){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai senovinis lietuvių šv. Velykų patiekalas iš burokėlių rasalo ir kietai virtų kiaušinių.
Burokėlių rasalo gaminimas
išvirti arba iškepti burokėlius. Nulupus ir stambiai supjausčius užpilti karštu virintu (ne verdančiu) vandeniu, į indą įmesti juodos duonos plutelių ir dvi dienas palaikyti kambario temperatūroje, kad parūgtų.
Perkošus rasalą, galima jį laikyti šaldytuve ar naudoti iškart: užkaitinti iki virimo, įberti šiek tiek miltų ir gerai išmaišyti. Paskaninti grietinėle ar sojos grietinėle, taip pat tinka ir truputis sviesto. Rasalo pilti į indą (gražiai atrodys stikliniame) tiek, kad apsemtų kiaušinius. Valgyti šaukštu, kol šiltas. Patiekalas skanus ir atvėsęs.
1 stiklinė balto sūrio (sutarkuoto smulkia trintuve)
1 stiklinė riebios varškės
50 g kapotų riešutų
smulkintų žalių petražolių lapelių arba smulkinto česnako
Sūrį ir varškę iki purumo išsukti mikseriu, įmaišyti riešutus ir petražoles (mėgstantiems pikantišką maistą patiks su česnaku).
Iš gerai išmaišytos masės formuoti „kiaušinius“. Tai daryti ne rankomis, o dviem desertiniais šaukštais. Kad masė neliptų, šaukštai pamirkomi šaltame vandenyje. Suformavus ovalo formą, apvolioti kokoso drožlėse, galima užbarstyti spalvotų drožlių tortui puošti ar kt.
Išradingosios šeimininkės gali į šio „kiaušinio“ vidų įdėti, pavyzdžiui, džiovintą mirkytą slyvą ar kitokį siurprizą.
Šį patiekalą tinka valgyti su pomidorais. Galima paruoštą masę įdėti į išskobtus pomidorus.
Reikės pasiruošti kiaušinio, perpjauto išilgai, lukšto puselių. Jas pataupykite dar iki švenčių – kai išverdate pusryčiams kiaušinį, perpjaukite jį aštriu peiliu išilgai ir valgykite atsargiai, kad nesulūžtų.
Į lukštą dėkite masę iš šių produktų: smulkinto virto kiaušinio, tarkuoto olandiško sūrio ir trupučio sviesto ar grietinės bei supjaustytų žalumynų (petražolių, krapų). Apibarstykite sūriu ir keletą minučių kepkite orkaitėje. Skanu valgyti šiltą. Beje, galima, gerai sukramtant, valgyti su visu lukštu – tai kalcio šaltinis.
Tinka valgyti su burokėlių mišraine ar avokado padažu. Jam pagaminti reikės 1 avokado ir 1 indelio jogurto be priedų. Produktus gerai išsukti mikseriu. Kas mėgsta, galima pridėti krienų.
Tokius „kiaušinukus-namukus“ ypač smagu valgyti vaikams. Reikės pasiruošti kiaušinio lukšto puselių. Jas pripildyti įvairių spalvų želė. Į stalą patiekti sudėliotus lėkštėje su salotų lapais ir dekoratyvinėmis kiškučių figūrėlėmis.
250 g grikių miltų
100 g kvietinių miltų
200 g sviesto
2 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
100 g lazdyno riešutų
vanilinio cukraus, kepimo miltelių, šokolado
Kiaušinių trynius, sviestą ir cukrų išsukti iki purumo, tada suberti miltus, kepimo miltelius ir riešutus, gerai išmaišyti. Atskirai išplaktus baltymus sudėti atsargiai, pamažu išmaišyti. Kepti orkaitėje riebalais išteptoje formoje apie 1val., temperatūra – 180–200 o C.
2 kiaušiniai
2 šaukštai aliejaus
300–400 g miltų
3 šaukštai vandens
1 svogūnas
200 g raugintų kopūstų
kmynų, pipirų, šiek tiek sviesto; kas mėgsta – gali pridėti grybų arba šoninės.
Iš kiaušinių, aliejaus, vandens ir miltų išminkyti tešlą. Vieną valandą palaikyti kambario temperatūroje.
Įdarui: svogūną supjaustyti ir patroškinti puode kartu su raugintais kopūstais (juos taip pat galima pasmulkinti), grybais ar šonine (galima ir be jų).
Tešlą kočioti plonai, ant jos dėti sluoksnį įdaro ir suvynioti. Vyniotinį pjaustyti 3–4 cm ilgio gabalėliais, vieną kraštą užspausti – tai pagrindas, kuriuo vyniotinukus statysite į skardą. Prieš dedant į orkaitę (180–200oC), į skardą įpilti vandens, kad semtų kepinius iki pusės. Apibarstyti prieskoniais ir 25 min. kepti uždengus, po to dar 10 min. atidengus.
Valgyti šiltą, su pomidorų ar avokado padažu.
Iškepkite tradicinių lietinių. Įdarui reikės virtų (ne pervirtų!) ir mėsmale sumaltų morkų bei razinų ar medaus, imbiero ar cinamono (pagal skonį ir pasirinkimą). Kruopščiai suvyniotus lietinius supjaustyti ir sudėlioti lėkštėje su žalumynais. Gražiai atrodys lietinį pjaustant įstrižai į kelis gabalėlius.
Velykinis kiškutis pirmiausia „atšuoliavo“ į vokiečių velykines tradicijas. Nuo 19 a. pradžios vaikai namuose, soduose ir tvartuose paruošdavo gūžteles su simboliniais kiškučiais. Tikėta, kad jie deda velykinius kiaušinius. Pamažu tradicija paplito ir kitose Europos šalyse, vėliau – Amerikoje. Dabar kiškutis – neatsiejama šv. Velykų dalis ir jų simbolis. Šokoladinė ar cukrinė kiškelio figūrėlė, atvirukas su šio ilgaausio atvaizdu ar pasakų apie kiškį drąsuolį knyga – tai, ką malonu dovanoti ar būti apdovanotam Velykų proga.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę