Akys niekada nemeluoja

Tarsi organizmo žemėlapis
Sveikos akys – ne tik grožis. Nuo seniausių laikų Rytų medicinoje apie prasidedančią ligą pirmiausia perskaitydavo iš akių, tiksliau – iš akių rainelės. Azijoje prieš tris tūkstančius metų jau buvo specialistų, mokėjusių perskaityti sudėtingą rainelės piešinį. Akies rainelės piešinių buvo aptikta ir Egipto faraonų kapavietėse. „Paslaptis itin paparasta: akies rainelėje kiekvienas žmogaus vidaus organas turi tam tikrą zoną, todėl apžiūrint rainelę mikroskopu galima pastebėti šių organų pakitimus“, – sako gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė.
Jei laikrodžio ciferblate pavaizduotume gėlę, kurios žiedas atsidurtų ties 12 valanda, lapai išsikerotų tarp 2–4 ir 8–10 valandų, o šaknys užimtų sritį tarp 4–8 valandos, jos žiedas atspindėtų smegenų būklę, lapai – širdies, bronchų ir skydliaukės, o šaknys – inkstų, šlapimo takų, šlapimo pūslės ir lytinių organų būklę. Rainelės vidinė dalis, supanti vyzdį, suteikia informacijos apie skrandžio ir žarnyno veiklą, o paties vyzdžio deformacija, centriškumas akies atžvilgiu ir reakcija į šviesą padeda nustatyti nervų sistemos būklę.
„Nors keistokai skamba: „skaitant iš akių, užbėgti ligai už akių“, bet taip yra iš tikrųjų, – tikina gydytoja. – Pažvelgus pro mikroskopą į akies rainelę, galima pastebėti tam tikrus genetinius polinkius, šeimos paveldimumo liniją. Pvz., tyrimas gali nustatyti, kad dvidešimtmetė mergina turi polinkį susirgti liga, kuria sunkiai serga jos penkiasdešimtmetė mama. Rainelėje galima „įskaityti“ ir tokias ligas, kurios kliniškai pasireikš daug vėliau.“
Įdomu tai, kad moterų dešinioji akis rodo iš motinos giminės paveldėtą sveikatos būklę, o kairioji – iš tėvo. Vyrų, beje, atvirkščiai.
Akyse – paveldėtos charakterio savybės
Akys atspindi ne tik polinkį į ligas, bet ir mūsų charakterio ypatybes. Nuo seno žmonės tikėjo, kad akių spalva, forma gali nusakyti žmogaus savybes. Tikėta, kad žydras akis turintys žmonės yra geri, nuoširdūs, atviri. Pasak prancūzų mokslininkų, žydraakiai labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jie greičiau peršąla, todėl mėlynakius mažylius tėvai nuo mažens turi išmokyti grūdintis apsiliejant šaltu vandeniu, bėgiojant po rasą basomis, mankštintis, pamilti gamtą. Jie alergiški, itin jautrūs maistui ir ultravioletiniams spinduliams. Mėlynakiai greičiau pripranta prie svaigalų, jiems didesnė tikimybė sirgti priklausomybės ligomis. „Pastebėkite – storuliai ir alaus mėgėjai dažniausiai mėlynakiai“, – sako gydytoja. Mėlynakiai pasižymi skvarbiu mąstymu, ryžtu ir stipriu intelektu, todėl, patekęs į sveikas, ugdančias asmenybę sąlygas mėlynakis greičiau taps genijumi nei kiti.
Manyta, kad rudos akys byloja apie gudrumą, greitą orientaciją, mokėjimą prisitaikyti. „Ne veltui juodai rudos akys vadinamos klastūnėmis“, – sako oftalmologė. Ji teigia, kad jeigu jūsų akys rudos ar juodos, jūs greičiausiai pasižymite stipresniu imunitetu ir atsparumu ligoms. Rudakiai dažnai būna labai gyvybingi ir atsparesni stresams ir nepritekliams nei lyriški pilkaakiai. Be to, jų regėjimas paprastai aštresnis, rečiau puola akių ligos, tačiau jie linkę tukti ir sirgti kraujagyslių ligomis. „Tėveliai turi atminti, kad jų rudakei atžalai gali atsirasti akmenėlių inkstuose ar kepenyse, ypač jei pernelyg daug valgys ar gers per mažai skysčių. Šiam gyvybingam vaikučiui reikia daug judėti ir žaisti“, – pataria medikė. Jei tamsiaakiai išmoksta valdyti savo aistringą temperamentą ir nuotaikas, jie gali pasiekti socialinių aukštumų, nes yra stiprūs, valingi ir ryžtingai priima sprendimus.
Į žaliaakius senovėje žiūrėta įtariai – esą jie turi įgimtą kerėjimo dovaną, yra gudrūs ir nepatikimi. Iš tiesų žaliaakiai dažniausia yra draugiški, bet ambicingi, linkę valdyti. Jie atkaklūs, ryžtingai siekiantys tikslo.
Pilkšva akių rainelė dažniausiai išduota švelnų lyriką, kurio žmogiško orumo geriau nepažeisti, nes pilkaakiai ilgai atsimena nuoskaudas. Pilkos akys rodo, kad reikia itin saugoti kepenis, skrandį, inkstus ir visą virškinamąją sistemą. Šių žmonių imunitetas ir atsparumas oro permainoms stiprus, bet liga dažniausia atsėlina dėl netaisyklingos gyvensenos ir dietos pažeidimų. „Jei jūsų akys pilkos, ypač venkite psichinio pervargimo, dirbdami darykite pertraukėles ir jokiu būdu nedirbkite naktimis“, – perspėja gydytoja. Apskritai pilkaakiai yra gerai prisitaikę prie Europos geografinės padėties ir klimato, tačiau senatvėje labiau nei kiti yra linkę sirgti glaukoma ir katarakta.
Akių spalva ir forma nenulemia nei likimo, nei profesijos. Nors ne vienas patvirtins, jog sėkmę ir nesėkmę visuomenėje atneša žmogaus žvilgsnis, kuris, anot senovės išminčių, gali sužavėti, bet gali ir atstumti.
Parodo pirmuosius ligos požymius
Nemažai apie mus gali „pasakyti“ ir akių vokai bei paakiai. Jie patinsta sutrikus medžiagų apykaitai ar vartojant netinkamą kosmetiką.
Akių vokų trūkčiojimas – besivystančios neurozės arba veido nervų neuralgijos požymis. Vienos akies vokai trūkčioja, kai dažnai kankina migrenos skausmai.
Apatinių vokų vidinės pusės blyškumas padeda nustatyti geležies stokos mažakraujystę.
Gelsvos ateromos ant vokų leidžia įtarti padidėjusį cholesterolio kiekį ir polinkį į aterosklerozę. Maišeliai po akimis ar tamsūs ratilai perspėja apie inkstų ar šlapimo sistemos ligas.
Viršutinio voko paraudimas gali būti skrandžio kataro, t.y. gleivinės uždegimo, pradžia.
Balsvos nepūlinės apnašos akių kampučiuose liudija apie medžiagų apykaitos sistemos sutrikimus. „Tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į mitybos racioną. Jei pakeitėte meniu, bet apnašos nedingo, būtina kreiptis į gastroenterologą“, – pataria oftalmologė.
Ant akių vokų atsirandančios duonos trupinius primenančios gelsvos antaugos – padidėjusio cholesterolio ir nesveikų kepenų ženklas.
Padribę paakiai ir tamsūs ratilai aplink akis – sutrikusi kepenų funkcija. Išsprogusios akys rodo, kad sutrikęs skydliaukės darbas. Išskyros akių kampučiuose – medžiagų apykaitos sutrikimas, pūlingos išskyros – konjunktyvitas.
Raudonas akies baltymas perspėja, kad toksiškai pažeistos kepenys; melsvas – kad trūksta kalcio. Gelsvas akių baltymas su raudonomis gyslelėmis įspėja apie hipertenzijos – padidėjusio kraujospūdžio tikimybę. Pageltę akių baltymai – kepenų nepakankamumas.
Jei po didesnio fizinio krūvio akių baltymus išvagoja raudonų kapiliarų tinkleliai – tikriausiai padidėjęs kraujospūdis. „Silpnos ir todėl lengvai trūkinėjančius kapiliarų sienelės gali būti ir iš prigimties. Tokiu atveju praverstų kapiliarus stiprinantis preparatas“, – sako gydytoja.
Tačiau bene dažniausiai smulkiausi kapiliarai išryškėja dėl didelio akių nuovargio, kai valandų valandas žiūrite į kompiuterio ekraną, visą vakarą sėdite prie televizoriaus ar skaitote prastai apšviestoje vietoje. Taip atsitikti gali ir dėl traumų, jei užgaunate akies obuolį. „Tikriausiai pastebėjote, jog nustatyti tikslią ligos priežastį išties sudėtinga, todėl, pastebėjus net ir menkiausius sutrikimus, nederėtų užsiimti savigyda, verčiau nustatyti diagnozę patikėkite gydytojui specialistui“, – pataria medikė.
Akių sveikata pasirūpinkime iš anksto
Tam, kad turėtume sveikas ir gražias akis bei puikų regėjimą, pradėti juo rūpintis reikia dar prieš sulaukiant nepageidaujamų pasekmių. Svarbiausi dalykai – tinkama kasdieninė akių higiena bei elementariausių taisyklių laikymasis.
Sveikas žmogus dažnai mirksi. Mirksint akys nuolat sutepamos ašaromis, todėl vos tik pabudę ryte neskubėkite keltis. Verčiau pirmiausia gerai pasirąžykite – taip išjudinsite sulėtėjusią kraujotaką, paruošite sąnarius dienos darbams, normalizuosite kraujospūdį. Tada kelis kartus pamirksėkite: iš pradžių švelniai, po to stipriau. Toks mirksėjimas atgaivins akis.
Šiame technologijų amžiuje mūsų akys neturi galimybės atsipalaiduoti. Itin dideli akių priešai yra televizorius, kompiuteris, telefono ekranas. Jais naudodamiesi dažniausiai mes tik vos judiname akis iš kairės į dešinę. Norėdami žvilgtelėti į šoną, vos pasukame galvą. Tuomet, anot gydytojos, akis būtina mankštinti. Deja, dažnai į akims rekomenduojamus pratimus tik ranka numojame.
Mūsų senoliai apie akių mankštos būtinumą nežinojo, bet darydavo tai natūraliai. Nuolat palaikydami ryšį su gamta, išėję laukan, žvelgdavo į tolį, grožėdavosi panorama, po to žvilgterėdavo čia pat sau po kojomis. Net ir mieste gyvenantieji turėdavo daugiau galimybių pažvelgti į tolį, kad ir pro langą, nes nebuvo tiek daug daugiaaukščių namų, o aplink vyravo žaluma.
Senoliai nesiskundė ir džiūstančiomis akimis. Anot oftalmologės, šiuo nemaloniu pojūčiu dabartiniu metu dažnai skundžiasi net ir kompiuteriu nedirbantys žmonės – sausas patalpų oras dėl kondicionierių ar radiatorių parduotuvėse, biuruose ar kitose darbo vietose akis išdžiovina ypač stipriai: jas skauda, peršti, rytais būna sunku atsimerkti. Tokiu atveju, jei nėra galimybės ką nors keisti darbo vietoje, tenka griebtis dirbtinių ašarų. „Jas naudoti būtina, kadangi dėl nuolatinio sauso oro išsausėjusios akys tampa lengvai pažeidžiamos, gresia įvairios ligos bei uždegimai“, – sako gydytoja.
Dar vienas be galo svarbus dalykas akims, kaip ir bendrai sveikatai, – taisyklinga mityba. Norint turėti sveikas akis, reikia gauti pakankamai vitamino A. Jis organizme gaminasi iš beta karotino, kurio gausu morkose, paprikose, šaltalankio uogose, kopūstuose, moliūguose, abrikosuose ir kitose daržovėse – valgykite kiek tinkami. Taip reikalingo akims vitamino A yra gyvulinės kilmės produktuose, ypač žuvų taukuose, svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse, pieno produktuose.
Kitas šiltojo metų periodo privalumas – puikus oras, tinkamas sportuoti, tad reikia kuo daugiau laiko praleisti lauke. „Fizinis aktyvumas, kaip ir sveika mityba, – geriausias akių sveikatos ir puikios savijautos receptas“, – tvirtina gydytoja.