Ketogeninė dieta – naudinga ar žalinga?

Ketogeninė dieta – naudinga ar žalinga?

Ketogeninė dieta arba keto mityba šiandien muša populiarumo rekordus. Ji populiari dėl kelių priežasčių – valgomi gana sotūs produktai ir gana greitai sulaukiama teigiamų rezultatų. Pagrindinis ketogeninės dietos principas – energijos gavimas iš riebalų, kaip iš svarbiausio energijos šaltinio (įprastai tai yra angliavandeniai). Ši dieta reikalauja daug kantrybės ir atsidavimo, tačiau gali duoti puikių rezultatų, ypač tiems, kuriems ši mityba tinkama dėl tam tikrų organizmo būklių. Taigi vieniems dieta gali būti labai naudinga, o kitiems, deja, ji gali pridaryti ir žalos.

Ketogeninė dieta – ne naujiena

Apie ketogeninę mitybą tikriausiai teko girdėti daugeliui. Vis dėlto ši dieta nėra nauja – jos principai gyvuoja bent 100 metų (vienuose šaltiniuose minima 1921 m. „gimimo data“, kituose – 1923 m.). Taigi galima suskaičiuoti, kad ši dieta turėtų dabar arba visai netrukus minėti 100 – ąją sukaktį, o tai dietų „pasaulyje“ - tikrai garbingas skaičius. Šios mitybos principus pirmą kartą pristatė amerikiečių gydytojas Raselas M. Wailderis. Jis teigė, kad tokia mityba gali padėti kontroliuoti sunkiai nuspėjamą vaikų epilepsiją. Teigiama, kad ketogeninė mityba gali būti naudinga vėžiu, Alzheimerio liga, įvairiomis inkstų ir kepenų ligomis sergantiems bei labai nutukusiems pacientams.

Abejotina dietos nauda sveikiems asmenims

Vis dėlto sveikiems asmenims jos laikytis nerekomenduojama ilgiau kaip porą mėnesių – gali būti ir žalingų padarinių, jau nekalbant apie galimą blogą burnos kvapą, energijos stygių, sulėtėjusią medžiagų apykaitą, galvos skausmą, vidurių užkietėjimą ir kylančius sunkumus, kai reikia atsisakyti visų grūdinių ir krakmolingų bei saldžių produktų. Tad norint laikytis ketogeninės dietos, geriau apsidrausti ir apie tai pasikalbėti su savo gydytoju, nes jei ji tinkama nutukusiems ir lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, tai ji gali būti visai netinkama energingiems, aktyviai sportuojantiems ir sunkiai dirbantiems žmonėms, kuriems energijos ir maistinių medžiagų svarbu gauti iš įvairių maisto produktų.

Įprastus mitybos principus ketogeninė dieta apverčia aukštyn kojomis

Ketogeninės mitybos pagrindas – daug gerųjų riebalų ir baltymų turinčių produktų vartojimas. Tuo tarpu angliavandenių turinčių produktų būtina vengti. Vienintelė išimtis – nekrakmolingos daržovės, pavyzdžiui, kopūstai ar lapinės salotos. Taigi keto mitybos racioną turėtų sudaryti net apie 70 procentų gerųjų (nesočiųjų) riebalų, net iki 25 procentų baltymų ir tik iki 5 procentų angliavandenių (per parą jų kiekis neturėtų viršyti 30 – 50 gramų). Suprantama, kad laikytis tokios dietos gali būti tikrai nelengva, tačiau natūralu, kad geri rezultatai pastebimi gana greitai, nes organizmas tiesiog priverčiamas energiją gaminti iš riebalų, o ne iš angliavandenių. Pagrindinis energijos gavybos būdas tampa ketogenezė, kai deginami riebalai. Teigiama, kad stabilesnę ketogenezės būseną padeda palaikyti protarpinis badavimas.

Ketogeninės dietos laikytis nusprendusio asmens valgiaraštis – daug mėsos, aliejaus ir žuvies, šiek tiek daržovių

Kaip ir minėjome prieš tai, net 70 procentų kalorijų turėtų būti gaunama iš gerųjų riebalų, o itin griežtais atvejais šis kiekis gali būti net iki 90 procentų, tad reikia susitaikyti su tuo, kad valgyti reikės gana sočiai. Daug gerųjų riebalų turi avokadai, augaliniai aliejai, alyvuogės, kokosai, riešutai ir valgomosios sėklos. Ketogeninėje mityboje reikšmingą vietą užima riebūs pieno produktai ir įvairi mėsa, pavyzdžiui, kiauliena, jautiena, vištiena bei riebi, kokybiška žuvis. Leidžiama valgyti ir lydytą sviestą ir netgi kokybišką majonezą. Baltymų šaltiniai – vištiena, jautiena, kiauliena, riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė, silkė, sardinės. Galima valgyti ir jūros gėrybes (moliuskus, krevetes), ir kiaušinius. Skaidulinių medžiagų, šviežių vitaminų ir biologiškai aktyvių augalinių medžiagų gaunama iš nekrakmolingų daržovių, pavyzdžiui, špinatų, raugintų ir šviežių kopūstų, raugintų ir šviežių agurkų, brokolių, šparagų, svogūnų, česnakų, ridikėlių, ropių. Šios dietos šalininkai labai mėgsta alyvuoges ir grybus. Tuo tarpu grūdiniai produktai, vaisiai ir saldumynai yra draudžiami.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Primaitinimas: kada ir nuo ko pradėti?

Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kad nėštumo laikas neapkarstų

Žinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Anabolikų vartojimas – savanoriška vyrų kastracija

Kodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau