){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ruošdamiesi grybauti apsirenkite patogiai - kelnės ir palaidinė būtinai ilgomis rankovėmis. Grybautojui reikalinga tvirta iš gluosninių vytelių nupinta pintinė (su atlenkiamu dangčiu ar medžiagos uždangalu), tačiau visiškai netinkami metaliniai, plastikiniai kibirai, polietileniniai maišeliai, kuriuose grybai kaista, greičiau kirmija, susilaužo, genda. Nupjautą grybą gerai apžiūrėkite - jei esate tikri, kad grybas valgomas, jį nuvalykite, išpjaukite pakirmijusias vietas ir dėkite į pintinę. Tik neapsirikite... jaunos nuodingos stambiosios gijabudės primena jaunus baravykus, o jaunos žalsvosios musmirės - pievagrybius. Renkant kazlėkus verta nulupti gleivėtą odelę. Tvirtus grybus dėkite ant pintinės dugno, o minkštesnius ir trapius - viršuje. Tik negrybaukite šalia autostradų, nes grybai kaupia alavą, kuris pakliūva su automobilių išmetamosiomis dujomis.
Europoje aprašyta 6000 rūšių grybų, iš kurių 100-150 rūšių - valgomieji, apie 100 - nuodingųjų, o 6-8 mirtinai nuodingi. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro mikrobiologijos laboratorijos vedėjos gydytojos Vitalijos Pakštienės, netiesa, kad nuodingas grybas kartus, turi nemalonų kvapą ar perpjovus peiliu pakeičia spalvą. Yra tik vienas būdas išvengti apsinuodijimų - nedėti į pintinę nepažįstamo grybo. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Štai smailiakepurė musmirė neretai supainiojama su pievagrybiu, žalsvoji - su ūmėde ar žaliuoke.
Mirtinai nuodingos - žalsvoji musmirė (Amanitaphalloides), smailiakepurė musmirė (Amanita virosa), baltoji musmirė (Amanita verna).Vienoje musmirėje gali būti mirtinas nuodo kiekis! Žalsvosios musmirės kepurėlė - iki 12 cm skersmens, jaunų grybų - pusrutuliška, senesnių - paplokščia, žalia, gelsvai žalsva, rudai ar pilkai žalsva. Lakšteliai balti. Kotas tuščiaviduris, žalsvas, viršutinėje dalyje yra baltas, lengvai nukrintantis rinkis. Apatinę koto dalį gaubia skiautėta išnara. Antrą dieną po apsinuodijimo žalsvąja musmire žmogus vemia, viduriuoja, kankina pilvo spazmai. Sveikata staiga pablogėja 4-7 dieną, ir pacientas gali mirti dėl ūminio kepenų, inkstų nepakankamumo bei kitų komplikacijų, - mirštamumas siekia 20-30 proc. Penktadaliui pacientų apsinuodijimas sukelia lėtinį kepenų uždegimą.
Paprastoji musmirė (ryškiai raudona, baltai taškuota kepurėle) gerai pažįstama daugeliui grybautojų. Nors ji nuodinga, specialiai paruošta tam tikruose kraštuose tampa delikatesiniu patiekalu. Margosios musmirės kepurėlė iškili, pilka, pilkai ruda, paviršius aplipęs baltais nedideliais žvyneliais. Koto viršutinėje dalyje - baltas žiedas, apatinėje - keli žiedai ir išnara.
Praėjusio šimtmečio pabaigos vokiečių mokslininko Zellnerio nuomonė, kad grybai dėl didelio chitino kiekio yra nevirškinami, šiandien jau pasenusi. Taip pat nepagrįsta nuomonė, kad grybai turi daug baltymų ir todėl prilyginami mėsai. Grybuose yra 90 proc. vandens, 30-50 proc. - baltymų, cukraus, riebalų, A, B grupės vitaminų, taip pat cinko, vario, geležies, magnio, fosforo ir kalio. Įdomu tai, kad grybuose yra rachitą gydančio vitamino D, kurio nėra žaliuosiuose augaluose. Jis nežūva po džiovinimo ar kulinarinio apdorojimo. Valgomosios voveraitės ir baravykai turi ir vitamino C. Labai vertinamos grybo kvapiosios medžiagos, kurios suteikia patiekalams pikantiško skonio, bei aromato. Grybai teigiamai veikia virškinimo procesą ir žarnyno peristaltiką, gerina apetitą.
Džiovinimas
Džiovinkite sveikus, ką tik surinktus grybus. Rūpestingai juos nuvalykite, nušluostykite drėgna servelėle, tačiau jokiu būdu neplaukite. Geriausia džiovinti grybus 2-3 dienas 40o C. Esant aukštesnei temperatūrai, grybai pajuos, blogai džius. Džiovintus grybus laikykite tamsaus stiklo stiklainiuose, prieš tai juos pakaitinkite orkaitėje. Nelaikykite grybų lininiuose maišeliuose, nes pro audinį gali įlįsti kandys, be to, išgaruoja aromatinės medžiagos.
Sušaldymas
Kai temperatūra žemesnė negu 0o C, mikroorganizmai apmiršta, o enzimai netenka aktyvumo. Grybus užšaldžius plastikiniuose maišeliuose, -18o C temperatūroje juos galima laikyti keletą mėnesių.
Pasterizavimas savo sultyse
Nuvalyti, nuplauti, supjaustyti, truputį pasūdyti grybai troškinami savo sultyse, kol išgaruoja 1/3 juose esančio vandens. Sudėjus į stiklainius, tarp grybų ir dangtelių paliekamas maždaug 15 mm tarpas. Sandariai uždaryti stiklainiai pasterizuojami apie 30 min. puode su verdančiu vandeniu. Tada 24 val. laikomi kambario temperatūroje ir vėl pasterizuojami. Būtina pasterizuoti tris kartus, taip pat ir 1-2 proc. sūrumo tirpale.
Marinavimas
Rūgščiame tirpale laikomus grybus pakanka pasterizuoti vieną kartą, nes rūgšti aplinka yra labai nepalanki mikroorganizmams. Grybus galima virti tirpale su actu. Populiariausi yra marinuoti bei įvairiais būdais namuose konservuoti baravykai, raudonviršiai, voverėlės, lepšiukai, makavykai, žaliuokės. Miško gėrybės gerai išlaiko išvaizdą, skonį, kvapą.
Sūdymas, rauginimas
Sveikiausi grybai - sūdyti bei rauginti. Paprasčiausias ir patikimiausias grybų atsargų ruošimo būdas žiemai - tai sūdymas (1 kg grybų reikia 150 g druskos) bei rauginimas medinėse statinaitėse, moliniuose, emaliuotuose, nehermetiškai uždarytuose induose. Rūgimo metu grybai turi būti apsemti skysčiu, kad nesugestų. Jei sūdyti grybai pasidengs žalsva plutele, pasklis rūgimo kvapas, geriau jų nevalgyti.
Pasak V. Pakštienės, galima apsinuodyti ir savo rinktais, virtais ar marinuotais grybais. Netinkamai paruošti grybai gali sukelti botulizmą. Šalyje kasmet pasitaiko apsinuodijimų, kuriuos sukelia namų gamybos konservuoti grybai. Konservuotų grybų kąsnis gali būti mirtinas. Šiuo atveju maisto pramonės įmonių pagaminti konservai yra patikimesni, nes jie sterilizuojami.
Botulizmo bakterijų sporų gamtoje yra visur - ant grybų, vaisių, daržovių ir t.t. Būdamos neaktyvios būklės, jos pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Tačiau, patekę į anaerobines sąlygas, t.y. į metaliniais dangteliais uždarytą stiklainį, kuriame nėra deguonies, botulizmo sukėlėjai greitai dauginasi ir, esant didesnei nei 10o C temperatūrai, pradeda gaminti egzotoksiną - vieną stipriausių bakterinės kilmės nuodą. Žmogus šiam toksinui labai jautrus. Botulizmo bakterijų sporų, patekusių ant konservuojamo produkto, neįmanoma sunaikinti namų sąlygomis. Todėl ruošiant grybus svarbu laikytis higienos reikalavimų. Esant temperatūrai žemesnei nei 4o C, sporos nesudygsta ir mikrobai nesidaugina, todėl ir nuodai negaminami. Botulizmo bakterijos nesidaugina deguonies turinčioje aplinkoje ir ten, kur yra padidėjęs rūgšties kiekis bei druskos koncentracija, siekianti 10 proc. patiekalo svorio, todėl rauginti ir sūdyti grybai yra saugūs.
• Griežtai laikykitės higienos, ruošdami grybus, stiklainius ir dangtelius.
• Konservuokite tik šviežius ir sveikus (visiškai nepažeistus) grybus.
• Hermetiškai uždaromuose konservuojamuose produktuose temperatūra turi pasiekti 100o C.
• Konservus laikykite tik šaltai - šaldytuve, rūsyje. Temperatūra turi siekti ne daugiau nei 4o C.
• Jei botulizmo bakterijos įsitaisė stiklainyje, susidariusios dujos išpūs arba pakels jo dangtelį. Tokie konservai pavojingi gyvybei, todėl juos išmeskite.
Saldžiai rūgštus tirpalas
(pikantiškas, tinka sergantiesiems diabetu)
500 ml 5 proc. acto
500ml vandens
1 šaukštelis druskos
8 tabletės ciklamato
6 tabletės sacharino
15 juodųjų pipirų
1 kvapusis pipiras
1 šaukštelis garstyčių
ketvirtadalis šaukštelio kalendros grūdelių
Virti 2 min. Apvirtus grybus sudėti į stiklainius su svogūno, morkos griežinėliais, saliero kubeliais ir trumpai blanširuotu žiediniu kopūstu. Viršuje uždėti mažosios paprikos gabalėlį. Pasterizuoti 30 min. 100° temperatūroje.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
iš anksto dėkui