){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kas yra galvijų
kempinligė?
Galvijų spongiforminė encefalopatija, arba tiesiog galvijų kempinligė, yra smegenų liga, kuriai būdingas vis didėjantis galvos ir stuburo smegenų funkcijų nepakankamumas. Ši liga buvo užfiksuota dar XVIII a. ir tik 1986 m., padaugėjus ligos atvejų, pastebėta, kad Didžiojoje Britanijoje kai kurie auginami atrajojantys galvijai taip pat yra užsikrėtę šia kol kas nepakankamai ištirta liga. Mokslininkai nustatė, kad šios ligos požymiai ir simptomai labiausiai panašūs į avių skrepi ligą: nenatūraliai išlinkusi gyvulio nugara, staigus svorio kritimas, koordinacijos sutrikimai. Šiandien labiausiai paplitusi nuomonė, kad kempinlige užsikrėtusiuose organizmuose pakinta tam tikrų save replikuojančių baltymų, vadinamų prionais, struktūra, todėl jie pradeda ardyti nervų ląsteles ir jos greitai žūva. Nors ligos sukėlėjas dar nėra oficialiai patvirtintas, akivaizdu, kad jis pasižymi ypatingu stabilumu ir yra atsparus beveik visoms įmanomoms sterilizacijos priemonėms: virinimui, šaldymui, įvairiems cheminiams poveikiams, net švitinimui. Manoma, kad būtent šios ligos paplitimas tarp galvijų yra tiesiogiai susijęs su nauja Creutzfeldto-Jakobo ligos atmaina - pačia paslaptingiausia pastarojo dešimtmečio liga, kurios siaubą nuo 1995 metų jau patyrė apie 100 žmonių
Kas yra Creutzfeldto-Jakobo liga?
Tai yra spongiforminė encefalopatija, arba kempinligė, būdinga žmogui. Tai yra tam tikra neurologinė smegenų audinių išakėjimą sukelianti liga, kurią dar 1920 aprašė du vokiečių neuropatologai. Pagrindiniai šios ligos nurodomi simptomai yra smegenų nepakankamumas, pasireiškiantis orientacijos sutrikimais ir atminties praradimu, nenormaliu elgesiu, sutrikusia motorika, raumenų spazmais, kūno svorio mažėjimu. Ligos priežastys ir rizikos faktoriai. Klasikinis Creutzfeldto-Jakobo ligos variantas yra gerai žinomas ir pakankamai ištyrinėtas. Iki 1995 metų šia liga sirgo vienas žmogus iš milijono. Ji dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 m. žmonėms. Jos atsiradimas buvo aiškinamas paveldimumo (nepakankamai išsivystę galvos smegenų nerviniai audiniai ar tam tikros vaisiaus ligos) faktoriumi arba galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, susijusiais su kitų ligų poveikiu ar atsiradusiais po galvos traumų. Ligai būdingas staigus smegenų nykimas. Paprastai žmogus miršta praėjus 6 mėnesiams po simptomų pasireiškimo. Ligos inkubacinis periodas yra nuo trejų iki dvidešimties metų. Kaip ši liga diagnozuojama? Creutzfeldto-Jakobo ligą, taip pat ir naująją jos atmainą lengviausia diagnozuoti atliekant smegenų audinio biopsiją ir tiriant pro mikroskopą. Kiti būdai - smegenų kompiuterinė tomografija arba elektroencefalograma. Be tyrimų, vien tik iš išorinių simptomų ligos patvirtinti ar paneigti neįmanoma. Kaip yra gydoma ši liga? Šiuolaikinė medicina kol kas nerado tinkamo gydymo būdo. Nepaisant viso pasaulio medicinos mokslininkų pastangų, kol kas nėra vieningos nuomonės nei apie šios ligos sukėlėją, nei apie jo įveikimo būdus.
Nauji ligos ypatumai
1996 metais speciali Europos komisijos ekspertų komisija patvirtino, kad atsirado nauja šios ligos atmaina, ir buvo manoma, kad pagrindinis rizikos faktorius yra spongiformine encefalopatija užsikrėtusių galvijų mėsos ar iš mėsos žaliavos gaminamų maisto produktų vartojimas. Daugelis vienas nuo kito nepriklausomų tyrimų patvirtino nenuginčijamą ryšį tarp galvijų kempinligės ir šios naujos žmogaus organizme pasireiškiančios ligos formos. Viena iš svarbiausių galvijų kempinligės epidemijos atsiradimo priežasčių yra galvijams skirti pašarai, o tiksliau - į tų pašarų sudėtį patekusios užkrėstų gyvūnų audinių dalys. Naudojant naujas mėsos perdirbimo ir gyvūnų pašarų ruošimo technologijas buvo sukurti ypač geri, dideliu proteinų kiekiu pasižymintys gyvulių šėrimo priedai. Šių priedų pagrindą kaip tik ir sudaro kaulų miltai, per kuriuos, kaip šiandien teigiama, ir išplito galvijų kempinligė. Per ėdalą patekęs ligos sukėlėjas užkrečia gyvūną, po to ir žmogų. Taigi nauja ligos atmaina įgavo infekcinės ligos pobūdį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, hormonai, vartojami tam tikriems endokrininiams sutrikimams gydyti, gali būti paimami iš užkrėsto donoro ir perduodami kitam asmeniui. Taip pat galima užsikrėsti ir per žmogaus audinių donorus arba kai individas, turintis kontaktą su užkrėstu audiniu (pvz., chirurgas, operuojantis užkrėsto žmogaus smegenis), gali pernešti ligą kitam pacientui. 1997 metais Didžiojoje Britanijoje kilo skandalas paaiškėjus, kad tie patys medicininiai instrumentai buvo naudojami po to, kai jais buvo atlikta ponios Hamilton akies audinių transplantacija. Mat pomirtinė ponios Hamilton biopsija parodė, kad ji buvo užsikrėtusi naujos rūšies Creutzfeldto-Jakobo liga. Sąmyšis kilo todėl, kad šios ligos sukėlėjo nesunaikina beveik visos įprastos sterilizacijos priemonės. Nustatyta, kad dar mažiausiai trys žmonės buvo operuojami tais pačiais instrumentais, taigi tikimybė užsikrėsti tikrai nebuvo nulinė. Nauja Creutzfeldto-Jakobo ligos forma ypatinga dar ir tuo, kad progresuoja ypač sparčiai: įprastos Creutzfeldto-Jakobo ligos periodas trunka vidutiniškai apie 14 mėnesių, tuo tarpu naujos formos vidutinė trukmė maždaug 4 - 5 mėnesiai. Be to, vidutinis ligonių amžius taip pat skiriasi:69 metai įprastu atveju palyginti su 29 metais naujos atmainos atveju. Nors 1995 - 2000 metais nuo naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos atmainos mirė ne daugiau kaip 91 žmogus (Didžiojoje Britanijoje - 87, Prancūzijoje - 3, Airijoje - 1) , laukiama daug skaudesnių pasekmių. Skirtingi tyrinėtojai nu- rodo nuo 200 000 iki 300 000 žmonių, kurie potencialiai vartojo užkrėstos jautienos produktus vien Didžiojoje Britanijoje. Tačiau turint galvoje, kad iš 15 Europos Sąjungos valstybių galvijų smegenų kempinligė nebuvo nustatyta tik Švedijoje ir Suomijoje ir tai, kad inkubacinis ligos periodas gali trukti ne vienerius metus, ateityje galima laukti ypač nepageidaujamų pasekmių.
Situacija Lietuvoje
Europos Sąjungos ekspertai yra linkę Lietuvą priskirti prie didesnės rizikos valstybių grupės kartu su Vokietija, Italija ir Prancūzija. Tai reiškia, kad spongiforminės encefalopatijos, taip pat ir Creutzfeldto-Jakobo ligos naujosios atmainos išplitimas yra tikėtinas. Taip teigti ekspertai turi pagrindo: į Lietuvą iš Vakarų per pastaruosius keletą metų buvo įvežta apie 30 tūkstančių tonų mėsos ir kaulų miltų bei apie 2300 jaunų galvijų, dėl kurių būklės šiandien niekas negali garantuoti.
Socialinė krizė
Nepaisant visų valstybinių veterinarijos, maisto kokybės priežiūros, visuomenės sveikatos ir vaistų kontrolės tarnybų pastangų, galvijų kempinligės epidemija ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos formos apraiškos sukėlė tikrą sąmyšį Europos politiniame ir socialiniame gyvenime. Epidemijos prevencijos ir ligos atsiradimo priežastys aptarinėjamos aukščiausiuose tarptautinio lygio sluoksniuose, tuo tarpu valstybių viduje atsiranda vis daugiau nepatenkintųjų esama situacija. Didžiojoje Britanijoje galvijų augintojų ir ūkininkų protestai jau tapo kasdienybe, Vokietijoje nuo pareigų buvo nušalinti du Žemės ūkio ministrai, Prancūzijoje priimtas įstatymas, kuris užkrėstų gyvulių pardavėjams numato baudžiamąją atsakomybę. Aukšto rango pareigūnai ir politikai pateko į kryžminę ugnį: iš vienos pusės jie yra spaudžiami visuomenės, kuri buvo per vėlai informuota apie gresiantį pavojų ir kad toks pavojus apskritai atsirado; iš kitos pusės, politikai turi kuo skubiau spręsti milžiniškos maisto pramonės problemas, jau nekalbant apie gresiančias finansines problemas tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams. Žmonėms ne tik iškilo mirtinos ligos pavojus, bet ir atsirado daugybė socialinių problemų, pradedant rinkos žlugimu ir baigiant visuomenės susiskaldymu. "Žmonės nepasitiki tuo, ką jie valgo, jie jaučiasi lyg būtų patekę į gudriai paspęstus spąstus", mano viena iš Didžiosios Britanijos vartotojų teisių gynimo atstovių. Sociologai baiminasi, kad nekiltų seniai pamirštas nacionalinis priešiškumas, kuris jau dabar jaučiamas anglų atžvilgiu. Europos Sąjungos vienybė iškilus epidemijai pasirodė esanti labai skausminga: jei nukenčia vienas, tai skauda visiems. Ar Lietuva suras pakankamai lėšų ir ar bus sudarytos sąlygos griežtiems Europos kovos su kempinlige standartams įgyvendinti? Antai vien kempinligės ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos atmainos tyrimams Europos Komisija paskyrė keturis milijardus eurų. Tuo tarpu Lietuvoje uždrausta vartoti importuotus ir Lietuvoje pagamintus mėsos miltus, kraujo miltus, mėsos ir kaulų miltus, kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra galvijų smegenų. Gal pavyks išvengti naujojo maro?
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę