekcijų simptomams mažinti, išvengiama papildomų vaistų, tokių kaip sisteminiai uždegimą slopinantys bei antibiotikai.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad geriau pasveikstama, kada Bioparox vartojama pačioje ligos pradžioje, todėl jo reiktų skirti atsiradus pirmiesiems ligos simptomams.
Paprastai Bioparox skiriama iki 7 dienų, purškiant po 4 įpurškimus į burną ir/arba po 4 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 4 kartus per dieną.
Svarbu ir tai, kad Bioparox yra saugus vartoti vaikams (rekomenduojama nuo 2,5 metų amžiaus), nėščioms moterims ir tiems, kurie serga gretutinėmis ligomis bei vartoja daug kitų vaistų.
Gydant faringitą kompleksiškai, taikomas nemedikamentinis gydymas, rekomenduojami gerklės skalavimai druskos tirpalu, jo inhaliacijos. Svarbu, kad ligonis nuo pat gydymo pradžios vartotų pakankamai skysčių (šilto mineralinio vandens, medumi pasaldinto pieno, arbatų). Gali būti taikomos ir visos įprastos liaudiškos priemonės – karštos kojų vonios su druska ar garstyčiomis, gėrimai su medumi, uogienėmis (ypač aviečių) ir kitos. Tai silpnina ligos simptomus ir gerina ligonio gyvenimo kokybę sergant.
Jei išryškėja šoninių užpakalinės ryklės sienelių velenėlių hiperplazinis uždegimas, rekomenduojamas cheminis velenėlių prideginimas ar poveikis šalčiu (krioaplikacija).
Įtariant abscesą, jei yra tonzilių hipertrofija, ligonį reiktų nusiųsti konsultuotis pas otorinolaringologą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę