){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Laužo dūmai turi galybę toksinių medžiagų, kurių kiekis viršija leistinas normas (net 200–300 kartų). Viena valanda prie laužo kenkia sveikatai kaip 5 valandos miesto magistralėje, taip pat ant odos daug greičiau susikaupia nešvarumai. Esant prie laužo, stengtis būti ten, kur nepasiekia dūmai, o grįžus namo veidą iš karto nuprausti bei atgaivinti toniku.
Purškikliai nuo vabzdžių odai nekenkia, jei žmogus nėra alergiškas kokiai nors jų sudedamajai daliai. Vaikams ar jautriems žmonėms šias priemones galima purkšti ne tiesiai ant odos, o ant drabužių. Vabzdžiai vis tiek jaus atbaidantį kvapą.
Suaktyvėjusių riebalinių liaukų riebalai, prakaitas ir dulkės – puiki terpė infekcijai. Dulkės kenkia ypač. Nuo jų užsikemša veido poros, odą pradeda berti, atsiranda komedonų. Norint apsaugoti veido odą, svarbiausia kasdienis jos valymas kosmetiniu pieneliu ar toniku. Valyti odą būtina net jei atrodo, kad ji švari. Nešvarumai kartais būna nematomi plika akimi. Gilesniam odos valymui kartą per savaitę naudoti šveitiklį.
Sūrus jūrų vanduo kenkia tiek veido tiek kūno odai – ji išsausėja, gali pradėti pleiskanoti, atsiranda smulkios raukšlelių. Po kiekvienų maudynių reikėtų nusiprausti švariu, ne jūros vandeniu, o vakare odą palepinti drėkinamuoju kremu, losjonu ar kauke.
Žvarbus vėjas kenkia odos kapiliarams – jie pradeda trūkinėti. Žiemą nuo žvarbaus vėjo geriausiai apsaugo šilti drabužiai ir riebus kremas – juo būtina tepti odą prieš išeinant į lauką. Jokiu būdų nenaudoti drėkinamųjų kremų, kuriuose yra vandens. Vasarą stiprus vėjas gali nugairinti veido odą.
Atsiranda tempimo, sausumo jausmas. Taip nutikus, odą reikia palepinti – naudoti drėkinamąsias, raminamąsias veido kaukes, drėkinamuosius veido kremus. Priemones pasirinkti atsižvelgiant į savo odos tipą.
Rūgštus lietus kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai, o kartu ir odai. Toks lietus susidaro tada, kai debesį ir kritulius užteršia cheminės medžiagos – azoto arba sieros rūgštis. Jas į orą išleidžia fabrikai ir automobiliai. Dažnai būnant rūgščiame lietuje, gali pradėti varginti įvairūs bėrimai, dėmės. Išvengti šio lietaus poveikio reikia patiems – lyjant stengtis apsisaugoti nuo lietaus (nešioti galvos apdangalus ar pan.) arba iš viso tokio lietaus vengti.
Saulė žmogų džiugina, tačiau ir kenkia jam. Nesaikingai deginantis, oda ne tik pradeda gausiai luptis ar parausta, bet ir tampa neelastinga, greičiau susiraukšlėja, išsausėja. Taip pat saulė gali sukelti įvairias odos ligas. Norint išvengti neigiamo saulės poveikio, svarbu prisiminti tris dalykus: visuomet prieš išeinant į lauką odą pasitepti tinkamu apsauginiu kremu nuo saulės ir pakartoti reikalui esant; nesideginti paplūdimyje vidurdienį; nepamiršti odos gausiai drėkinti po buvimo saulėje.
Cigaretės ir alkoholis yra vieni iš pikčiausių odos priešų. Cigarečių dūmai paskleidžia daug laisvųjų radikalų, kurie žaloja organizmą. Rūkančiųjų kraujotaka sutrinka, odai pradeda trūkti deguonies, todėl ji praranda spindesį, papilkėja, greičiau susiraukšlėja, suglemba, tampa neelastinga. Kaip viso šito išvengti? Nerūkyti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad ir pasyvus rūkymas kenkia, todėl reikėtų vengti būti prirūkytose patalpose.
Vartojant alkoholinius gėrimus, sutrūkinėja smulkios kraujagyslės, išsiplečia poros, oda paburksta, išblykšta. Atsiranda skysčių sankaupų, tačiau iš tikrųjų oda būna dehidratavusi. Patarimas, žinoma, toks pats, kaip ir rūkantiesiems, tačiau, jeigu taip atsitiko, kad reikėjo vartoti alkoholį, svarbiausia kitą dieną odą gausiai drėkinti. Galima naudoti drėkinamąsias kaukes arba paprastą drėkinamąjį kremą.
Chloruotas baseinų vanduo neigiamai veikia odą – ji išsausėja. Jeigu žmogus yra jautrus chlorui, gali netgi prasidėti alerginės reakcijos – odos bėrimas, tinimas. Nepakankamai vėdinama patalpa, per didelis chloro kiekis, seniai keistas chloras padidina neigiamos odos reakcijos riziką. Po maudynių baseine rekomenduojama gerai nusiprausti naudojant kokias nors prausimosi priemones (dušo želė, prausiklį ar pan.).
Šildomų patalpų sausas oras džiovina odą. Kai odai trūksta vandens, ji tampa jautri, šerpetojanti, raustanti. Ypač aplinkos temperatūros bei drėgmės svyravimai kenkia žmonėms, kurių oda yra linkusi į alergiją. Sausą orą rekomenduojama drėkinti įvairiais oro drėkintuvais.
Odai nekenkia kokybiška, parinkta pagal odos tipą, pudra. Atvirkščiai – pavyzdžiui, jei oda yra riebi, o naudojama pudra yra be riebalų, ji sutrauks poras, neleis veidui blizgėti, apsaugos nuo UV spindulių, pagražins veido spalvą, o vakare nuvalius veidą bus nuvalomos ir dulkės, kurios susikaups ne ant odos, o būtent ant pudros.
Netinkamai išsirinkus priemonę, ji užkimš poras, dusins odą, skatins riebalinių liaukų veiklą. Todėl labai svarbu išsirinkti tinkamos konsistencijos, atsižvelgiant į savo odos tipą, pudrą. Profilaktiškai rekomenduojama pudros nenaudoti bent 24 valandas per savaitę ir, jei nėra būtina, nenaudoti laisvalaikiu. Pudrą griežtai draudžiama naudoti paplūdimyje, kadangi gali atsirasti pigmentinių dėmių.
Riebus maistas kenkia odai ar ne? Šiuo klausimu nesutaria daugelis kosmetologų ir gydytojų, tačiau vis daugėja sakančių, kad taip, kenkia. Didžiausi odos priešai – riebi mėsa, rūkytos dešrelės, aštrūs patiekalai, saldumynai. Suvalgius didelį jų kiekį, oda tampa riebesnė, ją pradeda berti. Jei pastebima, kad kuris nors produktas neigiamai veikia odą, geriausia riboti jo suvartojamą kiekį.
Didelis odos priešas – nuovargis ir stresas. Jį patiriant, aplinkiniai visada tai pastebės dėl papilkėjusios, išblyškusios odos, tamsių paakių. Kad oda būtų graži, svarbiausia visuomet gerai išsimiegoti, stengtis nepatirti daug streso, vartoti daug skysčių, valgyti daržoves bei vaisius ir sportuoti.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę