){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažniausiai antrą trečią savaitę, rečiau – anksčiau arba vėliau, ant nosies, skruostų bei kaktos atsiranda mažyčių kaip aguonos grūdeliai, kartais didesnių baltomis viršūnėlėmis spuogelių. Mažylio veidukas tampa šiurkštus.
Šie spuogeliai mažajam rūpesčių nesukelia, negydomi išnyksta per 7–10 dienų. Spuogelių negalima spaudyti ar kitaip jų veikti. Veiduko nereikia tepti jokiais tepalais, kremais ar valyti losjonais, nes galima sudirginti itin švelnią naujagimio odą ir taip net pakenkti.
Šis bėrimas – tai daugybė mažų pūslyčių, pripildytų skaidraus skysčio, kurios dažniausiai lokalizuojasi ant pilvo, krūtinės, liemens.
Kad neišbertų, kūdikio neperkaitinkite. Neguldykite jo ant pagalvių, palaikykite normalią 18–20°C kambario temperatūrą, kasdien maudykite, išvystę neskubėkite suvystyti – oro vonios ne tik grūdina, bet ir normalizuoja prakaito liaukų veiklą.
Laikykitės higienos, kitaip liga komplikuosis: gali susiformuoti įvairaus dydžio pūlinukų, abscesų.
Jų atsiranda todėl, kad šlapiuose vystykluose kaupiasi bakterijos, gaminančios amoniaką. Tą patį galima pasakyti ir apie vienkartinius vystyklus – sauskelnes, kai jos retai keičiamos. Jais kūdikis tarsi apgaudinėjamas: jaučiasi sausas, nes sauskelnės gerai sugeria šlapimą, bet ne visada apsaugo nuo amoniaką gaminančių bakterijų. Jų prisidaugina, kai motina, pakeitusi vystyklus, kūdikio neapiplauna, odos raukšlių kruopščiai neišsausina, skuba suvystyti, t.y. užmiršta, kad oro vonios ne tik grūdina, bet ir gydo.
Yra kūdikių, kurie išvystyti pravirksta, nes nemėgsta oro vonių. Jeigu mažylis yra linkęs į iššutimus, verksmo neišsigąskite – tegul keletą minučių pabūna pliku užpakaliuku.
Nuplovusios ir nusausinusios užpakaliuką pašildykite stalo lempa su gaubtu (kai kūdikis neramus, vartosi, saugokite, kad jis neužkabintų stalo lempos).
Iš daugelio rūšių vienkartinių vystyklų pasirinkite tinkamiausius ir juos dažnai keiskite.
Mažyliai šunta dar ir dėl to, kad jų oda labai jautri. Jei raukšlių oda paraudusi, patepkite ją specialiu tepalu, skirtu iššutimams ir nutrynimams gydyti (pvz., Excipial® su migdolų aliejumi, Šveicarija).
Naujagimių drabužėlius skalbkite tik vaikų muilu arba specialiais milteliais, skirtais kūdikių ir alergiškų asmenų drabužiams skalbti. Po to gerai išskalaukite, išlyginkite karšta laidyne.
Vystydama nenaudokite klijuotės arba polietileno plėvelės.
Naujagimį (kūdikį) kasdien maudykite kalio permanganato, ramunėlių ar gydytojo nurodytų vaistažolių voniose.
Odos pūlinukai, iššutimai gydomi kalio permanganato arba vaistažolių voniomis. Prieš maudymą į 10 litrų vonios vandens įpilama 2 ml 5% kalio permanganato arba gydytojo nurodyto vaistažolių nuoviro, arba užpilo, pvz., sėlenų arba ąžuolo žievės. Sauja sėlenų supilama į maišelį, išverdama ir išspaudžiama į vonią. Vonelei imamas 1 valgomasis šaukštas ąžuolo žievės. Ji 5–6 val. brinkindama 1 l karšto vandens (nuolat maišant) ir perkoštas skystis supilamas į vonią.
Vandens temperatūra – 37–38,5°C, trukmė – 5–10 min., maudoma kasdien arba kas antrą dieną. Kursas – 8–12 dienų.
Jeigu iššutimo vietose atsirado mažyčių odos pūlinukų, juos patepkite briliantine žaluma. Iššutimų netepkite vitamino D tirpalu, odekolonu, spiritu, jodu, nebarstykite krakmolu. Vaikų pudros geriau taip pat nenaudoti, nes sukietėjusi kūdikiui judant braižo odą.
Jis atsiranda, kai naujagimis (kūdikis) netoleruoja maisto, kai maitindami dirbtinai duodame kokio nors netinkamo mišinio.
Jei tik žindote – teks nevalgyti kai kurių produktų. Karvės pieno mišiniai, karvės pienas, kiaušiniai, citrusinių vaisių sultys, kviečių kruopos, miltai neretai yra tie produktai, kurių kūdikiai netoleruoja.
Esant raudonam žiedui apie kūdikio išangę, padėti galėtų tie patys iššutimams gydyti skirti tepalai (pvz., Excipial® su migdolų aliejumi, Šveicarija).
Tai odos pažeidimas, kuris atsiranda vienai odos raukšlei trinantis į kitą, pvz., tarpvietėje. Tarp raukšlių susikaupia drėgmė ir šiluma. Dėl to oda maceruojasi (pažeidžiamas viršutinis jos sluoksnis), tampa skausminga, parausta. Šlapimas ir jame esančios cheminės medžiagos dar labiau dirgina odą, ir mažylis pravirksta. Jį apiplaukite, raukšles išsausinkite, duokite odai ilgiau „pakvėpuoti“, sutepkite specialiu kremuku (pvz., Excipial® su migdolų aliejumi, Šveicarija), pasistenkite suvystyti taip, kad raukšlės nesitrintų viena į kitą.
Jų atsiranda nesilaikant higienos, kai netinkamai prižiūrimi naujagimiai (kūdikiai), susirgę prakaitine, iššutimu, rachitu, mažakraujyste.
Pūlinukų nespaudykite, jie išsivalo patys. Pūlinukus ir aplink juos patepkite briliantine žaluma. Pažeistas odos vietas saugokite nuo mechaninių dirgiklių: kasymo, trynimo. Kruopščiai laikykitės higienos.
Visais atvejais, jeigu stropiai vykdomi gydytojo patarimai neduoda rezultatų, nedelsdami kreipkitės į mažylio gydytoją.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę