Herpes - tai bendras kelių virusų grupės pavadinimas. Šiai grupei priklauso ir virusas, sukeliantis vėjaraupius. Paprastieji herpes virusai yra du: pirmo (PHV-1) ir antro (PHV-2) tipo. Abu tipai gali sukelti odos ir gleivinių pažeidimus. Dažniausiai (bet ne visada) PHV-1 pasireiškia viršutinėje kūno dalyje (virš juosmens), o PHV-2 - žemiau juosmens.
Dauguma žmonių užsikrečia vaikystėje arba paauglystėje nuo kitų žmonių. Virusas gali būti perduodamas oro-lašeliniu būdu (pvz., aplinkiniams čiaudint ar kitaip) ir tiesioginio kontakto būdu (pvz., bučiuojant). Į kitą organizmą PHV dažniausiai patenka per burnos gleivinę. Pirmas infekcijos patekimas į organizmą vadinamas pirminiu infekcijos epizodu. Tačiau jo metu ne visada sutrinka sveikata, taigi žmogus gali ir nežinoti, kad jis jau užsikrėtęs herpes virusu (1 pav.).
Per burnos gleivinę virusai patenka į čia esančias nervų galūnėles ir jomis keliauja į nervinį mazgą. Patekęs į nervinį mazgą, virusas jame lieka visam gyvenimui (2 pav.).
Didžiąją laiko dalį virusas nerviniame mazge yra ramybės stadijos ir nesukelia jokių pojūčių. Tačiau kartais jis “pabunda” ir pradeda daugintis. Taip dažniausiai atsitinka veikiant per stipriam fiziniam ar emociniam faktoriui. Tai gali būti karščiavimas, peršalimas, persikaitinimas saulėje, gausus alkoholio ir rūkalų vartojimas, įvairios chirurginės manipuliacijos burnos, lūpų, akių ir kitose veido odos srityse (nuskausminimas pas stomatologą, permanentinis makiažas ir kt.). Moters organizme priežastis kartais būna menstruacijų periodas. Tai vadinama viruso reaktyvacija arba pasikartojančiu infekcijos epizodu (3 pav.).
Suaugęs žmogus gali užsikrėsti PHV infekcija lytiškai santykiaudamas, užsiimdamas kai kuriomis sporto šakomis, dirbdamas darbus, susijusius su didesne rizika užsikrėsti PHV infekcija, ir po ragenos transplantacijos. PHV infekcija gali patekti į organizmą pro menkiausią įtrūkimą odos paviršiuje bet kurioje vietoje arba per akių, burnos ir lytinių organų gleivinę.
Žmonės, užsiimantys kontaktinio sporto šakomis (pvz., imtynininkai), gali užsikrėsti PHV per veido ar viršutinės kūno dalies odos įtrūkimus ar nubrozdinimus. Jei virusas reaktyvuojasi sportininko organizme treniruočių ar varžybų metu, yra pavojus tiesiogiai perduoti infekciją nuo odos ant odos.
Medicinos ir kitų specialybių darbuotojai, kurių darbas susijęs su dažnu lietimusi be pirštinių prie kito žmogaus odos burnos srityje, užsikrečia PHV infekcija per pirštų galiukų odą. Pasikartodama ši infekcija pasireiškia piršto galo herpetiniu landuonimi (skausmingas odos kraštelio palei nagą pažeidimas).
Pirminis ir pasikartojantis PHV infekcijos epizodai dažniausiai skiriasi.
Kai pirminio epizodo metu pažeidžiama burnos gleivinė, ji gali parausti, patinti ir skaudėti. Gleivinės paviršiuje, tiek ant dantenų, tiek vidinėje žandų pusėje, gali atsirasti mažų opelių ar erozijų. Keletą dienų žmogus gali jaustis kaip susirgęs gripu (karščiavimas, silpnumas ir kt.). Neretai šis pirminis viruso patekimas ir įsitvirtinimas organizme gali nesukelti jokių pojūčių, t.y. žmogus gali jo tiesiog nepastebėti.
Jei pirmą kartą į žmogaus organizmą PHV patenka pro odą - matosi grupė smulkių pūslelių ant paraudusios odos. Pūslelės greitai trūksta. Jų paviršius pasidengia plutele.
Jei patekimo į organizmą “vartai” yra akies paviršius, galimas skausmo, svetimkūnio akyje jutimas, taip pat padidėjęs jautrumas normaliai šviesai.
Pasikartojantis infekcijos epizodas, pažeidžiantis burnos gleivinę, dažniausiai pasireiškia neskausmingomis pūslelėmis ant gomurio arba dantenų. Jos užgyja savaime per keletą dienų. Daugelis jų net nepastebi.
PHV pasikartojimas lūpų, nosies ar kitoje veido odos srityje pasireiškia pūslelėmis. Žmogus dažniausiai jaučia tokį pasikartojimą. O kartais žmogus nujaučia arba gali nuspėti, kad toks pūslelinės pasikartojimas bus, nes prieš atsirandant odos pažeidimams jis jaučia tirpimą, dilgčiojimą arba nedidelį lūpų arba veido odos, kur tuoj atsiras pūslelių, skausmą. Šie jutimai vadinami pasikartojančio epizodo prodromu, nes atsiranda anksčiau už pačius pažeidimus. Tipiškai prodromas trunka apie 4-6 valandas.
Pūslelių/opelių vystymuisi būdingos kelios stadijos. Pradžioje tai gali būti tik paraudimas tos vietos, kur pacientas jaučia tirpimą ir dilgčiojimą. Vėliau formuojasi nedidelis patinimas, kuris greitai pavirsta į grupę viena šalia kitos esančių pūslelių. Keletą parų pūslelės būna įsitempusios, šiek tiek niežti. Vėliau subliūkšta, pasidengia sausa plutele. Galutinai oda užgyja per 7-10 dienų. Rando dažniausiai nelieka, tačiau kai kuriems žmonėms pasikartojančios infekcijos būna tokios stiprios ir dažnai pažeidžiamos tos pačios vietos, kad galima pastebėti nedidelį šių vietų randėjimą.
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiau nei 40 proc. visų užsikrėtusiųjų užsikrečia iki 15 metų amžiaus. Įvairiose šalyse atlikti daugkartiniai tyrimai parodė, kad PHV infekcija užsikrėtę yra nuo 60 iki 90 proc. žmonių. Didžiausia dalis iš jų tik “nešioja” virusą savo nerviniuose mazguose, tik apie 20-40 proc. jaučiasi sergantys pasikartojančių ligos epizodų metu.
Kiekvieną kartą pasikartojant infekcijos epizodui, į gleivinės ar odos paviršių skiriasi viruso dalelės, kurios ir gali būti užkratas kitam asmeniui. Virusą galima aptikti po pirmųjų prodromo valandų iki penktos dešimtos dienos nuo pirmos pūslelės pasirodymo. Deja, bet ir kitais atvejais užsikrėtęs asmuo gali “perduoti” infekciją. Kartais virusas išsiskiria į odos ar gleivinės paviršių, nesant jokių jutimų ar kitų pasikartojančiam epizodui būdingų požymių, ir gali būti perduotas neužsikrėtusiajam. Šis fenomenas vadinamas nesimptominiu viruso skleidimu. Ištyrus didelį skaičių asmenų, nustatyta, kad apie 3-8 proc. visų tikrintų žmonių burnos gleivinės paviršiuje buvo aptikta PHV infekcija, nors jie jautėsi visiškai sveiki.
Nors visiškai pasveikti nėra įmanoma (PHV infekcija negali būti pašalinta iš nervinių mazgų), tačiau išvengti pasikartojančių epizodų arba sutrumpinti ir palengvinti juos tikrai įmanoma. Geriausio patarimo, kuris labai priklausys nuo konkrečios situacijos (pasikartojimų dažnis ir stiprumas, veido odos vieta ir kt.) galima tikėtis iš gydytojo. Pačios bendriausios rekomendacijos galėtų būti:
* Lūpų priežiūros priemonių, kuriose yra medžiagų, apsaugančių nuo UV spindulių poveikio, naudojimas sumažina pasikartojančio lūpų pūslelinės epizodo pasireiškimo tikimybę. Kremai, turintys acikloviro ir penacikloviro, kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti pasikartojantį veido odos pūslelinės epizodą.
* Gydymas tabletėmis (valacikloviro, acikloviro arba famacikloviro) gali sušvelninti pasikartojanti PHV epizodą bet kurioje kūno vietoje.
* Jei žmogus yra linkęs į dažnus PHV infekcijos pasikartojimus, antivirusinė terapija tabletėmis (pvz., valacikloviro (Valtrex) gali apsaugoti nuo pakartotinių pūslelinės epizodų ir sutrumpinti jų trukmę, jeigu vartoti pradedama vos tik pajutus pirmus prodromo požymius. Būtent šis vaistas yra pritaikytas dažnai sergantiems, nes jo efektyvumas, vartojant tik du kartus per parą, yra ne mažesnis negu kitų (penkis kartus per parą, praktiškai kas 5 valandas) vartojamų vaistų efektyvumas.
Jeigu pradedama gydyti vos tik pajutus pirmus prodromo požymius - valacikloviras veiksmingas ir saugus šiuolaikinis vaistas, labai gerai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto. Vartojant valacikloviro serume susidaro 5-7 kartus didesnė acikloviro koncentracija nei vartojant acikloviro. Jo patogu vartoti - 500 mg x 2 k./d., o gydymo trukmė - tik 3-5 dienos.
Dauguma žmonių užsikrečia vaikystėje arba paauglystėje nuo kitų žmonių. Virusas gali būti perduodamas oro-lašeliniu būdu (pvz., aplinkiniams čiaudint ar kitaip) ir tiesioginio kontakto būdu (pvz., bučiuojant). Į kitą organizmą PHV dažniausiai patenka per burnos gleivinę. Pirmas infekcijos patekimas į organizmą vadinamas pirminiu infekcijos epizodu. Tačiau jo metu ne visada sutrinka sveikata, taigi žmogus gali ir nežinoti, kad jis jau užsikrėtęs herpes virusu (1 pav.).
Per burnos gleivinę virusai patenka į čia esančias nervų galūnėles ir jomis keliauja į nervinį mazgą. Patekęs į nervinį mazgą, virusas jame lieka visam gyvenimui (2 pav.).
Didžiąją laiko dalį virusas nerviniame mazge yra ramybės stadijos ir nesukelia jokių pojūčių. Tačiau kartais jis “pabunda” ir pradeda daugintis. Taip dažniausiai atsitinka veikiant per stipriam fiziniam ar emociniam faktoriui. Tai gali būti karščiavimas, peršalimas, persikaitinimas saulėje, gausus alkoholio ir rūkalų vartojimas, įvairios chirurginės manipuliacijos burnos, lūpų, akių ir kitose veido odos srityse (nuskausminimas pas stomatologą, permanentinis makiažas ir kt.). Moters organizme priežastis kartais būna menstruacijų periodas. Tai vadinama viruso reaktyvacija arba pasikartojančiu infekcijos epizodu (3 pav.).
Suaugęs žmogus gali užsikrėsti PHV infekcija lytiškai santykiaudamas, užsiimdamas kai kuriomis sporto šakomis, dirbdamas darbus, susijusius su didesne rizika užsikrėsti PHV infekcija, ir po ragenos transplantacijos. PHV infekcija gali patekti į organizmą pro menkiausią įtrūkimą odos paviršiuje bet kurioje vietoje arba per akių, burnos ir lytinių organų gleivinę.
Žmonės, užsiimantys kontaktinio sporto šakomis (pvz., imtynininkai), gali užsikrėsti PHV per veido ar viršutinės kūno dalies odos įtrūkimus ar nubrozdinimus. Jei virusas reaktyvuojasi sportininko organizme treniruočių ar varžybų metu, yra pavojus tiesiogiai perduoti infekciją nuo odos ant odos.
Medicinos ir kitų specialybių darbuotojai, kurių darbas susijęs su dažnu lietimusi be pirštinių prie kito žmogaus odos burnos srityje, užsikrečia PHV infekcija per pirštų galiukų odą. Pasikartodama ši infekcija pasireiškia piršto galo herpetiniu landuonimi (skausmingas odos kraštelio palei nagą pažeidimas).
Pirminis ir pasikartojantis PHV infekcijos epizodai dažniausiai skiriasi.
Kai pirminio epizodo metu pažeidžiama burnos gleivinė, ji gali parausti, patinti ir skaudėti. Gleivinės paviršiuje, tiek ant dantenų, tiek vidinėje žandų pusėje, gali atsirasti mažų opelių ar erozijų. Keletą dienų žmogus gali jaustis kaip susirgęs gripu (karščiavimas, silpnumas ir kt.). Neretai šis pirminis viruso patekimas ir įsitvirtinimas organizme gali nesukelti jokių pojūčių, t.y. žmogus gali jo tiesiog nepastebėti.
Jei pirmą kartą į žmogaus organizmą PHV patenka pro odą - matosi grupė smulkių pūslelių ant paraudusios odos. Pūslelės greitai trūksta. Jų paviršius pasidengia plutele.
Jei patekimo į organizmą “vartai” yra akies paviršius, galimas skausmo, svetimkūnio akyje jutimas, taip pat padidėjęs jautrumas normaliai šviesai.
Pasikartojantis infekcijos epizodas, pažeidžiantis burnos gleivinę, dažniausiai pasireiškia neskausmingomis pūslelėmis ant gomurio arba dantenų. Jos užgyja savaime per keletą dienų. Daugelis jų net nepastebi.
PHV pasikartojimas lūpų, nosies ar kitoje veido odos srityje pasireiškia pūslelėmis. Žmogus dažniausiai jaučia tokį pasikartojimą. O kartais žmogus nujaučia arba gali nuspėti, kad toks pūslelinės pasikartojimas bus, nes prieš atsirandant odos pažeidimams jis jaučia tirpimą, dilgčiojimą arba nedidelį lūpų arba veido odos, kur tuoj atsiras pūslelių, skausmą. Šie jutimai vadinami pasikartojančio epizodo prodromu, nes atsiranda anksčiau už pačius pažeidimus. Tipiškai prodromas trunka apie 4-6 valandas.
Pūslelių/opelių vystymuisi būdingos kelios stadijos. Pradžioje tai gali būti tik paraudimas tos vietos, kur pacientas jaučia tirpimą ir dilgčiojimą. Vėliau formuojasi nedidelis patinimas, kuris greitai pavirsta į grupę viena šalia kitos esančių pūslelių. Keletą parų pūslelės būna įsitempusios, šiek tiek niežti. Vėliau subliūkšta, pasidengia sausa plutele. Galutinai oda užgyja per 7-10 dienų. Rando dažniausiai nelieka, tačiau kai kuriems žmonėms pasikartojančios infekcijos būna tokios stiprios ir dažnai pažeidžiamos tos pačios vietos, kad galima pastebėti nedidelį šių vietų randėjimą.
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiau nei 40 proc. visų užsikrėtusiųjų užsikrečia iki 15 metų amžiaus. Įvairiose šalyse atlikti daugkartiniai tyrimai parodė, kad PHV infekcija užsikrėtę yra nuo 60 iki 90 proc. žmonių. Didžiausia dalis iš jų tik “nešioja” virusą savo nerviniuose mazguose, tik apie 20-40 proc. jaučiasi sergantys pasikartojančių ligos epizodų metu.
Kiekvieną kartą pasikartojant infekcijos epizodui, į gleivinės ar odos paviršių skiriasi viruso dalelės, kurios ir gali būti užkratas kitam asmeniui. Virusą galima aptikti po pirmųjų prodromo valandų iki penktos dešimtos dienos nuo pirmos pūslelės pasirodymo. Deja, bet ir kitais atvejais užsikrėtęs asmuo gali “perduoti” infekciją. Kartais virusas išsiskiria į odos ar gleivinės paviršių, nesant jokių jutimų ar kitų pasikartojančiam epizodui būdingų požymių, ir gali būti perduotas neužsikrėtusiajam. Šis fenomenas vadinamas nesimptominiu viruso skleidimu. Ištyrus didelį skaičių asmenų, nustatyta, kad apie 3-8 proc. visų tikrintų žmonių burnos gleivinės paviršiuje buvo aptikta PHV infekcija, nors jie jautėsi visiškai sveiki.
Nors visiškai pasveikti nėra įmanoma (PHV infekcija negali būti pašalinta iš nervinių mazgų), tačiau išvengti pasikartojančių epizodų arba sutrumpinti ir palengvinti juos tikrai įmanoma. Geriausio patarimo, kuris labai priklausys nuo konkrečios situacijos (pasikartojimų dažnis ir stiprumas, veido odos vieta ir kt.) galima tikėtis iš gydytojo. Pačios bendriausios rekomendacijos galėtų būti:
* Lūpų priežiūros priemonių, kuriose yra medžiagų, apsaugančių nuo UV spindulių poveikio, naudojimas sumažina pasikartojančio lūpų pūslelinės epizodo pasireiškimo tikimybę. Kremai, turintys acikloviro ir penacikloviro, kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti pasikartojantį veido odos pūslelinės epizodą.
* Gydymas tabletėmis (valacikloviro, acikloviro arba famacikloviro) gali sušvelninti pasikartojanti PHV epizodą bet kurioje kūno vietoje.
* Jei žmogus yra linkęs į dažnus PHV infekcijos pasikartojimus, antivirusinė terapija tabletėmis (pvz., valacikloviro (Valtrex) gali apsaugoti nuo pakartotinių pūslelinės epizodų ir sutrumpinti jų trukmę, jeigu vartoti pradedama vos tik pajutus pirmus prodromo požymius. Būtent šis vaistas yra pritaikytas dažnai sergantiems, nes jo efektyvumas, vartojant tik du kartus per parą, yra ne mažesnis negu kitų (penkis kartus per parą, praktiškai kas 5 valandas) vartojamų vaistų efektyvumas.
Jeigu pradedama gydyti vos tik pajutus pirmus prodromo požymius - valacikloviras veiksmingas ir saugus šiuolaikinis vaistas, labai gerai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto. Vartojant valacikloviro serume susidaro 5-7 kartus didesnė acikloviro koncentracija nei vartojant acikloviro. Jo patogu vartoti - 500 mg x 2 k./d., o gydymo trukmė - tik 3-5 dienos.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę