){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Inga Šimkutė atkreipė dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų psichomotorika vis dar vystosi, todėl atliekant judesio korekcijos užsiėmimus galima tikėtis ryškaus poveikio įvairioms sritims – kalbos lavėjimui, griaučių ir raumenų sistemos tobulėjimui, somatinių sistemų vystymuisi. Parenkami fiziniai pratimai gali paspartinti kalbos raidos plėtotę, pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kvėpavimą, koreguoti netaisyklingą laikyseną, kūno judesių funkcijas bei stiprinti pėdų raumenis esant plokščiapadystei.
Taip pat atliekami ir kvėpavimo pratimai, kurie natūraliai palengvina vaikų kvėpavimą, ypač sergančiųjų bronchine astma. „Kvėpavimas atrodo natūralu, juk kvėpuojame visi, – sako Inga Šimkutė. – Bet mažam vaikui yra sudėtinga pasakyti „įkvėpk pro nosį, iškvėpk pro burną“. Tam reikalingi specialūs pratimai.“
Kaip teigia Inga, judesio korekcijos vaikų mankštas galima palyginti su suaugusiųjų joga, tik pritaikyta mažiesiems. „Dirbti su vaikais yra sunkiau, jie tų pačių pratimų kaip suaugusieji neatliks, – sako specialistė. – Tarkim, suaugusiam žmogui, kuris turi pusiausvyros sutrikimų, galima pasakyti „padaryk tokį ar kitokį pratimą“. Vaikui to nepasakysi, jis to nedarys, jam paprasti pratimai paprasčiausiai yra neįdomūs. Be to, anot specialistės, kalbant maži – dviejų, trejų metų vaikai – dar nelabai supranta, ko iš jų norima. Todėl, aišku, jiems nesakoma: mes dabar darysime kvėpavimo mankštą arba lavinsime raumenis.
„Bet jeigu vaikui pasiūlysi pažaisti, tarkim „paskraidyti“ kaip lėktuvas, vaikas iš karto susidomės ir mielai imituos lėktuvo skraidymą, taip padarydamas pratimą, skirtą laikysenai gerinti,“ – teigia pedagogė. Arba sakoma „pavažiuokim kaip traukiniai“, „pavaidinkime paukščius“, „pazvimbkime kaip bitutės, vabzdžiai“, „pastovėkime kaip medžiai“. Taigi, kaip matome, vaikų jogos pratimai yra šiek tiek kitokie. Jie atlieka visus pratimus žaidimo forma, imituodami kokį gyvūną ar reiškinį.
Tad judesio korekcijos pratimai ne tik stiprina raumenis ar gerina laikyseną. Jie suteikia vaikams gerą nuotaiką, teigiamų emocijų, nes tuos pratimus daryti – įdomu.
Kaip sakė, specialistė, judesio korekcijos sąvoka atsirado palyginti neseniai. Anksčiau viskas buvo vadinama kineziterapija. Kineziterapija – gydymas judesiu – labiau orientuota konkretiems sveikatos sutrikimams, tarkime, traumų atveju, lūžus kaulams, po chirurginių operacijų ir pan.
Dabar ji pradeda veržtis į ugdomąją sritį, į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir tai jau vadinama judesio korekcija. (Kalbant apie suaugusiuosius, tarp judesio korekcijos ir kineziterapijos galima dėti lygybės ženklą.) „Augantis organizmas geriausiai prisitaiko prie fizinių pratimų, – sako specialistė – Kadangi judėjimo aparatas (raumenys, kaulai, raiščiai, sausgyslės) vis dar vystosi, koreguoti mažo vaiko laikysenos sutrikimus yra daug lengviau nei suaugusiojo.“
„Judesio korekcijos užsiėmimai vaikams pagal amžių labai skiriasi, – teigia judesio korekcijos pedagogė. – Suprantama – neprilyginsi dvejų metų vaiko su šešerių. Pagal amžių parenkami ir atitinkamo sunkumo pratimai (kvėpavimo sistemai gerinti, netaisyklingai laikysenai ir kūno judesiams tobulinti, plokščiapadystei koreguoti).“
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę