){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Mes per daug greitai prarandame savo šaknis, pasiduodame naujovėms ir per mažai vertiname savo kulinarinį paveldą. Mums reikėtų labiau pasigilinti į tai, kas mes esame, nes jokiu būdu nesame prastesni už kitus“, – pažymėjo V. Kontrauskas. Pasak jo, nors senovėje lietuviai kartais valgydavo ir riebiau, o ir negalėjo pasigirti tokiu maisto pasirinkimu kaip dabar, tačiau jie jautė saiką, o mityba itin priklausė nuo metų laiko.
Gerai su lietuvių istorine virtuve susipažinęs V. Kontrauskas skuba pabrėžti, kad bulvės, cepelinai ar bulviniai blynai – tai ne lietuvių virtuvė. Pašnekovo duomenimis, vienu dažniausiai vartojamų maisto produktų bulvė tapo sovietmečiu, kai nuolat trūko maisto. Tuo tarpu senoji lietuvių virtuvė buvo turtinga ir masino prie tradicinių patiekalų stalo prisėsti ir užsienio šalių didikus.
Pavarčius senas kulinarines knygas, kurių seniausioji, esanti mūsų muziejuje, išleista net 1728 metais, matyti, kad lietuvių protėvių mitybą labai lėmė metų laikai. Atsižvelgiant į jį buvo valgomos žuvys, grybai, įvairiausios uogos ir žvėriena, garsėjanti savo maistinėmis medžiagomis. O dabar patiekalai iš žvėrienos – tikras delikatesas, kurį sau gali leisti ne bet kas.
Tiek bajorų, tiek miestiečių virtuvėje buvo vartojami švieži, ypač kokybiški produktai. Labai mėgtos žuvys: eršketai, upėtakiai, karpiai (kurie mūsų laikais yra nepelnytai nuvertinti). Iš kitų šalių atvykę patyrę virėjai karpius itin vertina. Kai pamato prekybos centruose didžiulius akvariumus su karpiais, tai negali nuo jų atsitraukti kokį dešimtį minučių. Nes tai labai patogu ir maistinga, be to, šviežia – nusiperki ir gali iškart gaminti.
Tarpukario Lietuva taip pat garsėjo savo gurmaniškais patiekalais, nes mums didelę įtaką darė carinės Rusijos, Lenkijos, Vokietijos Prancūzijos virtuvės. Buvo madinga samdyti guvernantes ir virėjas iš Prancūzijos. Žinoma, tokius dalykus sau galėjo leisti ne kiekvienas – tuo mėgavosi pasiturintys ir kilmingi asmenys. Buvo gaminami įmantrūs, daug žinių reikalaujantys konditerijos gaminiai, garsėjome ir užkandžiais bei karštaisiais patiekalais.
Todėl noriu sugriauti mitą, kad pagrindinis maisto produktas tuo metu buvo bulvė. Nieko panašaus. Žinoma, ji buvo vartojama kaip vienas iš garnyrų, bet ne taip dažnai kaip šiandien.
O kaip su lietuvių pamėgtais lašiniais, kurie ir dabar valgomi su pasimėgavimu? Teko girdėti, kad nė viena pasaulio tauta nevartoja tiek daug kiaulienos lašinių, kaip mes.
Lašiniai – tai tikrai lietuviškas produktas, dar pats prisimenu, kaip kamaroje būdavo prikabinta sūdytų, rūkytų, kadagiais ar ąžuolu kvepiančių lašinių palčių. Tačiau juos mūsų protėviai valgydavo labai taupiai, dažnai švenčių proga ar sunkiai dirbdami.
Šeimininkės būdavo apsukrios ir tiksliai mokėdavo apskaičiuoti, kada kiaulės atsives paršelių, ir sergėdavo juos, penėdavo, kad būtų skerdienos Kalėdoms ir Velykoms. Kitomis progomis skersdavo retai.
Tad stengėsi, kad lašinių nepritrūktų ištįsus metus, jausdavo ribas, nepersivalgydavo. Be to, dirbdavo sunkiai, tad jokie lašiniai į kūną neidavo. O dabar viskas yra gerokai persipynę, nėra jokių draudimų, todėl griebiamės visko ir nejaučiame ribų.
Kai kurie specialistai mūsų laikų pomėgį sočiai pavalgyti sieja su istoriniais išgyvenimais. Suprask, anksčiau žmonės badavo, o dabar bando atsigriebti.
Tam tikra prasme su tuo galima sutikti. Visais laikais lietuviai buvo labai taupūs, tiek 18-ame, tiek 19-ame amžiuje mūsų tauta sunkiai gyveno. Žmonės buvo priversti kasdien galvoti, kaip išmaitinti šeimą, o šeimos tuo metu buvo didelės, su daug „burnų“. Taip jos gyveno ilgus šimtmečius ir staiga... Sprogimas! Ir tai po ilgo nepritekliaus meto ir priverstinio taupymo.
Mes vis dar išalkę tiek maisto, tiek informacijos, tiek kelionių po metų, praleistų už geležinės uždangos sienos. Dabar, kai informacijos srautas yra šimtais kartų, o gyvenimo ritmas – dešimtimis kartų didesni, žmonės lekia kaip akis išdegę ir valgo kas po ranka pakliuvo, – nėra laiko nei gaminti, nei pavalgyti kartu su šeima neskubant, bendraujant.
Po sovietmečio nutrūko praktika kartu su visa šeima savaitgaliais nueiti papietauti į restoraną. Taip pat dingo tokie mitybos ruošos įrenginiai, kaip kavos ir prieskonių malūnėliai, įvairūs senojo stiklo dirbiniai – juos išstūmė mikrobangų krosnelė ir kiti elektriniai įrankiai.
Tai kada mes maitinomės sveikiau – anuomet ar dabar?
Atsakyti vienareikšmiškai būtų sunku. Galbūt anksčiau mes gyvenome ir sveikiau, nors mūsų protėvių racionas buvo daug skurdesnis. Dabar, jei leidžia lėšos, galime valgyti viską, ko tik geidžia širdis – nuo pačių paprasčiausių maisto produktų iki tokios egzotikos, kaip aštuonkojai, krabai ar gyvatės mėsa.
Tačiau esame šiauriečiai, turime valgyti mėsos, ir nereikėtų bijoti kartais valgyti riebiau. Esu tos nuomonės, kad lietuvis turi valgyti taip, kaip jo protėviai valgė, nes tai užprogramuota genuose. Mūsų kulinarinis paveldas yra labai savitas ir gana skiriasi skirtinguose šalies regionuose. Tai ir nuostabios dzūkiškos bandelės su spirgučiais, spanguolių kisieliai, išmoningai paruošti grybai, žuvys ir t.t. Neįmanoma visko sutraukti į kelis patiekalus.
Kokie mūsų šiandienos mitybos įpročiai jus stebina labiausiai?
Juos šiais laikais labai iškreipia maisto papildai, lieknėjimo preparatai. Jų reklama kasdien per prievartą brukama, ir niekur nuo jos nepabėgsi. Taip pat stebina Lietuvoje „suvešėjusios“ picerijos, kartais gali pamanyti, kad esame Italijos provincija.
Jau priskaičiuojama ir daugiau nei 80 kinų restoranų vien tik Vilniuje, jų tinklas plečiasi tiesiog geometrine progresija. Tuo tarpu kinų virtuvė yra itin prisotinta įvairių gardiklių, iš kurių žinomiausias natrio glutamatas (E621). Žmonės pripranta prie to maisto ir nebegali jam atsispirti. Tas pats ir su taip visų mėgstamomis skrudintomis bulvytėmis.
Vaikams praeitis – mįslinga
Pasak V. Kontrausko, Birštono kulinarijos muziejuje besilankantys vaikai jau mano, kad sūris ir sviestas iš kažkur atsiranda parduotuvėje, jie negali patikėti, kad senelių laikais jis būdavo ilgai ir kantriai mušamas sviestamušiu arba kad sūris būdavo gaminamas namie iš rauginto pieno. Pasak jo, vaikai per šviečiamąsias programas žiūri išplėstomis akimis, ragauja ir negali atsistebėti tiek procesu, tiek jiems jau neįprastu skoniu.
Todėl Europos sveikos mitybos diena yra gera proga vaikams priminti ne tik mitybos tradicijas, bet ir paskatinti juos sveikai maitintis ir daugiau judėti. Štai Panevėžio krašto mokyklose mokytojai mokiniai, paminėdami šią dieną, kartu ruošė sveikus patiekalus, žaidė įvairius aktyvius žaidimus. Mokyklose taip pat buvo rengiami piešinių ir fotografijų konkursai apie sveiką maistą.
Panevėžio apskrities mokyklos dalyvauja projekte „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose”, kuriuo siekiama mokiniams suteikti trūkstamos informacijos ir padėti susiformuoti tinkamiems tiek mitybos, tiek fizinio aktyvumo įpročiams. Projekto rengėjai ir vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir viena didžiausių šalies maisto pramonės bendrovių „Kraft Foods Lietuva“.
Tradicinės dzūkiškos virtuvės receptai jūsų stalui
Dzūkiški kotletai
500 g bulvių
100 g pieno
250 g virtų grybų
3 šaukšteliai smulkiai pjaustytų petražoliųdruskos.
Bulvės sutarkuojamos ir nusunkiamos. Tarkiai užpilami verdančiu pienu, išmaišoma. Grybai susmulkinami, sumaišomi su tarkiais, įveriama petražolių, druskos. Formuojami apvalūs kukuliai ir dedami į pasūdytą verdantį vandenį. Verdama 10-15 min. Kukuliai išgriebiami ir užpilami paspirgintais lašinukais arba grietine.
Švelniai pasūdytos ir paraugintos rudmėsės užmerkiamos ir supjaustomos. Jos sumaišomos su šviežiai sutrintų spanguolių tyre. Tokia grybienė papuošiama antaninių obuolių, rudeninių kriaušių skiltelėmis, o Kūčių stalui – nedidukais rojaus obuoliukais.
Grybų „rasalas“
Sutarkuotas burokėlis, džiovinti baravykai, miežinės kruopos išverdama, dedama lauro lapelių, pipirų, pakepintų svogūnų. Puodas nukeliamas ir paliekama ataušti. Valgoma su bulvėmis, keptomis krosnyje arba virtomis su lupenomis.
Bruknių gira
Bruknės sutrinamos, užpilamos vandeniu, užvirinama. Tada įdedama džiovintos duonos, cinamono, gvazdikėlių. Palaikoma, kol atauš, perkošiama. Įdedama cukraus, pakildintų mielių ir statoma šiltoje vietoje. Kai gira pradeda gerai putoti, supilama į indą, uždengiama ir statoma šaltoje vietoje.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Norėdami suprasti kur šiandieną klystama, turime atsigręžti į pasaulėžiūrą o tuo pačiu ir į žmogų ir į jo kūrimą. Tada suprasime. kas yra žmogiškoji trejybė ir septyneriopa žmogaus prigimtis. Tada ir lietuviški lašinukai užims savo vietą ir skrandžių gal nereikės mažinti, nes gyvūnų pasaulyje žolėdžių pilvai turi kitokią konstrukciją ir yra dideli.Jie gi perdirba maistą dėl mūsų.
Siūlau pastudijuoti D, Frouli "Ajurvedinė terapija". Kol kas ji rusų k.O lietuviškai G. Šaltuonienės sudarytą ’Amžinasis dabar". Apie tai tektų labai daug rašyti.
Pagarbiai O.M.