Sustiprinta brandaus amžiaus žmonių sveikata – valstybės nepanaudoti darbo jėgos resursai

Labai skaudu matyti, kai, užsienio kompanijų viliojami gerais uždarbiais ir socialinėmis garantijomis, šalį palieka jauni, gabūs ir išsilavinę žmones. Pokyčiai, įvykę Lietuvoje per paskutiniuosius keliolika metų, paskatino ryškų kvalifikuotos darbo jėgos resursų trūkumą. Mažėjantys studentų, moksleivių ir gimstančių vaikų skaičiai kalba apie tai, kad situacija šalyje ateityje tik blogės.

Kita labai ryški demografinė tendencija – vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas. Šiuo metu vyresni negu 60 metų žmonės jau sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos gyventojų. Nors kol kas, palyginti su šalimis ES senbuvėmis, pagal šį rodiklį mes neatrodome tragiškai, tačiau jaudina dinamika, su kuria auga tokia tendencija. Statistikos departamentas pateikia duomenis, iš kurių matosi, kad nuo 1959 metų vyresnių kaip 60 metų žmonių skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Vertinant šį rodiklį santykinai su jaunų žmonių skaičiaus dinamika, jis atrodo dar grėsmingiau. Taip, sparčiai augant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, tenka sunerimti – kas uždirbs lėšas, reikalingas jiems ir valstybei išlaikyti?

Antra vertus, visuomenės branda nėra blogas rodiklis. Čia galima įžvelgti ir pliusų. Vyresnio amžiaus žmonės per savo karjerą yra sukaupę daug svarbių žinių, turi didelę darbinės veiklos ir gyvenimo patirtį. Aktyviai gyvenantys ir dirbantys brandaus amžiaus žmonės – puikus užkrečiamas pavyzdys jaunajai kartai, kaip reikia saugoti ir nuolat rūpintis savo ir savo vaikų sveikata. Tai geras katalizatorius siekiant sveikesnės visuomenės mūsų šalyje. Būdami ilgiau sveiki ir darbingi, brandesni žmonės yra potencialus šalies darbo jėgos rezervas. Šiuo metu darbo rinkoje yra užimti tik mažiau negu pusė visų sulaukusių nuo 55 iki 65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Ypač svarbu, kad ilgiau išliktų sveiki ir darbingi kvalifikuoti, sukaupę didelę patirtį žmonės. Dabartinė mūsų šalies vadovybė vis aiškiau supranta, kaip svarbu ilgiau išlaikyti brandžius žmones darbo rinkoje ir efektyviau panaudoti jų sukauptas žinias bei patirtį visuomenės labui.

Trečia ryškiai krentanti į akis tendencija – augantis vyresnio amžiaus žmonių sergamumas, ypač lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Šios tendencijos priežasčių reikia ieškoti visuomenėje įsiviešpatavusiame nesveikame gyvenimo būde ir klaidingoje nuomonėje, kad medicinos paslaugos gali išspręsti visas sveikatos problemas. Deja, šiuolaikinė medicina pajėgi puikiai numalšinti ligos sukeltus simptomus, tačiau negali pašalinti ligą išprovokavusių priežasčių, kurias sukelia su sveikata nesuderinami gyvensenos veiksniai. Bloga sveikata blogina žmonių gyvenimo kokybę, silpnina darbingumą ir didina jų priklausomybę nuo medicinos paslaugų. Be to, tai akivaizdžiai trumpina kokybiško ir darbingo gyvenimo trukmę. Orientuota į ligų ir patologinių būsenų valdymą, šalies sveikatos apsaugos sistema nepajėgia susidoroti su jai iškeltais sveikatos apsaugos uždaviniais.

Mūsų šalyje vis daugiau žmonių suvokia, kad sveikas gyvenimo būdas gali labai pagerinti gyvenimo kokybę ir pailginti darbingo, naudingo visuomenei, gyvenimo trukmę. Išsivysčiusių Vakarų šalių vyriausybės ir politikai jau suprato, kad investavimas į žmonių sveikatos išteklių didinimą – tai labai pelninga valstybinių investicijų sritis. Apie tai vis garsiau kalba Jungtinių tautų (JT), Europos Sąjungos (ES) ir Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) direktyviniai dokumentai.

Norėdamas akivaizdžiau pailiustruoti galimybę, kaip sveikos gyvensenos dėka galima efektyviai padidinti visuomenės sveikos ir darbingos brandos potencialą, pateiksiu originalų grafinį pavyzdį. Lietuvos sveikatos programoje 2012–2020 m. keliami trys pagrindiniai tikslai: 1) gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas; 2) sveikatos stiprinimas ir sergamumo mažinimas; 3) gyvenimo kokybės ir darbingumo gerinimas. Grafiniu būdu atidėkime horizontalioje koordinačių ašyje numanomą vidutinę gyvenimo trukmę metais. Vertikalioje ašyje – numanomą sergamumo lygį, išreikštą procentais. Tada menama sveikatingumo kreivė apibrėš plotą, kurį abstrakčiai galima prilyginti visuomenės gyvenimo kokybei ir darbingumui. Gerai žinome, kad gyventojų sveikatingumas ir darbingumas ilgai išlieka gana geras. Tik sulaukus tam tikro kritinio amžiaus, gyvybinės jėgos pradeda silpnėti, paskatindamos sergamumo augimą. Grafike tai atspindi sveikatingumo kreivė, kuri, pasiekusi tam tikrą ribą, vadinamą kritiniu ligų atsiradimo tašku, pradeda pastebimai leistis žemyn, atspindėdama sparčiai augantį sergamumą. Tik medikų pasiaukojamo darbo ir išvystytų medicinos paslaugų teikimo sistemos dėka pavyksta nuslopinti ligų simptomus ir pailginti piliečių gyvenimo trukmę. Grafike šis procesas atspindimas kreivės kritimo kampo mažėjimu, gyvenimo trukmės pailgėjimu ir nedidelio ribojamo ploto (gyvenimo kokybės ir darbingumo) padidėjimu (žr. 1 pav.).

.

1 pav. Visuomenės sveikatos rodiklių, gyvenimo trukmės ir kokybės dinamika. Gyvenimo trukmę pailgina ir šiek tiek pagerina gyvenimo kokybę ir darbingumą medicinos paslaugos

Yra gerai žinoma, kad, atsisakius žalingų įpročių, propaguojant sveiką gyvenimo būdą, laiku profilaktiškai pasitikrinus sveikatą, galima smarkiai pagerinti savo sveikatą ir darbingumą. Dabar pamėginkime įsivaizduoti, kas darytųsi su sveikatingumo kreive, jeigu mums pavyktų sveikos gyvensenos dėka gyvenimo trukmės skalėje kritinį ligų atsiradimo tašką pastūmėti į dešiniąją pusę. Tada šalia gyvenimo trukmės prailgėjimo pastebėsime ir smarkų gyvenimo kreivės ribojamo ploto – gyvenimo kokybės ir darbingumo – padidėjimą. O, laiku panaudojus ir efektyvias medicinos paslaugas, pavyktų reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę (žr. 2 pav.).

2 pav. Visuomenės sveikatos rodiklių, gyvenimo trukmės ir kokybės dinamika, laikantis sveikos gyvensenos principų. Reikšmingas gyvenimo kokybės ir darbingumo padidinimas ir gyvenimo trukmės pailginimas sveikos gyvensenos dėka. Gyvenimo trukmės pailginimas ir nesmarkus gyvenimo kokybės padidinimas.

Padidinus fizinį aktyvumą, pagerinus mitybos sąlygas, sumažinus psichoemocinio streso lygį ir pritaikius kitas sveikos gyvensenos metodikas, galima be brangių medicinos paslaugų smarkiai paveikti visuomenės gyvenimo kokybę ir darbingumo lygį. Ypač tai svarbu realizuoti brandaus amžiaus žmonių visuomenės grupėje, nes tai leistų greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis pasiekti didesnį efektą gerinant visos visuomenės sveikatą. Čia panaudotos lėšos per trumpesnį laiką atneštų didesnę ir apčiuopiamesnę naudą visuomenei. Objektyvaus visuomenės sveikatos pagerėjimo mūsų šalyje galima būtų tikėtis net per vieną politinių jėgų valdymo kadenciją. Labai svarbu blaiviai ir kritiškai įvertinti susidariusią socialinio gyvenimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose situaciją, kad būtų galima nustatyti svarbiausias LR Socialinės apsaugos ir darbo bei LR Sveikatos apsaugos ministerijų veiklos prioritetines sritis, kuriose galima efektyviai panaudoti valstybės skiriamas lėšas, kad pagerėtų brandaus amžiaus žmonių sveikatos lygis ir pailgėtų jų darbingo amžiaus trukmė.

Vertinant dabartinę geopolitinę situaciją, šalyje susiklosčiusius demografinius, socialinius procesus, dėmesį, skiriamą išsivysčiusiose ES šalyse, reikia pastebėti, kad aktyvių brandaus amžiaus žmonių visuomenės dalies sveikata nusipelno ypatingo dėmesio. Puikus tokio mąstysenos racionalumo pavyzdys – kai lėktuve ištikus nelaimei palydovas rekomenduoja pirmiausia užsidėti deguonies kaukę kūdikio motinai ir tik po to kūdikiui, nes tik gyva motina gali padėti savo kūdikiui. Panašiai ir su visuomenės sveikata. Tik sveika brandi visuomenė gali išugdyti sveiką jaunąją kartą.

Kodėl naudinga stiprinti brandaus amžiaus žmonių sveikatą ir skatinti jų darbingumą? Tokia veikla, be bendro visuomenės sveikatos lygio gerinimo, turi keletą gretutinių efektų. Ji didina nacionalinės darbo jėgos potencialą. Sąmoningai plečiamas mokesčių mokėtojų ratas didina valstybės pajamas ir mažina SODROS įsiskolinimą, be to, tai mažina išlaidas, skiriamas medicinos paslaugoms. Brandžių žmonių sveikatos lygio gerinimo skatinimas yra puikus motyvacinis pavyzdys jauniems žmonėms skirti didesnį dėmesį savo ir savo vaikų sveikam gyvenimo būdui. Tokio pobūdžio veikla atitinka JT, ES ir PSO naujausias direktyvas ir yra labai gerai suderinama su socialdemokratijos ideologija, todėl paranki dabartinei valdančiajai politinei jėgai šalyje.

Ką reikėtų daryti šioje srityje? Sudėtinga viename straipsnyje sudėlioti strateginę programą, kaip pagerinti brandžių žmonių sveikatą ir darbingumą, tačiau keletas principų yra akivaizdūs, juos pamėginsiu pateikti. Būtų labai naudinga turėti aiškią valstybinę strateginę politiką šioje srityje su išryškintomis prioritetinėmis kryptimis. Pavyzdžiui: kelti motyvacijos lygį žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems (sveikatos draudimo sistemos tobulinimas); organizuoti priemones, padedančias piliečiams kuo ilgiau išlikti sveikiems (sudaryti lengvatines sąlygas visiems norintiems dirbantiems brandaus amžiaus žmonėms pasitikrinti savo sveikatą, lengviau pasinaudoti kurortinės-sanatorinės sistemos paslaugomis ir kt.). Labai svarbu paskatinti žiniasklaidą aktyviau šviesti ir informuoti brandaus amžiaus visuomenės dalį sveikos gyvensenos klausimais, aktyviau įtraukti į formalųjį ir neformalųjį švietimą sveikatos klausimais šalies akademinę bendruomenę ir kt.

Pavyzdinę valstybinę programą vyresnių žmonių sveikatai gerinti vykdo Olandijos vyriausybė. Pagyvenusių žmonių sveikatai gerinti olandai parengė valstybinį prioritetinių prevencijos veiksmų planą. Jie apskaičiavo, kad prevencija valstybei kainuoja pigiau nei gydymas. Jų duomenimis, apie 5–9 proc. sveikatos priežiūros išlaidų patiriama dėl nesveikos gyvensenos, antsvorio ir padidėjusio kraujospūdžio. Olandijoje daugiausia dėmesio skiriama širdies ir kraujagyslių, insulto, onkologinių ligų (plaučių, krūties, tiesiosios žarnos vėžio), astmos ir lėtinių plaučių ligų, 2 tipo diabeto, psichikos ir judėjimo aparato sutrikimų prevencijai, t.y. šių ligų rizikos veiksnių pašalinimui iš kasdieninio gyvenimo. Skiriamas didelis dėmesys sveikesnei mitybai, fiziniam aktyvumui, saikingesniam alkoholio vartojimui propaguoti, medicinos pagalbos prieinamumui gerinti ir panašiai.

Lietuvoje taip pat yra daug patyrusių mokslininkų ir vadybininkų, gebančių strategiškai ir racionaliai mąstyti šioje srityje. Šalies ir užsienio mokslinėje ir populiariojoje literatūroje pateikiama daug gerų pavyzdžių, kaip veikia brandžių žmonių skatinimo ilgiau išlikti darbo rinkoje sistema. Norint realiai pagerinti brandaus amžiaus žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę ir pailginti jų darbingo amžiaus trukmę, reikalinga ne tik kiekvieno iš mūsų gera valia, blaivus protas, bet ir realus valstybės remiamas planas, kuriame būtų numatyti atsakingos organizacijos ir asmenys, kurie privalėtų per apibrėžtą laiką padaryti konkrečius žingsnius šia kryptimi. Akivaizdu, kad be plataus visų valstybinių sektorių palaikymo tokios programos parengimas neįmanomas. Pirmiausia čia labai svarbus efektyvus bendradarbiavimas tarp LR Sveikatos apsaugos ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei šioje srityje aktyviai veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurioms atstovauja Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai.

Baigdamas noriu dar kartą pabrėžti, kad sveikos brandos paslaptys glūdi ne medicinos paslaugų išvystyme, o piliečio gyvenimo būde ir jį supančioje gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Svarbu, kad brandžiam žmogui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos rūpintis savo sveikata ir suformuota aiški motyvacija aktyviai dalyvauti socialiniame šalies gyvenime, kuo ilgiau pasiliekant darbo rinkoje.