){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Anglina Jolie, pasirinkdama strutieną, aiškiai žinojo, ką daro. Visi, besirenkantieji sveiką gyvenseną, ieško maisto produktų, kurie turėtų kuo daugiau būtinųjų maisto medžiagų, nebūtų kaloringi. Sveikai maitinantis rekomenduojama rinktis kuo liesesnę mėsą, siūloma atsisakyti vadinamosios „raudonos mėsos“. Tačiau yra tokia mėsos rūšis, kuri savo vertingosiomis savybėmis pralenkia kitas raudonos mėsos rūšis, o, išanalizavus būtinųjų maisto medžiagų sudėtį, įvertinus blogųjų maisto medžiagų kiekius, savo sudėtimi pralenkia net kai kurias baltosios mėsos rūšis. Tai – strutiena.
Strutiena, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, turi daugiau geležies, vitaminų, mikroelementų, joje daug baltymų, mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio, o pagal kalorijų kiekį – puikiausias pasirinkimas skaičiuojantiesiems kalorijas.
„Stručio mėsoje gausu geležies, B grupės vitaminų (tarp jų B12), cinko, seleno, magnio, vitamino D. Tačiau svarbiausia – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė, – su 100 g strutienos mes gauname 8,5 µg B12. Tai 1/3 daugiau nei reikia gauti per dieną, daugiau gauname ir kitų B grupės vitaminų, net 30 proc. geležies kiekio, 26 g visaverčių baltymų. Palyginti su kitomis mėsos rūšimis, gauname daug mažiau cholesterolio ir kalorijų“.
„Sveikos mitybos piramidėje mėsa įvardijama kaip atskiras maisto produktas, užimantis visą piramidės „aukštą“. Tai maistas, aprūpinantis mūsų organizmą būtinosiomis maistinėmis medžiagomis“, – sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Mėsos rūšių yra pačių įvairiausių, taip pat ir nuomonių, kokią geriau valgyti. Dažnai girdisi diskusijos, kad mėsa nėra reikalinga. Tačiau tai teigiantys klysta. „Mėsa suteikia mums būtinųjų aminorūgščių, kurių pakankami kiekiai yra tik gyvulinės kilmės maiste“,– sako E.Gavelienė.
Tiesa, mėsoje yra ir mums nereikalingų komponentų, tai visų pirma sočiosios riebalų rūgštys bei cholesterolis. Šių medžiagų tikrai mažiau baltojoje mėsoje (vištienoje, kalakutienoje, triušienoje ir pan.) Tačiau, kaip jau minėta, kalbant apie strutieną, nors tai yra raudonoji mėsa, ji, įvertinus blogųjų maisto medžiagų kiekius, savo sudėtimi net pralenkia kai kurias baltosios mėsos rūšis (pavyzdžiui, 100 g vištienos yra 86 g cholesterolio, o strutienoje – tik 68; riebalų 100 g kalakutienos yra 4 g, strutienos – tik 2 g, ir pan.)
Kiekvienas, paragavęs strutienos, negaili jai komplimentų, teigia, kad tai švelnaus ir savito skonio mėsa. Ji yra liesa, tamsiai raudonos spalvos, neturi kremzlių, plėvių, gyslų ir jokio specifinio kvapo. Tai ypač minkšta ir sultinga mėsa, kuri dažniau lyginama su jautiena ar žvėriena nei su paukštiena.
Taip pat dažnai pabrėžiama, kad, gaminant iš jos patiekalus – labai maži kepimo nuostoliai, ilgai išlieka mėsos minkštumas ir švelnumas. Svarbu, kad mėsa nereikalauja ypatingo paruošimo, o gaminti iš jos galima tiek įprastus, tiek gurmaniškus patiekalus.
Tad ne veltui Lietuvoje stručių mėsos suvartojama vis daugiau. Ją dažniausiai renkasi skiriantieji didesnį savo sveikatai ir visavertei mitybai. Strutiena yra būtent tai, ko reikia mums, gyvenantiems vis didėjančio tempo ir stresų aplinkoje.
Išbandykime patys – šventės kaip tik tinkamas laikas kam nors „kitkam“ nei visada, juolab naudingam sveikatai. Porą strutienos patiekalų receptų pateikiame. O šiaip galite naudotis ir žvėrienai skirtais receptais (ir prieskoniais), jei turite, – sako, šių mėsų kulinarinės savybės panašios. Skanaus!
(2–3 porcijos)
350 g strutienos
15 g kukurūzų miltų
druskos, pipirų, aliejaus, sviesto
Padažui
15 g kukurūzų miltų,
10 g sojos padažo,
25 g acto,
25 g cukraus,
150 g vištienos sultinio.
Garnyrui
450 g su ciberžolėmis virtų ryžių,
1–2 kiviai.
Mėsą supjaustyti nedideliais kubeliais, pavolioti miltais ir apkepti keptuvėje su aliejumi bei sviestu. Kai mėsa paruduos, ją išimti, o keptuvėje toliau ruošti padažą. Įpilti vištienos sultinio, sojų padažo, acto, įberti cukraus. Įkaitinti. Įpilti vandenyje išleistų kukurūzų miltų, truputį pavirti. Tada į padažą sudėti ir troškinti apie 20 min. uždengtame inde. Pateikti su ilgagrūdžiais virtais ryžiais bei kivių griežinėliais.
(1 porcija)
150 g strutienos filė
cukinijos, pomidorų, svogūnų, paprikos, bulvių su lupena
Padažui
Cukraus, apelsino, apselsino žievelės, konservuotų kriaušių, raudonojo sausojo vyno.
Strutieną pabarstyti šviežiai maltais pipirais, kepti ant grotelių apie 10 min., vis pavartant.
Daržoves suverti ant iešmo ir kepti ant grotelių.
Bulves supjaustyti plonai ir pakepti skrudintuvėje aliejuje.
Padažui keptuvėje ištirpdyti cukrų, sutarkuoti apelsino žieveles, apelsiną nulupti, supjaustyti stambesnėmis skiltelėmis ir dėti į keptuvę kartu su apelsino žievele; apelsiną gerai apvolioti ištirpintame cukruje, pilti raudonąjį vyną, dėti skiltelę konservuotos kriaušės, pavirinti, įspausti apelsino sulčių.
Stručio didysis pirštas turi nagą, kurio ilgis siekia 7 cm. Strutis bėgdamas atsispiria šituo nagu, o spirdamas išvysto didžiulę jėgą – iki 30 kg/cm2.
Stručio smegenys sveria mažiau negu jo akies obuolys (40 g) ir telpa šaukšte.
Stručiai kojų nenušąla esant net -40oC.
Stručiai turi ilgą ir lankstų kaklą, kuris sudaro net trečdalį kūno aukščio ir susideda iš 19 slankstelių.
Stručiai neslepia galvos žemėje, kaip daugelis mano. Tačiau jiems labai patinka kapstytis ir praustis smėlyje;
Stručiai gali bėgti 50 km/val. greičiu net 20 min. nesustodami. Iškilus pavojui, trumpam gali pasiekti net 75 km/val. greitį;
Strutis kasdien išgeria nuo 2 iki 4 litrų vandens;
Stručių kūno temperatūra yra nuo 42 iki 44oC;
Stručių kiaušiniai yra apie 16 cm skersmens ir sveria 1,5–2 kg. Kiaušiniui išvirti reikia mažiausiai 45 min. Norint išvirti kiaušinį kietai, virti reikėtų net 90 min. Stručių kiaušinių lukštas yra apie 2 mm storio.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę