Krizės metu rečiau galėsime pirkti brangius maisto produktus, tokius kaip riešutai, lašiša, veršiena (naudingesnė nei jautiena), alyvuogių aliejus, sūriai, kurie suteikia organizmui daug mineralinių medžiagų, vitaminų. Pavyzdžiui, lašiša praturtina organizmą polinesočiosiomis riebalinėmis rūgštimis, kurios yra labai svarbios širdies, skrandžio veiklai, geram regėjimui. Sūriai, veršiena turi kalio, fosforo, geležies, vitaminų A, D ir kitų naudingų medžiagų, kurios stiprina kaulus, raumenis, nervų sistemą. Riešutai – svarbus kalio, A, E, B grupės vitaminų šaltinis ir pan.
Kuo galime pakeisti brangiuosius maisto produktus, kad gautume tų pačių ar bent panašių maistingųjų medžiagų? Pasak p. Zetos, galime pirkti ir pigesnę žuvį, pavyzdžiui, menkę, silkę, kuri taip pat turi nemažai mineralų, vitaminų. Tik reikėtų pirkti silkę su galvomis (ji turi daugiau naudingų medžiagų nei silkės filė), kuri dalinai pakeistų brangią žuvį. Sūrį galima pakeisti varške, raugintomis pasukomis, kefyru, kurie turi pakankamai kalcio, baltymų. Reikėtų į maisto racioną aktyviau įtraukti jūros kopūstus, jais skaninti sriubas, salotas. Jūros kopūstai turi daug jodo, geležies.
„Mes per daug vartojame mėsos. Pagal makrobiotinės mitybos rekomendacijas būtų tikslinga ir ekonomiška mėsiškus patiekalus dalinai pakeisti grūdiniais produktais (santykiu 1:1; 1:2), turinčiais daug ląstelienos, mikroelementų. Pagal vadinamąją sveikos mitybos piramidę, žmogaus organizmui įvairių grūdinių produktų reikia daugiau nei mėsos, t.y. 50–60 proc. jų turėtų būti kasdieniniame paros racione“, – sako maisto technologė. Tarkim, avižiniai dribsniai yra ne tik pigūs, bet ir labai naudingi, turi D, E, B1, B2, PP vitaminų. Grikius, avižinius dribsnius galima vartoti ne virtus, o brankintus (užpilti šaltu ar šiltu vandeniu), taip išsaugome naudingąsias maisto medžiagas. Daugiau valgykime žalių daržovių salotų, jas paskaninkime maltais linų sėmenimis, sezamo, moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis, kviečių sėlenomis, gemalais. Beje, pastarieji produktai puikiai pakeičia riešutus. Gaminant daržovių sriubas ar troškinius, svarbu daržoves virti ar troškinti trumpai (kad būtų šiek tiek kietokos), tuomet išsaugosite didesnį kiekį vitaminų.
Labai naudingas aliejus (juo skaninkime sriubas, troškinius, salotas), todėl brangesnį alyvuogių, linų sėmenų aliejų reikėtų keisti pirmojo šalto spaudimo saulėgrąžų aliejumi, pavyzdžiui, gardaus skonio kokybišku argentinietišku aliejumi „Natura“. Natūraliame aliejuje nėra cholesterolio, gausu linolio, vitamino E , kitų svarbių vitaminų ir mineralų. Žmogui svarbios yra linolio ir linoleno riebalų rūgštys, kurios gerina smegenų veiklą, imuninę sistemą, saugo ląsteles nuo infekcijų, stabdo organizmo senėjimą. Skrandžio ar dvylikapirštės opaligei gydyti per dieną reikėtų išgerti ne mažiau kaip du valgomuosius šaukštus grynojo saulėgrąžų aliejaus.
Pasak mitybos specialistų, spaudžiant aliejų karštuoju būdu, suyra didžioji dalis biologiškai vertingų junginių, aliejus tampa „negyvas“, todėl mūsų sveikatai duoda mažai naudos.
„Mėsos kepsniuose didesnę sudedamąją dalį sudaro kruopos ir daržovės, – tai ne tik pigiau, bet, mano nuomone, ir sveikiau,” – sako p. Zeta. Anot jos, turbūt kiekvienai šeimininkei šiais laikais itin brangus laikas. Tad šiame numeryje siūlomi receptai yra gaminami greitai ir paprastai. Skanaus!
Kepsnys „Pasitinkant krizę“
100 g maltos kiaulienos ar jautienos
100 g brinkintų avižinių dribsnių
0,5 svogūno galvutės
2 skiltelės česnako
2 šaukštai aliejaus
prieskoniai mėsai (bazilikas, pipirai, krapai, petražolės)
Svogūną susmulkinti ir pakepinti aliejuje. Maltą mėsą, avižinius dribsnius, pakepintus svogūnus bei prieskonius sumaišyti. Formuoti kepsnelius ir ant vidutinės ugnies kepti aliejuje apie 10 min.
Kepsnys „Svečio belaukiant“
2 stiklinės avižinių dribsnių
1 stiklinė vandens
1 kiaušinis (galima ir be kiaušinio)
1 morka
1 svogūnas
prieskoniai (tinka petražolės, porai, krapai, pipirai, raudonėlis)
Morką ir svogūną smulkiai supjaustyti (arba sutarkuoti) ir pakepinti aliejuje. Išbrinkinti avižinius dribsnius. Išplakti kiaušinį. Viską išmaišyti, pridėti prieskonių. Formuoti ir kepti kepsnelius aliejuje apie 7 min.
Pastaba: jei masė per skysta, sutvirtinkite miltais.
Kalakutienos maltinukai
300 g maltos kalakutienos
100 g tirštos manų košės
1 galvutė svogūno
2 skiltelės česnako
0,5 stiklinės aliejaus
prieskoniai
Svogūną ir česnaką susmulkinti, pakepinti aliejuje. Maltą kalakutieną, manų košę, kepintą svogūną ir česnaką bei prieskonius sumaišyti. Iš gautos vientisos masės formuoti maltinukus ir kepti įkaitintame aliejuje ant vidutinės ugnies apie 10 min.
Troškinys „Šiluma“
200 g pupelių
200 g vištienos
100 g morkų
50 g svogūnų
2 skiltelės česnako
3 šaukštai miltų
0,4 stiklinės aliejaus
Smulkiai supjaustyti svogūnus, česnakus,o kubeliais – vištieną. Pamirkytas pupeles išvirti nedideliame kiekyje vandens. Miltus pakepinti aliejuje. Visus ingredientus sumaišyti ir užpilti dviem stiklinėm verdančio vandens. Troškinti ant vidutinės ugnies apie 10 min.
Žalių burokėlių salotos
2 galvutės žalių burokėlių
1 morka
1 obuolys
2 skiltelės česnako
0,5 citrinos sulčių
0,5 stiklinės saulėgrąžų
1 arbatinis šaukštelis cukraus
3 šaukštai aliejaus
Žalius burokėlius, morką ir obuolį sutarkuoti, pridėti smulkinto česnako, įspausti citrinos sulčių, įdėti saulėgrąžų, įpilti aliejaus ir viską gerai išmaišyti.
Šios salotos labai tinka ir kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų. Gero apetito!
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
www.seforeceptai.lt ir www.receptaisefo.lt
Super suvedi turimus šaldytuve produktus ,o tau pasako ką gali pasigaminti
SUPER SVETAINE www.receptaisefo.lt