){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rauginti pieno produktai gaminami surauginant pasterizuotą pieną, pasukas ar grietinėlę grynomis ar mišriomis mikroorganizmų kultūromis. Produktai gaminami įvairaus riebumo ir liesi, su įvairiausiais priedais (vaisių ir daržovių sultimis, minkštimu, tyrėmis bei kitais jų gaminiais, grūdų produktais, medumi, šokoladu, riešutais, kava, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, prieskoniais ir kitais produktais).
„Pagrindinį skirtumą tarp išvardintų raugintų produktų lemia jiems gaminti naudojamų raugo mikroorganizmų rūšinė sudėtis, jų tarpusavio santykis“, – sako dr. M. Kulikauskienė. Pasak jos, Lietuvoje populiarus kefyras – mišraus rūgimo (pienarūgščio ir alkoholinio) produktas. Pienarūgštį rūgimą sukelia pienarūgščio rūgimo bakterijos, alkoholinį – mielės. „Neseniai Lietuvoje pradėtas gaminti jogurtas – tik pienarūgščio rūgimo, kurį sukelia termofilinių streptokokų ir bulgarų lazdelių ar kitų lazdelių kultūros“, – atskleidžia pašnekovė. Tuo tarpu gaminant grietinę ar rūgpienį naudojamos pieno rūgšties laktokokų kultūros. Nuo raugo kultūrų įvairovės, technologinių veiksnių, žaliavos sudėties, naudojamų skoninių priedų priklauso raugintų pieno produktų skonis, aromatas ir konsistencija.
Pasak dr. M. Kulikauskienės, praėjusio amžiaus antrojoje pusėje raugintų pieno produktų technologijoje įvyko svarbių pokyčių: pradėti gaminti padidintos biologinės vertės produktai su probiotikais ir prebiotikais. „Prebiotinės maistinės skaidulos, stimuliuodamos probiotikų veiklą, organizmui teikia ir daugybę kitų teigiamų poveikių, iš esmės gerinančių sveikatą ir charakterizuojančių jas kaip biologiškai veiklias substancijas, – sako specialistė. – Prebiotinės maistinės skaidulos stimuliuoja mineralinių medžiagų absorbciją bei sustiprina kaulus, slopina toksiškų medžiagų susidarymą ir pagreitina toksinių metabolitų pašalinimą, trukdo susidaryti antrinėms tulžies rūgštims, pasižymi antikancerogeniniu poveikiu“.
Pastaruoju metu aktyviai tyrinėjama svarbi prebiotikų savybė – jų gebėjimas sumažinti angliavandenių ir lipidų absorbciją žarnyne, taip normalizuojant gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje (tai ypač aktualu sergantiesiems diabetu). Meilės Kulikauskienės teigimu, prieš dvejus metus KTU maisto institutas kartu su VU Medicinos fakultetu vykdė projektą, kurio metu buvo sukurtas didesnės biologinės vertės raugintas pieno produktas ir ištirtas jo poveikis gliukozės ir lipidų kiekiui kraujyje. „Dviejų biologiškai vertingų sudedamųjų dalių – prebiotinių akacijų sakų skaidulų ir probiotinių bifidobakterijų bei acidofilinių lazdelių naudojimas kartu leido sukurti didesnės biologinės vertės bei aukštos vartojimo kokybės produktą“, – pasakoja mokslininkė. Pasak jos, gauti tyrimų rezultatai parodė, kad šį produktą vartojusiems žmonėms statistiškai patikimai sumažėjo gliukozės koncentracija ir oksiduotų mažo tankio lipoproteinų koncentracija kraujyje.
Daugiau kaip prieš šimtą metų Nobelio premijos laureatas I. Mečnikovas Paryžiuje pirmasis iškėlė hipotezę, kad pieno rūgšties bakterijos neutralizuoja puvimo procesą žarnyne. Pasak mokslininko, vartojant raugintus pieno produktus net galima pailginti gyvenimo trukmę. Anksčiau tai buvo tik hipotezė, dabar dietinės ir gydomosios raugintų pieno produktų savybės jau seniai visiems žinomos. „Pačioje šių produktų žaliavoje – piene – yra visos žmogui reikalingos medžiagos: riebalai, baltymai, mineralinės ir kitos medžiagos“, – atskleidžia Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Meilė Kulikauskienė. Tačiau, pasak specialistės, rauginti pieno produktai dėl savo savybių net vertingesni už paprastą pieną. „Papildomą naudingą poveikį žmogaus organizmui teikia raugintuose produktuose esantys gyvybingi mikroorganizmai ir medžiagos, susidariusios vykstant biocheminiams procesams rauginimo metu (pieno ir kitos rūgštys, antibiotikai, vitaminai it kt.), – pasakoja M. Kulikauskienė. – Rauginti pieno produktai praturtina virškinamąjį traktą pieno rūgšties bakterijomis, sugebančiomis apsigyventi žarnyne, slopinančiomis patogeninės mikrofloros augimą, neleidžiančiomis vystytis toksines medžiagas gaminančiai mikroflorai“.
Kasdien vartojami rauginti pieno produktai (kefyras, įvairios jogurto rūšys, varškė, grietinė ir t. t.), be savo maistinės vertės, dar turi ir teigiamą fiziologinį poveikį. Žinoma, jų vartojimo efektyvumas konkrečiam žmogui priklauso nuo konkretaus produkto sudėties, per dieną suvartojamų gyvybingų probiotinių bakterijų ląstelių skaičiaus, prebiotikų buvimo produkte ir daugelio kitų veiksnių.
„Mityba turi didelę reikšmę sveikatai, – sako M. Kulikauskienė. – Todėl renkantis maisto produktus didesnį dėmesį reikėtų skirti tokiems produktams, kurių sudėtyje yra biologiškai vertingų sudedamųjų dalių: maistinių skaidulų, bifidobakterijų ir pieno rūgšties bakterijų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų“. Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas raugintais pieno produktais visame pasaulyje ypač padidėjo, o kartu su susidomėjimu išaugo ir šių produktų vartojimas. „Tai lemia daug veiksnių – platus patraukliai supakuotų produktų asortimentas, vartotojų patyrimas, išprusimas, gebėjimas pasirinkti vertingesnius produktus“, – mano Maisto instituto specialistė.
Taigi renkantis produktus visa tai ir reikia įvertinti. Visų pirma reikėtų žiūrėti, kad produktai po rauginimo nebūtų termiškai apdoroti (išskyrus tuos atvejus, jei renkamės produktus iškylai, kur nebus galimybės juos šaltai laikyti). Tai reiškia, kad raugintų pieno produktų sudėtyje būtų gyvybingų raugo mikroorganizmų, o dar geriau, kad juose būtų ir bifidobakterijų ar kitų probiotinių bakterijų. „O visų geriausia – kad rauginto pieno produkte būtų dar ir prebiotikų – dažniausiai iš augalų išgrynintų tirpiųjų maistinių skaidulų“, – sako M. Kulikauskienė. Visa tai vartotojas turėtų rasti produktų ženklinimo informacijoje.
Probiotikai – gyvų mikroorganizmų kultūros bei jų mišiniai ar su minėtais mikroorganizmais fermentuoti produktai, kurie teikia naudą žmogaus ar gyvulio organizmui, palaikydami ar gerindami žarnyno mikrofloros balansą. Tiesiogiai „probiotikus“ galima suprasti kaip antibiotikų priešingybę. Probiotikai išvertus pažodžiui reiškia „dėl gyvybės“, „antibiotikai“ – „prieš gyvybę“. Dauguma specialistų probiotinėms bakterijoms priskiria bifidobakterijas ir Lactobacillus genties pienarūgštę mikroflorą, kurie vadinami klasikiniais probiotikais.
Prebiotikai – žarnyne neabsorbuojamos, bet naudingų žarnyno mikrofloros atstovų augimą skatinančios ir (arba) jų metabolizmą aktyvinančios medžiagos. Kitaip sakant, tai maistinė terpė naudingoms žarnyno bakterijoms. Prebiotikams priskiriamos vandenyje tirpios maistinės skaidulos – nevirškinamieji sacharidai. Nevirškinamaisiais jie pavadinti todėl, kad žmonių ir gyvulių organizme nėra juos hidrolizuojančių fermentų, jie nesuskaidomi plonajame žarnyne ir storąją žarną pasiekia nepakeistu pavidalu, kur tampa bifidobakterijų ir kitų naudingų mikroorganizmų maistu, stimuliuoja normalios mikrofloros augimą bei aktyvumą. Prebiotikus Amerikos mokslininkai vadina vienu svarbiausių XX amžiaus mitybos ir žarnyno mikroekologijos pasiekimų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę