){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žvynelinė, arba psoriazė, yra lėtinė, dažnai recidyvuojanti, neaiškios etiologijos liga. Tai dažna dermatozė - ja serga 2-3 proc. bendros populiacijos. Dažniausiai serga 20-40 metų amžiaus žmonės. Liga paūmėja 1-2 kartus per metus, dažniausiai - rudenį ir pavasarį. Daugeliui ligonių psoriazės židiniai pažeidžia mažiau negu 5 proc. odos, tačiau maždaug ketvirtadaliui ligonių bėrimai yra išplitę daugelyje kūno vietų.
Pagreitėjus epidermio proliferacijai, susidaro storas žvynų sluoksnis. Sveiko žmogaus epidermis atsinaujina per 28 dienas, o sergančiajam žvyneline pažeidimų vietose epidermio atsinaujinimo ciklas sutrumpėja iki 5 dienų, nepažeistoje odoje - iki 12 dienų.
Pagal ligos eigą skiriami du psoriazės tipai. I, sunkesnis ligos tipas yra būdingas 60-70 proc. sergančiųjų ir ligos atsiradimas siejamas su paveldėjimu (turi reikšmę HLA, B13, B17, Cw6, Dr7 genai). Susergama jauname, 10-25 metų amžiuje. 2 tipo žvynelinės eiga lengvesnė. Ligos atsiradimui paveldėjimas reikšmės neturi. Serga 35-60 metų žmonės.
Dažnai liga atsiranda arba paūmėja po infekcinių ligų, ypač strepto- ar stafilokokinės kilmės. Liga gali paūmėti dėl mechaninio (trynimas, spaudimas, traumos, nudegimai) ir cheminio odos sudirginimo, įvairių dermatozių, vaistų (receptorių blokatorių, angiotenziną konvertuojančio fermento blokatorių, vaistų nuo maliarijos, ličio preparatų, gliukokortikoidų bei nesteroidinių vaistų nuo uždegimo), patirtų stresų ir neracionalaus gydymo. Didelę įtaką ligai paūmėti turi įtemptas gyvenimo būdas, dvasinės bei fizinės traumos.
Kiekvieno ligonio gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių: ligos stadijos (progresuojanti, stacionari ar regresuojanti), pažeidimo išplitimo (lokali ar išplitusi), ligonio amžiaus, gretutinių ligų. Ūminės stadijos metu paskyrus neadekvačiai intensyvų gydymą, galima sukelti ligos paūmėjimą ar net išprovokuoti eritroderminę formą. Taikant nepakankamai veiksmingą terapiją, nepasiekiama gerų rezultatų. Ūminės ligos stadijos metu reikia atnaujinti barjerines odos funkcijas. Naudojami drėkinamieji ir minkštinamieji tepalai bei žvynus nuimantys keratoliziniai preparatai (emolientai - losjonai, kremai, kurių sudėtyje yra 15-40 proc. lipidų, 1-3 proc. salicilo rūgšties tepalai, šampūnai). Uždegimui aprimus, vartojami kortikosteroidai. Nepatartina gydyti sisteminiais steroidais, nes nutraukus jų vartojimą, liga paūmėja. Vietiniai steroidai taikomi labai plačiai. Labai svarbu atsižvelgti į steroido stiprumą ir paskirti optimalią dozę.
Šiuo metu plačiai vartojami vitamino D3 derivatai. Lietuvoje iš jų yra taikomas kalcipotriolis (Daivonex®). Daugeliui ligonių, kurie vaisto vartoja pakankamą laiką, šis vaistas labai padeda. Jis netinka veido odai, negalima vartoti daugiau nei 100 g per savaitę, taip pat kartu su salicilo rūgšties preparatais.
Lietuvoje jau yra ir visiškai naujas kompleksinis vaistas psoriazei gydyti - Daivobet. Šiame preparate yra kalcipotriolio ir betametazono dipropionato, veikiančių sinerginiu principu. Iki šiol gydytojai, siekdami efektyviai ir saugiai gydyti, sergantiesiems psoriaze skirdavo kortikosteroidų ir kalcipotriolio atskirai. Pastebėta, kad steroidiniai tepalai, naudojami ilgą laiką, sukelia komplikacijų: plonėja oda, atsiranda strijų. Sudėtinis vaistas veikia efektyviau ir saugiau nei monoterapija jo komponentais. Daivobet tepalu tepamasi tik vieną kartą per dieną - tai patogu pacientams. Sisteminiam žvynelinės gydymui skiriama retinoidų (vitamino A analogai).
Net nedidelės trukmės ultravioletinių spindulių terapijos (UVB) poveikis sukelia odos imuninės reakcijos ir epidermio ląstelių proliferacijos slopinimą, o perdozavus - uždegimo reakciją. UVA spindulių terapija, kuri taikoma ir soliariumuose, gydo tik prieš tai pavartojus psoraleno grupės fotosensibilizuojamojo preparato. Toks gydymas vadinamas PUVA terapija.
Jie priversti nuolat slėpti savo kūną, net vasarą nešioti rankas ir kojas dengiančius rūbus, dažnai juos keisti. Reikia laikytis tam tikrų asmens ir namų higienos reikalavimų, nes tepalai ir kremai tepa rūbus. Sergantieji jaučiasi nevisaverčiai, juos nuolat lydi psichologinė įtampa.
Prie to prisideda ir visuomenė, formuojanti išorinio grožio standartus. Moterys ir vyrai vienodai kenčia ir yra varžomi ligos. Jie gali imti vengti bendrauti, nebepasitikėti žmonėmis.
Jeigu odoje yra tik pavienių papulių, tai žmogui nekelia didelių problemų. Tačiau jeigu pažeisti matomi odos plotai, išberta visa kūno oda, susitaikyti su liga yra labai sudėtinga. Daugelis pacientų klaidingai mano, kad jie gali užkrėsti aplinkinius, o apie ligą žinių stokojantys sveiki asmenys be jokio pagrindo bijo būti užkrėsti. Įrodyta, kad tokie psichologiniai momentai gali neigiamai atsiliepti ligos eigai. Jeigu žmogus pasitiki savimi, gerai sutaria su artimaisiais, aplinka, jis gyvena normaliai. Ypač teigiamai veikia bendravimas su panašaus likimo žmonėmis.
Manoma, kad prisitaikymo procesai trunka vidutiniškai dešimt metų. Sergantysis psoriaze gali nekęsti ligos, bet apie save turi likti geros nuomonės. Labai svarbu, kad pacientai gyventų visavertį gyvenimą, būtų aktyvūs. Tai - jų pačių labui.
Svarbi ligos kontrolė. Dalis ligonių nusivilia, netęsia gydymo, nes jis atima daug laiko bei pastangų. Gerai, jeigu psoriazė nėra išplitusi ir lengvai gydoma. Tačiau jeigu liga progresuoja, gydytis tenka ilgai, skirti nemažai lėšų. Pacientas pats turi spręsti, kiek laiko, energijos ir vilties skirs šiame kelyje. Gydytojas privalo padėti pacientui nenusivilti.
Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos tel.:
(8~699) 6 28 82.
Kauno skyriaus nariai renkasi
kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį 18 val.
K.Petrausko g. 40, Kaunas (“Ąžuolyno” vaistinė).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę