){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rudenį daugelis pamažu grįžta prie įprastos darbo ir namų rutinos. Kaip nepamesti savęs tarp gausybės užduočių ir buities rūpesčių? Kodėl taip svarbu mokytis naujų dalykų ir kuo gali būti naudingas veido valymas? Dalijamės vienais svarbiausių priminimų, kuriuos verta įtraukti į savo darbotvarkę jau dabar!
Apgamai – natūralus organizmo atsakas į ilgą buvimą saulėje, todėl vasarai pasibaigus galite pastebėti naujų apgamų. Apgamų dydžio, spalvos ar formos pasikeitimai – svarbūs požymiai, kurių svarbu nepražiūrėti. Ankstyvos stadijos odos vėžys (melanoma) gali būti sėkmingai gydomas, todėl labai svarbu laiku pasirodyti dermatovenerologui, kuris apžiūrės ir įvertins apgamus.
Reguliariai tikrinti apgamus būtina net tada, kai nėra poreikio juos šalinti. Tačiau jei turite apgamą, kuris kliūna šukuojantis, rengiantis, depiliacijos metu ar sportuojant, arba norite pašalinti jį dėl estetinių sumetimų, ruduo – ypač palankus metas kreiptis į dermatovenerologą dėl apgamo šalinimo lazeriu ar chirurginiu būdu.
Karšta vasaros saulė, sūrus jūros vanduo, nepakankamas skysčių trūkumas, prakaitas ir nereguliari veido priežiūros rutina – tai tik dalis veiksnių, lemiančių suprastėjusią odos būklę rudenį. Dabar pats laikas skirti dėmesio odai, kurios grožis toks svarbus tiek vyrų, tiek moterų pasitikėjimui savimi.
Viena esminių procedūrų – veido valymas. Jį galima atlikti namuose, tačiau esant galimybei rekomenduojama apsilankyti profesionalias paslaugas teikiančiame kosmetologijos kabinete. Tinkamai paruošta oda išvalytomis poromis geriau priims odos priežiūros priemonėse esančias veikliąsias medžiagas, o pašalinus negyvas odos ląsteles bus skatinami natūralūs atsinaujinimo procesai.
shutterstock_4639a
Vėstant orams vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Atostogos baigėsi, o vakarais labiau traukia tingus poilsis ant sofos su knyga ar serialu. Tačiau tam, kad mūsų organizmas tinkamai funkcionuotų, būtina rasti laiko bent trumpiems pasivaikščiojimams gryname ore.
Nauji įpročiai nesusiformuos per porą dienų, tačiau įpratus išlipti keliomis stotelėmis anksčiau, apeiti ratą per pietų pertrauką, pasivaikščioti po vakarienės ir leistis į ilgesnius žygius savaitgaliais naudą tikrai pajusite. Sąmoningos pastangos atsipirks geresne nuotaika ir stipresniu imunitetu, kurio artėjant žiemos sezonui prireiks.
Ruduo – itin palankus metas pradėti mokytis naujų dalykų ar išbandyti naujus laisvalaikio praleidimo būdus. Net jei mokyklos suolas ar universiteto auditorijos seniai liko praeityje, mokytis visą gyvenimą svarbu ne tik asmeniniam augimui, bet ir smegenų sveikatai.
Kaip nenaudojami raumenys ilgainiui linkę nykti, taip ir žmogaus smegenims būtina nuolat mokytis naujų dalykų, kad iki gilios senatvės protas išliktų guvus ir aštrus. Pasirinkite sritį, kuri jus nuoširdžiai domina. Užsienio kalbos, programavimo, tapybos, psichologijos, technikos remonto ar mezgimo mokymasis – tinka viskas, ką norisi išmokti.
Tai, kad geriausias vaistas kūnui ir smegenims yra vaikščiojimas, Hipokratas suprato dar prieš 2500 metų. Deja, nuostabūs medicinos atradimai užgožė tai, kas buvo aišku gyvenusiems gerokai anksčiau už mus. Tiesa ta, kad daugelio rūpesčių galima atsikratyti paprasčiausiai judant. Jei kankina prasta nuotaika, nekokybiškas miegas, neaiškūs nugaros ar galvos skausmai, jei sunku susikaupti ar trūksta energijos, sąmoningai skirkite laiko judesiui – vaikščiojimui, bėgiojimui, plaukimui baseine ar treniruotėms sporto salėje.
„Didiesiems struktūriniams pokyčiams, tarkim, smegenų architektūrai perbraižyti, reikia laiko. Kartą pabėgiojus ar pasivaikščiojus į smegenis iš karto priteka daugiau kraujo, bet naujoms smegenų ląstelėms, kraujagyslėms ir stipresnėms jungtims tarp įvairių smegenų dalių reikia daugiau. Tai gali užtrukti kelis mėnesius ar net ilgiau. Didžiausius pokyčius pajus tie, kurie pusę metų ar dar ilgiau reguliariai treniruosis po porą kartų per savaitę,“ – knygoje „Treniruokite smegenis“ (išleido BALTO leidybos namai) teigia žinomas švedų psichiatras Andersas Hansenas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę