){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atvėsus orams, kai lauke šalta ir drėgna, o patalpose šilta ir sausa, oda prisitaiko gana sunkiai: dėl temperatūros svyravimų ji sausėja, pakinta spalva. Permainingas oras, temperatūros skirtumai, vėjas ypač nepalankiai veikia sausą odą, kuri yra labai pažeidžiama, todėl ja reikia rūpintis. Tačiau būtina žinoti, kad sausa oda nemėgsta per daug kosmetikos ir jautri naujiems preparatams.
Ir rudenį nereikėtų pamiršti vasarą naudotų drėkinamųjų kremų, nes, jiems veikiant, sukaupta drėgmė tarsi „užrakinama“ ir oda drėkinama iš vidaus.
Orams šaltėjant, į odos priežiūros rinkinį reikia įtraukti ir maitinamąjį kremą, kuris atlieka ir saugo nuo šalčio ir vėjo bei pamaitina klimato pokyčių nualintą odą.
Rudenį normalios ir ypač sausos odos priežiūrai reikia naudoti maitinamuosius kremus, kad jie išsaugotų hidrolipidinę odos plėvelę. Reikėtų rinktis maitinamuosius kremus, kurių sudėtyje yra: natūralių aliejų (nakvišų, simondisijų ir kt.), alantoino, bisabololio, vitaminų A, E,F, C. Nemažiau svarbu žinoti, kada ir kaip reikėtų naudoti maitinamuosius kremus. Paprastai jie yra vartojami tuomet, kai ilgesnį laiką praleidžiame lauke, gamtoje ir pan. Pavyzdžiui, moterys neretai klysta, kai šiltoje patalpoje patepusios veidą maitinamuoju kremu, net nepalaukusios nė pusvalandžio, išeina į lauką, kur šalta ir žvarbu. Tai nėra gerai. Kuo ilgiau patepę veido odą kremu būsite patalpoje, tuo geriau, optimalus laikas – iki 1 val. Kitaip kreme esantis vanduo gali sukelti papildomą odos atšalimą ar net jos sudirginimą.
Aišku, jeigu jūsų oda yra riebi, naudoti maitinamojo kremo nederėtų, verčiau įprastai naudojamą dieninį kremą papildykite neriebia drėkinamąja emulsija.
Jeigu daugiau laiko dieną praleidžiate dirbdami ar ilsėdamiesi lauke, tai naudokite maitinantį kremą, o vakare – drėkinamąjį, jeigu dirbate biure, parduotuvėje ar kitoje patalpoje, tai maitinamasis kremas jūsų veido odai bus per „sunkus“.
Šaltuoju metų periodu odai trūksta vitaminų, todėl reikėtų pasirinkti kremus, kurių sudėtyje jų yra. Pavyzdžiui, vitaminas E saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, padeda išsaugoti odos stangrumą, neleidžia atsirasti raukšlėms, vitaminas D padeda atsinaujinti odos ląstelėms. Vitaminas C atnaujina odos stangrumą, suteikia jai gražią sveiką spalvą, dalyvauja kolageno sintezėje, vitaminas A padeda atsikratyti odos išsausėjimo, šerpetojimo.
Reikėtų nepamiršti ir viso kūno odos priežiūros, svarbu nuolat naudoti maitinamuosius vitamininius kūno kremus ar švelnius losjonus. Rytą sausą odą pakanka atgaivinti losjonu be spirito, patepti dieniniu maitinamuoju kremu. Sausai veido ir kaklo odai geriau naudoti kosmetines priemonės, kuriose yra didesnis lipidų kiekis.
Po darbo dienos veido priežiūra turėtų būti itin atidi ir kruopšti. Pirmiausia nuvalykite veido odą švelniu muiliuku ar losjonu, kuriame nėra spirito. Po to odą patepkite drėkinamuoju kremu, jei jūsų namuose yra šilta ir sausa, arba maitinamuoju kremu, jeigu namuose yra vėsu ir šalta. Prieš miegą panaudoti drėkinamieji ar maitinamieji kremai panaikina drėgmės trūkumą.
Kokie komponentai turėtų būti drėkinamajame ar maitinamajame kreme? Jeigu jūsų veido oda yra plona, sausa ir brandi, jums reikėtų įsigyti kremą, kurio sudėtyje būtų medžiagų, artimų odos epidermio lipidams – nesočiųjų riebalų rūgščių – gama linolinės, linolinės rūgšties, taip pat vitaminų, alantoino.
Kelis kartus per savaitę galite dėti specialią maitinamąją ar drėkinamąją veido kaukę.
Vakare sausą odą patariama prausti kosmetiniu pieneliu. Jei odai itin trūksta drėgmės, prieš maitinamąjį naktinį kremą galima tepti drėkinamąją priemonę.
„Yra suskaičiuota, kad šiuolaikinė europietė vienu metu vidutiniškai naudoja apie 15 įvairių kosmetinių priemonių. Ingredientai, įeinantys į jų sudėtį, ne tik neutralizuoja vienas kito aktyvumą, bet gali sukelti alerginę odos reakciją. Nakčiai reikėtų vengti serumų, kurių sudėtyje yra vaisių rūgščių, taip pat spirituotų tonikų, aktyvių kremų su retinoliu. Per dažnai naudojant minėtas priemones, oda gali būti dirginama, ypač sausa ir jautri“, – teigia Aušra Urbutienė.
Jei oda jautri, geriau rinktis bekvapius hipoalerginius kremus, neturinčius spirito, nes jautri oda nemėgsta spiritinių ingredientų ir aromatinių medžiagų.
Reikėtų nepamiršti toninio maskuojamojo kremo, kuris ne tik paslepia odos trūkumus, paraudimus, bet ir saugo odą nuo nepalankių aplinkos veiksnių, suteikia švelnų, lygų matinį atspalvį.
· paviršinių šveitiklių, skrabų su stambiomis dalelėmis (galima sužaloti odos epidermį),
· priemonių, kurių sudėtyje yra acetono, glikolio ar askorbo rūgšties,
· lazerinio šlifavimo,
· veido balinimo.
· daržovės, vaisiai,
· jūros gėrybės,
· maisto papildai, turintys omega 3 omega 6 riebalų rūgščių,
· poilsis,
· geras pakankamas miegas,
· atsipalaidavimo metodikos.
Jei yra galimybė, visuomet išbandykite jį ant riešo vidinio odos paviršiaus arba ant jautrios odos už ausies kaušelio. Jei per 72 valandas ant odos neatsirado paraudimo ar kitų nepageidautinų reakcijų – pirkite.
2–3 šaukštus aliejaus pašildykite ant vandens vonelės. Iš vatos, iškirpę skyles nosies ir burnos ertmėms, paruoškite kompresą, vatą suvilgydami aliejumi. Tokią veido kaukę laikykite 20 minučių.
Akių grožis
Šiaip šios priemonės neskirstomos pagal sezonus, tiesiog patariama lietingu, šlapdribos laikotarpiu naudoti vandeniui atsparų tušą ir eiti į lauką tik gerai susigėrus kremui ir skystai pudrai, kad paskui lyjant lietui neliktų „juodulių“ apie akis. Jei akys ašaroja, tai reikėtų pirkti tušą jautrioms akims.
Šilkinės lūpos
Reikėtų pirkti lūpų dažus, kuriose yra maitinamųjų medžiagų, vitaminų A,E, augalinių aliejų, hialurono rūgšties.
Taip pat sunku išskirti sezoniškumą, bet galima teigti, kad lūpų apvadas turėtų būti minkštesnis, jei naudojate lūpų dažus, jei mėgstate lūpų blizgį, tai lūpų apvadas turėtų būti kietesnis, kad kontūras neišsilietų.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę