Pagrindiniai jų sukėlėjai yra virusai. Kaip apsisaugoti nuo daugelio iš jų, o jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandami nauji, žmonija kol kas nesukūrė priemonių. Nuo vienos jų grupės - pagrindinių gripo viruso rūšių yra sukurti skiepai, kuriami skiepai nuo kitų, dažniausiai peršalimo ligas sukeliančių virusų.
Kita peršalimo ligų sukėlėjų grupė yra bakterijos. Su daugeliu sėkmingai kovoti padeda antibiotikai ir skiepai. Nors ir yra priemonių kovai su bakterine infekcija, geriau stengtis nesusirgti, nes niekada nėra absoliučios garantijos, kad turimos priemonės išgelbės.
Peršalimo ligomis, nepaisant sukėlėjo, rečiau serga užsigrūdinę, asmens ir buities higieną išmanantys, racionaliai besimaitinantys, sugebantys bet kuriuo metų laiku pasportuoti ar nors pabūti gryname ore, išvengti nuolatinių stresų ir pan., t.y. sugebantys išlaikyti nenualintą imunitetą asmenys.
Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.
Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę