Bandymai suaktyvinti žmogaus imunitetą ir užbėgti ligoms už akių siekia seniausius laikus. Dar VII amžiuje budistų vienuoliai Indijoje gerdavo gyvačių nuodų, tikėdamiesi išvengti kai kurių ligų. Suprantama, tokie eksperimentai dažnai baigdavosi dramatiškai.
Šiuolaikinės vakcinos yra kuriamos pasitelkus naujausias technologijas ir mokslines žinias. Jos atitinka griežčiausius reikalavimus, yra ne tik efektyvios, bet ir saugios. Nepaisant to, po skiepijimo kartais atsiranda nedidelių nemalonių reiškinių: skiepo vieta kiek parausta, patinsta, tampa skausminga, gali pakilti temperatūra.
Ilgametę patirtį sukaupusi gydytoja infektologė A. Tarailienė nuramina: „Neverta išsigąsti. Jau po poros dienų negalavimas dažniausiai praeina be jokio specialaus gydymo, o karščiuojant gelbsti paprasčiausi temperatūrą mažinantys preparatai“.
Specialistai spėja, jog į skiepus jautriai sureagavę asmenys greičiausiai būtų sirgę sunkia tos ligos forma po natūralaus užsikrėtimo.
Vykstantieji į Afriką, Pietų bei Centrinę Ameriką būtinai turėtų pasiskiepyti nuo romantiškai pavadintos ligos – geltonojo drugio (Febris flava). Ligą sukeliantį virusą Viscerophilus tropicus perneša tam tikros rūšies uodai. Nors užsikrėtimo riziką šiek tiek sumažina įprastinės apsaugos priemonės nuo uodų, jų dažniausiai nepakanka. Skiepytis rekomenduojama VISIEMS, vykstantiems į šalis, kur sergama geltonuoju drugiu.
Jei nusprendėte atostogauti atogrąžose, būkite budrūs, kad neparsivežtumėte maliarijos. Kišenėje turėti tik flakoną repelentų – nepatikima apsauga. Būtini geriamieji vaistai.
Skirtus vaistus svarbu pradėti vartoti savaitę prieš išvykstant į šalį, kur yra ligos židinys, visą buvimo toje teritorijoje laiką ir dar 4 savaites sugrįžus. Nesudėtinga.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs. Sergančiųjų cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis organizmas yra gerokai labiau pažeidžiamas. Todėl šiuo atveju svarbu pasiskiepyti nuo meningokokinės bei pneumokokinės infekcijos, gripo ir kitų paplitusių infekcinių ligų
Tolimi kraštai, neregėti vaizdai, regis, apsuka galvą. Bet, net patyrę kitokio pasaulio svaigulį, likime atidūs ir išrankūs. Tai ypač aktualu svečiuojantis besivystančiose šalyse – Pietų Azijoje, kai kuriuose Šiaurės ir Vakarų Afrikos regionuose. Papliuškenti delnais Nilo vandenį – nepavojinga pramoga, tačiau mitybos higienos reikalavimai turi būti griežti. Atsigaivinti patariama buteliukuose fasuotu vandeniu, kruopščiai plauti rankas, ragauti tik švarius vaisius ir daržoves. Šių elementarių taisyklių turėtų neužmiršti net ir pasiskiepiję nuo vidurių šiltinės ar choleros asmenys.
Žmonės skirtingi. Vieni sielos atgaivos ieško pasaulio platybėse, kiti puikiausią poilsį atranda lietuviškoje kaimo sodyboje, kur nėra maliarijos ar geltonojo drugio grėsmės. Tačiau Lietuva – didelės erkinio encefalito rizikos šalis. 2003-2004 m. erkiniu encefalitu susirgo 1188 žmogus, 4 iš jų mirė. Rizika užsikrėsti yra visoje Lietuvoje. Šiais metais ypač pavojingi Trakų ir Molėtų rajonai. Virusas aptinkamas erkės seilėse, todėl visai nesvarbu prisisiurbimo laikas: jei jau erkė prisisiurbė, tai virusas į organizmą patenka akimirksniu. Pasirinkusieji poilsį mieste irgi neapsaugoti – mat užsikrėsti galima net geriant nevirintą ožkų ar karvių pieną. Liga pavojinga ir sunki, kartais net mirštama. Vienintelė ir efektyvi profilaktikos priemonė – skiepai. Atostogos ir taip trumpos. Kad jų netektų praleisti ligoninėje, nepamirškite pasiskiepyti. Tai padaryti niekada nevėlu. Po to dar 3–5 metus galėsite ramiausiai vaikštinėti po mišką, nebijodami erkiniu encefalitu užkrėstų erkių.
Pakankamas imunitetas susidaro ne iš karto po skiepijimo. Reikalingas laiko tarpas organizmo apsaugai susiformuoti priklauso nuo kelių veiksnių – nuo kokios ligos skiepijama, ar žmogus buvo skiepytas nuo šios ligos anksčiau ir kiek kartų reikia skiepyti. Tad procedūros neatidėkime paskutinei minutei prieš išvykdami. Optimaliausia į gydytoją kreiptis likus 3–6 savaitėms iki kelionės.
Jei skiepijimo kursą sudaro 2 ir daugiau skiepų, tvirtas imunitetas garantuojamas praėjus 2 savaitėms po antrojo skiepo.
Skiepytis rekomenduojama atsižvelgiant į epidemiologinę šalies situaciją ir į tai, kiek laiko planuojate ten praleisti.
Jei nusprendėte pasiskiepyti, tai padaryti niekada nevėlu – kad ir paskutinę dieną prieš išvykstant.
Pasirūpinkite savo ir savo šeimos sveikata ir atostogaukite be rūpesčių!
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę