){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
150 g morkų sulčių,
50 g spanguolių sulčių,
150 g vandens,
2 šaukštai rudojo cukraus.
Į morkų sultis suberti cukrų ir išmaišyti. Tada supilti spanguolių sultis ir vandenį. Patiekti šaltą.
2 stiklinės morkų sulčių,
200 g grietinėlės,
100 g pieno,
2 šaukštai cukraus,
1 pakelis vanilinio cukraus,
1/2 šaukštelio cinamono.
Morkų sultis išplakti su pienu, paskaninti cinamonu ir išpilstyti į taures. Grietinėlę su cukrumi išplakti iki standžių putų, uždėti ant sulčių-pieno kokteilio.
0,5 l kefyro,
0,5 l pomidorų sulčių,
druskos, pipirų, petražolių.
I sluoksnis: į taures įpilti 2/3 pasūdytų ir pipirais paskanintų pomidorų sulčių.
II sluoksnis: lygiomis dalimis sumaišyti po trečdalį recepte nurodyto kefyro ir pomidorų sulčių kiekio ir pilti į taures silpna srovele, nuožulnia plokštuma (pvz., naudojant platų peilį.).
III sluoksnis: kefyrą pasūdyti ir supilti į taures, kaip ir antrąjį sluoksnį.
Papuošti petražolėmis.
1 stiklinė mineralinio vandens,
1 stiklinė vermuto,
2 stiklinės apelsinų sulčių,
8 gabalėliai ledo.
Mineralinį vandenį, vermutą ir sultis sumaišyti ir lygiomis dalimis supilti į taures.
Į kiekvieną taurę įdėti po 2 gabalėlius ledo.
1 nedidelis šaldytas bananas (jį reikia įdėti į šaldiklį prieš dieną ar dvi),
1 puodelis apelsinų sulčių,
1 puodelis vanilinių ledų,
0,25 šaukštelio vanilės,
malto muskato.
Virtuviniu kombainu sumaišyti bananą, apelsinų sultis, ledus, muskatą
ir vanilę.
Plakti iki vientisos masės.
150 g vynuogių (arba kitų mėlynų) sulčių,
50 g apelsinų sulčių,
20 g citrinų sulčių,
2 šaukštai vanilinių ledų,
50 g mineralinio vandens,
2 ledo gabaliukai.
Vynuogių (mėlynių), apelsinų ir citrinų sultis sumaišyti, supilti į taurę, įdėti ledo gabalėlius. Įpilti mineralinio vandens ir įdėti vanilinių ledų.
Prieš geriant išmaišoma.
1 šaukštas želatinos,
375 ml šalto virinto vandens,
125 ml verdančio vandens,
250 g cukraus,
250 ml citrinų, apelsinų arba greipfrutų sulčių (ar jų mišinio)
Į puodą suberti želatiną, užpilti šaltu vandeniu. Po 10 min. supilti verdantį vandenį ir kaitinti ant maišant mažos ugnies, kol želatina ištirps.
Supilti cukrų (nukėlus nuo viryklės) ir, vėl uždėjus ant viryklės, maišyti, kol ištirps cukrus. Nukelti nuo viryklės neužvirinus.
Įpilti 50 ml šalto vandens ir sultis (ar jų mišinį). Supilti į metalinį dubenį, atvėsinti ir šaldyti šaldiklyje 2–3 val., kol pradės stingti.
Šerbetą dėti į šaltas deserto taures. Puošti smulkiais citrinos gabalėliais, tarkuota apelsino ir citrinos žievele.
2 pakeliai kisieliaus,
2/3 stiklinės serbentų arba vyšnių sulčių,
pusės citrinos sultys,
apelsino, kivio ar braškių griežinėlių,
plaktos grietinės arba natūralaus jogurto.
Paruošti kisielių taip, kaip nurodyta ant pakuotės, tik 1/3 vandens pakeisti vaisių sultimis, į išvirtą kisielių supilti citrinos sultis.
Į kiekvienos taurės dugną dėti šviežių vaisių griežinėlių, braškę ir užpilti kisieliumi. Jam ataušus, uždėti po šaukštelį plaktos grietinės arba natūralaus jogurto.
2 šaukštai medaus,
0,5 stiklinės obuolių sulčių,
4 valg. šaukštai citrinos sulčių
mineralinio vandens.
Medų ištirpinti obuolių sultyse, supilti citrinos sultis ir atšaldyto mineralinio vandens (pagal skonį).
80 g medaus,
2 šaukštai kakavos,
600 ml pieno.
Truputyje pieno ištirpinti kakavą. Likusį pieną užvirti, įpilti ištirpintą kakavą, pavirti 2–3 min. Atvėsinti, įdėti medų, išplakti mikseriu ir iškošti. Gardu gerti dar šiltą.
Vieno apelsino žievelė,
1 citrina,
1 l virinto šalto vandens,
cukraus,
ledo gabaliukai.
Apelsino žievę sumalti mėsmale, suberti į indą su vandeniu, suberti cukrų, kiek palaikius perkošti. Patiekti su citrinos gabalėliais bei ledu.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę