){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Indai ir egiptiečiai pirmieji įvertino agurkus, pradėję juos auginti trečiajame amžiuje prieš mūsų erą.
Agurkas turi baltymų (15 proc.), cukraus (fruktozės ir gliukozės), vitaminų C, B1, B2, P, A, jodo. Daugiausiai vitamino C turi ankstyvieji pirmojo derliaus agurkai, vėlyvieji – mažiau. Dar ši mažai kaloringa daržovė turi daug mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, geležies, fosforo, magnio, nikelio, aliuminio, vario, cinko, sidabro, chromo.
Tikriausiai jums įdomu, kokių vertingų savybių turi agurkai? Be minėtųjų medžiagų, agurkai turi ypatingų fermentų, kurie padeda organizmui pasisavinti gyvulinius baltymus. Štai kodėl mitybos specialistai rekomenduoja mėsos ir žuvies produktus valgyti su salotomis, kuriose yra agurkų.
Gydytojai rekomenduoja valgyti agurkus sergant inkstų, širdies, odos ligomis, cukriniu diabetu, akmenlige, turint antsvorio ar užkietėjus viduriams. Agurkuose yra naudingų medžiagų, kurios tirpdo akmenis. Įdomu tai, kad agurkai naikina mikrobus ir mažina aukštą kūno temperatūrą. Ši daržovė naudinga gerinant atmintį, širdžiai stiprinti, naudinga sergant skrandžio, dantenų ligomis, kosint.
95 proc. agurko masės sudaro vanduo, tad jis pasižymi ir detoksikuojančiu poveikiu, nes padeda pasišalinti toksinėms medžiagoms. Agurkai yra labai mažai kaloringi (100 g – tik 15 kcal., t.y. 1 kg agurkų – 150 kcal), juose esanti rūgštis neleidžia angliavandeniams virsti riebalais, todėl agurkai labai naudingi tiems, kurie nori numesti svorio. Vasarą ir rudenį naudinga daryti iškrovos dienas valgant tik agurkus. Per dieną galima suvalgyti apie 1–1,5 kg agurkų. Mitybos specialistai pataria prieš kiekvieną valgymą suvalgyti po vieną agurką (be druskos) – tai pagerina maisto pasisavinimą.
Šviežių agurkų nerekomenduojama valgyti sergant sunkiomis virškinamojo trakto ligomis ar viduriuojant.
Tačiau agurkai gali būti ne tik naudingi, ypač ankstyvieji. Auginant agurkus, naudojami nitratai ir cheminės medžiagos, kurios pailgina produkto realizacijos laiką. Todėl jie gali apnuodyti organizmą – sukelti vėmimą, skrandžio skausmus. Agurkus prieš valgant reiktų trumpai, 1–2 min., palaikykite šaltame vandenyje. Nepatariama ankstyvųjų agurkų duoti mažiems vaikams iki trejų metų.
Nevalgykite pageltusių apvytusių agurkų. Visada geriau rinkitės lietuvišką agurką nei atvežtą iš svetur. Jei perkate agurkus pas patikimą ūkininką, rekomenduojama valgyti su žievele, – gausite daugiau vertingų maistingųjų medžiagų.
Sūdyti agurkai
• 300–400 g agurkų (1 l vandens)
• 1 valg. šaukštas druskos
• 1 valg. šaukštas cukraus
• 1–2 juodųjų serbentų, vynuogių lapai
• 1–2 ąžuolo, krienų lapai
• 3–4 skiltelės česnako
Sudėkite agurkus į stiklainį. Įdėkite prieskonius, lapus. Užpilkite šaltu nevirintu vandeniu, kad apsemtų, prislėkite. Laikykite vėsiai.
Konservuoti agurkai
• 300–400 g agurkų (1-am l vandens)
• 1 valg. šaukštas druskos
• 1 valg. šaukštas cukraus
• 3 valg. šaukštai obuolių acto (9 proc.)
• 1–2 šakelės krapų,
• 2–5 laurų lapeliai
• 5 kvepiantieji pipirai
• 3 skiltelės česnako
• 4 gvazdikėliai
Agurkus nuplikykite karštu vandeniu, sudėkite į stiklainį. Ant agurkų užpilate paruoštą karštą marinatą. Jis gaminamas į vandenį įdėjus druskos, cukraus. 5 min. Pavirinus, supilamas actas.
Pirkdami agurkus, atkreipkite dėmesį į tokias savybes: odelė turi būti vienos spalvos (tamsi ar šviesi, priklausomai nuo agurko rūšies), vaisius – kietas ir sunkus, be gelsvų dėmių, nepavytęs.
Agurkai – labai jautrūs, greitai netenka išvaizdos ir skonio savybių. Laikant juos +18–20° С ir aukštesnei temperatūrai, genda ir vysta ypač greitai. Šaldytuve, esant tinkamai drėgmei, agurkai gali išbūti iki 5 parų.
Geriausia agurkus laikyti uždarame inde ar polietileniniuose maišeliuose. Neplauti agurkai išsilaiko geriau, todėl plaukite juos prieš pat vartojimą.
Vasarą valgykite kuo daugiau agurkų: pagerės veido spalva, sustiprės nagai, labiau blizgės plaukai. Jau senų senovėje agurkai buvo naudojami kosmetikoje, nes turi balinamųjų savybių, sutraukia odos poras, tonizuoja, lygina raukšles. Agurkų sultys ramina ir drėkina sausą spuoguotą odą. Jomis valoma oda tampa minkštesnė, baltesnė, išnyksta strazdanos, pigmentinės dėmės.
Perpjaukite agurką ir jo sultimis patepkite veidą. Geriausia tai daryti vakare nusiprausus, prieš miegą. Jei veidas ar kūno oda spuoguota, savaitę gerkite agurkų sulčių: po stiklinę per dieną.
Įgėlus vabzdžiui, ant įgeltos vietos uždėkite agurko griežinėlį – nurims skausmas, atslūgs patinimas.
Jei oda sausa, patepkite veidą sutarkuoto agurko tyrele, palaikykite apie pusvalandį, tada nuvalykite vatos tamponu. Galima ant veido ir kaklo uždėti ir plonai pjaustytų agurko griežinėlių.
Vasaros salotos
• 3 žali agurkai
• 1 morka
• 1 burokėlis
• 1 valg.šaukštas saulėgrąžų
• 1 valg.šaukštas sezamo sėklų
• 2 skiltelės česnako
• 1/2 citrinos sulčių
• 1 arbat. šaukštelis rudo cukraus
• 3 šaukštai aliejaus
• prieskoninės žolelės
Sutarkuokite agurkus, morką, burokėlį, pridėkite saulėgrąžų, sezamo sėklų, smulkinto česnako ir kitų priedų. įspauskite citrinos sulčių, įpilkite du šaukštus aliejaus ir viską sumaišykite.
Agurkinė sriuba su perlinėmis kruopomis
• 2,5 l mėsos sultinio
• 2–3 rauginti agurkai
• 150 g perlinių kruopų
• 1 morka
• 1 nedidelis svogūnas
• 2–3 bulvės
• 1 valg. šaukštas aliejaus
• Prieskonių (krapų, petražolių, gelsvių, salierų)
Perlines kruopas perplaukite ir užmerkite kelioms valandoms (geriausia nakčiai). Po to kruopas suberkite į verdantį sultinį ir virkite 15–20 min. (nemirkytos kruopos verdamos ilgiau, apie 35 min.). Aliejuje pakepinkite supjaustytas morkas, svogūną ir sudėkite į sultinį. Nuluptas ir supjaustytas kubeliais bulves dėkite į sultinį ir virkite, kol suminkštės. Tada į suberkite kubeliais pjaustytus raugintus agurkus (prieš tai juos atskirai patroškinkite 10 min., kad suminkštėtų) ir pavirinkite 2 min. Paskaninkite smulkintais prieskoniais. Pagal skonį užbalinkite grietine.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę