){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paskutinioji LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus redakcija patvirtinta 2004 m. rugsėjo 16 d. SA ministro įsakymu Nr. 646 (lentelė). Kalendorius sudarytas atsižvelgiant į epidemiologinę šalies būklę bei valstybės galimybes skirti lėšų imunoprofilaktikai.
Kalendoriuje numatyta, kada ir nuo kokių ligų privalu skiepyti vaikus. Tačiau prievarta jokiu būdu negali būti taikoma. Tėvai turi teisę apsispręsti, ar skiepyti vaikus. Deja, neigiama tėvų nuostata pažeidžia vaikų teisę išvengti infekcinių ligų.
Jeigu neskiepijama atitinkama populiacijos dalis, gali kilti epidemijų grėsmė. Mūsų šalyje dėmesys profilaktiniams skiepijimams yra pakankamas. Vaikų vakcinavimo programos leido labai sumažinti sergamumą infekcinėmis ligomis.
2003 m. Lietuvoje registruoti 4 stabligės atvejai, 2004 m. – 1 atvejis.
2003 m. ir pernai difterijos atvejų nebuvo. 2004 m. vėjaraupiais sirgo 17 984 vaikų, tymais – vienas, epideminiu parotitu (kiaulyte) – 279. Bendras sergamumas gripu pernai – 1290,5 atvejai/10 tūkst. gyventojų.
2004 m. registruoti 49 kokliušo atvejai (2002 m. – per 200). Nuo kokliušo rekomenduojama paskiepyti vaikus iki pradedant lankyti mokyklą, o po 10 metų – revakcinuoti, nes paaugliams vėl yra didesnė rizika susirgti.
2004 m. iš viso Lietuvoje užregistruoti 187 hepatito B atvejai. Labai svarbu, kad nuo 1998 m. ši vakcina yra naujagimių ir 12 metų vaikų skiepų kalendoriuje. Ši liga vaikams dažnai yra slaptos formos, jos išaiškinamumas, manoma, nėra pakankamas.
Priminti bei paskatinti tėvus laiku paskiepyti savo vaikus turi šeimos gydytojas. Jo prerogatyva – paaiškinti tėvams, kodėl tai reikia daryti, įspėti dėl tikėtinų nepageidaujamų reakcijų, kurios, pastaruoju metu vartojant kokybiškas vakcinas, yra trumpalaikės ir nesunkios. Nepageidaujamų reakcijų sukeliami nepatogumai yra daug kartų mažesni nei (jeigu nesiskiepijama) galima grėsmė sveikatai, o kai kuriais atvejais – ir gyvybei. Jeigu skaičiuotume ne tik tiesiogines išlaidas ligoms gydyti, bet ir nuostolius dėl tėvų praleistų darbo valandų ir t.t., taptų akivaizdu, kad profilaktika padeda taupyti valstybės lėšas. Pasiskiepijus nesergama arba, jei ir susergama, tai lengvesne forma, greičiau sveikstama. Oponentai gali klausti, kodėl kartais ir paskiepyti vaikai serga. Vadinamasis imuninis atsakas būna 95–97 proc. atvejų, nes standartinė vakcina kai kuriais atvejais gali būti nepakankama imunitetui susiformuoti.
Gydytojas privalo patarti, informuoti apie rekomenduojamus ir privalomus skiepus net ir tais atvejais, kai skiepų naudingumas, jo asmeniniu įsitikinimu, yra abejotinas. Šeimos gydytojas turi rekomenduoti ir paskatinti pacientus dėl skiepijimo kreiptis į vaikų ligų, infektologijos ar imunologijos specialistus.
Tik specialistų kompetencija – skiepyti tinkamai, spręsti, kada ir kaip skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus.
Kai kurios vakcinos, numatytos kaip nemokamos Privalomųjų skiepų kalendoriuje, tėvams pageidaujant ir už jas sumokėjus, gali būti pakeistos mažiau šalutinių reakcijų sukeliančiomis vakcinomis arba skiepijama papildomai. Pavyzdžiui, pagal LR Vaikų skiepijimo kalendorių numatyta vakcinuoti ląstelinio kokliušo sukėlėjo komponentą turinčiomis vakcinomis, kalendoriuje žymimomis Pw. Jose yra visa kokliušo bakterija. Po vakcinacijos galimos reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmas injekcijos vietoje, kūdikio neramumas ir verksmingumas, karščiavimas. Saugesnės yra naujos kartos neląstelinės kokliušo sukėlėjo vakcinos Pa. Jose yra ne visa bakterija, o tik jos dalis, reikalinga imunitetui sudaryti. Nepageidaujamų reakcijų būna 6–8 kartus rečiau, tausojama vaiko imuninė sistema.
Vėjaraupiai gali sukelti sudėtingas komplikacijas – odos infekcijas, plaučių bei smegenų pažeidimus. JAV ši vakcina apmokama valstybės. Imlumas šiai infekcijai yra 100 proc. (t.y. jeigu žmogus nesirgo šia liga arba nėra paskiepytas nuo jos, susidūręs su sergančiuoju vėjaraupiais, tikrai susirgs). Skiepijimo schema: vienkartinė vakcina arba ir papildoma revakcinacija po 1 mėn. pertraukos. Galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn.
Šią infekciją sukelia streptococus pneumonae bakterija. Vaikams iki 2 m. amžiaus ji sukelia pūlingus meningitus, plaučių, ausų, bronchų uždegimus. Lietuvoje yra vakcina, kuri tinka skiepyti vaikus nuo dvejų metų. Skiepijama vienkartine doze, jeigu specialistas rekomenduoja, kartojama po 5 metų.
Meningokokai būna A, B ir C, žinoma ir kitų ligos sukėlėjų. Jie gali sukelti ir gerklės uždegimą, ir sunkių formų meningitus, sepsį, kuris gali baigtis mirtimi (iki 30 proc.). Skiepijama nuo 1,5 m. amžiaus, esant reikalui, kartojama kas 3–5 metai.
Pasaulyje gripu kasmet serga apie 15 proc. gyventojų. Lietuvoje 2000 m. iš 10 tūkst. šalies gyventojų gripu sirgo vidutiniškai 2702,4. Gripo komplikacijos ypač pavojingos kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Tuo tarpu vakcinos nuo gripo veiksmingumas – iki 95 proc.
Vaikus galima skiepyti specialia vaikiška vakcina nuo 6 mėn. amžiaus. Tik tuomet, jeigu tikimasi, kad kūdikis išvengs kontaktų su sergančiaisiais, galima apsieiti be skiepų.
Būtina nuo gripo paskiepyti darželinukus ir mokyklinio amžiaus vaikus, studentus. Vaikams iki trejų metų, skiepijamiems nuo gripo, reikia dviejų vakcinos dozių (antroji – po mėnesio). Skiepijamiems ne pirmąjį kartą arba vyresniems nei trejų metų vaikams pakanka vienkartinės vakcinos.
Paskiepijus nuo gripo patikimas stabilus imunitetas susiformuoja per 3–4 savaites. Vaikus rekomenduotina skiepyti spalio mėn. Taip išvengiama ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Antra, rudenį vaikai dar stipresni po vasaros, o imunitetas geriau susiformuoja sveikame organizme. Tačiau, jei tai bus padaryta vėliau, net ir prasidėjus epidemijai, skiepijimas iš dalies apsaugos nuo gripo.
Pirmoji vakcina nuo EE rekomenduojama vasario mėn., kovą – antroji. Taip imunitetas susiformuoja iki erkėms pabundant.
Vaikams yra vaikiška vakcina, tinkama nuo vienerių metų amžiaus. Imunitetas suformuoja per metus, paskiepijant tris kartus. Vėliau skiepijama tik vieną kartą per trejus metus.
*****
Profilaktika – visuomet pigiau nei ligos gydymas. Tai aktualu įvertinti tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek gyventojams.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt
’’’Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visuotinį imunizavimą, tačiau, žinodama šiuos faktus, teigia, jog „geriausia vakcina nuo įprastų infekcinių ligų yra tinkama mityba“. Įvedus primygtinai rekomenduojamą tymų vakciną JAV, ši liga faktiškai išnyko, užkirsdama kelią 100 mirčių per metus. Tačiau dabar vietoj to keletas tūkstančių normalaus vystymosi vaikų tampa autistais po MMR skiepo.’’’
Ką galėtume tuo klaudimu pakomentuoti, ar kada domėjotės galimais šalutiniais poveikiais, ar yra ilgalaikiai vakcinacijų tyrimai (išskyrus 2 savačių)?
Pagarbiai