){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rūgštynės (vasarą - šviežios, žiemą - konservuotos) 60 g
Petražolės 16g
Sviestas 40 g
Kiaušinio trynys 2 vnt.
Grietinėlė 100 g
Jautienos sultinys 600 g
Batonas 300 g
Aliejus 100 g
Druska 6 g
Balti pipirai 2 g
Sukapotas rūgštynes ir petražoles suberkite į keptuvę su išlydytu sviestu ir šiek tiek apkepkite. Po to vonelėje, įstatytoje į verdantį vandenį, kaitinkite kiaušinius, grietinėlę ir apkepintas rūgštynes. Šią masę pamažu supilkite į pakaitintą sultinį. Tik nereikia užvirti! Truputėlį pakaitinę suberkite prieskonius.
Prie sriubos atskiroje lėkštelėje patiekite alyvų aliejuje apkepintus batono kubelius.
Sterko filė 360 g
Druska 2 g
Balti pipirai 2 g
Balto vyno padažui
Svogūnai 10 g
Vynas “Vingis” 20 g
Žuvies sultinys 200 g
Grietinėlė 200 g
Sviestas 40 g
Miltai 60 g
Garnyras
Pomidorai 280 g
Porai 240 g
Sviestas 100 g
Cukinija 200 g
Miltai 30 g
Kiaušinis 2 vnt.
Druska 8 g
Pipirai 2 g
Aliejus 40 g
Pasūdytą ir apibarstytą pipirais sterką įvyniokite į maistinę plėvelę (galus užriškite ir keliose vietose subadykite) ir suformuokite ritinėlius. Ritinėlius dėkite į karštą žuvies sultinį ir kaitinkite (užvirti nereikia) 7-10 min., po to išimkite.
Garnyrui paimkite du pomidorus, prapjovę jų viršūnėles išimkite sėklas, nuplikykite juos verdančiu vandeniu ir nulupkite žievelę. Svieste pakepinkite šiaudeliais supjaustytus porus. Cukiniją sutarkuokite šiaudeliais, įdėkite kiaušinio trynius, druskos, baltų pipirų, miltų ir iškepkite blynelį.
Padažui svogūną supjaustykite kubeliais ir užpylę actu patroškinkite. Kai actas išgaruoja, svogūnus užpilkite vynu ir vėl patroškinkite. Išgaravus vynui dėkite sviestą, grietinėlę ir įpilkite žuvies sultinio. 15 minučių pavirinus perkoškite per sietelį. Kad padažas sutirštėtų jį kaitinant ir maišant dėkite ant šluotelės paimtos sviesto ir miltų masės.
Pekino kopūstai 180 g
Saldus pipiras 60 g
Švieži agurkai 70 g
Ridikėliai 60 g
Pomidorai 40 g
Konservuotos šparaginės pupelės 50 g
Užpilui
Alyvų aliejus 20 g
Vyno actas su peletrūnu 40 g
Vegeta 6 g
Juodi pipirai 2 g
Čili pipirai 2 g
Daržoves švariai nuplaukite ir stambokai supjaustę bei sudėję į lėkštę, užpilkite užpilu.
Sutrintų ir perkoštų gervuogių minkštimas (vasarą - šviežių, žiemą -šaldytų) 250 g
Plakta grietinėlė 375 g
Želatina 6 g
Paprastas biskvitas
Itališkas morengas
Kristalinis cukrus 100 g
Vanduo 25 g
Kiaušinio baltymas 60 g
Cukraus pudra 12 g
Itališkam morengui užvirkite kristalinį cukrų su vandeniu iki 121o C. Gerai išplakite kiaušinių baltymus su cukraus pudra. Į plakamus baltymus atsargiai supilkite pakaitintą cukrų.
Pusę gervuogių kiekio sumaišykite su 3,5 g ištirpintos želatinos ir itališku morengu, po to sudėkite išplaktą grietinėlę ir viską labai atsargiai sumaišykite. Šią masę dėkite ant tortinėje iškloto biskvito. Iš likusios gervuogių dalies ir želatinos padarykite želė ir užpilkite ant viršaus.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę