){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Konservuojamasis džiovinimo poveikis grindžiamas tuo, kad mikroorganizmų gyvybinė veikla sustoja, kai produkte lieka mažiau nei 15 proc. drėgmės. Daugumai mikroorganizmų normali aplinka – kai produkte drėgmės yra ne mažiau nei 30 proc. Išdžiovintuose vaisiuose drėgmės turi likti ne daugiau kaip 18–25 proc., o daržovėse, grybuose – 10–12 proc. Vaisiai ir uogos turi cukraus, organinių rūgščių bei kitų konservuojamųjų medžiagų, todėl negenda ir drėgnesni.
Džiovinant mikroorganizmai produkte pereina į anabiozės būklę, o, produktą sudrėkinus, vėl atgauna gyvybingumą. Džiovinant produktus juose vyksta struktūriniai ir cheminiai pokyčiai: suyra dalis vitaminų ir fermentų.
Yra keli produktų džiovinimo būdai: natūralia šiluma – saulėje; dirbtine šiluma – krosnyje, orkaitėje; pramoniniu būdu – džiovyklose ar išspaudžiant drėgmę. Natūralus džiovinimas saulėje – gana ilgas procesas, produktas gali būti užterštas mikroorganizmais ir šiaip įvairiais teršalais. Džiovinimas atvirame ore turi neigiamų savybių: ultravioletiniai saulės spinduliai naikina vitaminą C bei karotiną, produktus reikia apsaugoti nuo vabzdžių ir dulkių. Vitaminas C labiausiai suardomas susmulkintuose produktuose, nes jų paviršiaus sąlytis su oro deguonimi yra didesnis. Jei vanduo ilgiau neišgaruoja (apsiniaukus orui), gali pradėti rūgti, o jų paviršiuje atsirasti pelėsių.
Sultingi vaisiai, tokie kaip avietės, žemuogės, serbentai, prieš džiovinimą perrenkami. Prieš džiovinant uogas ir vaisius reikia gerai nuplauti, tačiau aviečių ir mėlynių plauti nerekomenduojama, bet jos turi būti perrinktos ir švarios. Džiovinti uogas ir vaisius geriausia orkaitėje 3–4 paras, nakčiai orkaitę išjungiant. Metalinė skarda turi būti aptraukiama specialiu tinkleliu, ant kurio kruopščiai klojamos uogos arba vaisiai. Temperatūra turi būti didinama palaipsniui iki 30–40 laipsnių karščio. Jei temperatūra bus per aukšta, produktų paviršius apdegs, o viduje – drėgmė neišgaruos. Džiovintas uogas rekomenduojama laikyti sandariai uždengiamuose induose.
Stambesnius ir kietesnius vaisius ar daržoves, pavyzdžiui morkas, kriaušes, žieminių veislių obuolius, prieš džiovinant galima nuplikyti ar palaikyti garuose. Nusausintus sudėti ant tinklelių į skardas džiovinti orkaitėje ar specialioje džiovykloje. Orkaitės durelės paliekamos praviros, kad galėtų išeiti drėgmė. Džiovinimo temperatūra priklauso nuo džiovinamo produkto rūšies. Džiovinimo trukmė taip pat nevienoda, gali trukti nuo 20 valandų iki kelių parų, tai priklauso nuo produkto.
Sėklos, turinčios nedaug drėgmės, džiovinamos sandarioje patalpoje, dirbtinai šildant. Vaisius, turinčius nedaug drėgmės, tokius kaip erškėčio, galima suverti ant plono, tvirto siūlo ir pakabinti. Sausos sėklos (krapai, kmynai, pankolis) renkamos kartu su stiebais. Vaisiai tuo metu neturi būti pilnai sunokę. Stiebai surišami į šluoteles ir pakabinami vėsioje vietoje, žiedynais žemyn. Neverta šluotelių kabinti per daug aukštai, kadangi po jomis klojami švaraus, tankaus popieriaus lapai išbirusioms sėkloms surinkti. Džiovinimo pabaigoje sėklos persijojamos per sietą, kad atskirtumėme priemaišas.
Džiovinimas yra paprasčiausias grybų paruošimo būdas. Džiovinami visi grybai, taip pat briedžiukai, pievagrybiai ir net kelmučiai. Tam parenkami neseni, tvirti grybai. Jie perrenkami, nuvalomos žemės, spygliai, lapai, vabaliukai, šliužai, bet neplaunami. Baravykų koteliai visai arba dalinai nupjaunami (paliekama ne daugiau kaip pusė kotelio). Kotelius galima džiovinti atskirai.
Raudonikiai bei lepšiai su koteliais perpjaunami vertikaliai pusiau arba į 4 dalis. Rekomenduojama džiovinti 50–60° C temperatūroje. Džiovinant aukštesnėje temperatūroje, pablogėja grybų spalva, skonis bei aromatas. Tinkamai išdžiovinti grybai pasidaro lengvi, pamažu linksta ir lūžta, bet netrupa.
Obuolius perpjaukite į keturias dalis, išimkite sėklalizdžius. Galima obuolius nulupti, tačiau nebūtina. Supjaustykite obuolių ketvirčius plonomis skiltelėmis. Orkaitėje ar ant krosnies patieskite kepimo popieriaus ir sudėkite skilteles, kad obuoliai galėtų džiūti. Jei obuolius džiovinsite ant krosnies, nepamirškite pakūrenti krosnies nors vieną kartą per dieną. Džiovinti obuolius orkaitėje galima dviem būdais. Greituoju būdu, t.y. kai visą laiką orkaitė įjungta su šiek tiek pradarytomis durelėmis, obuoliai džius 1–2 paras. Kad obuoliai nekeptų, turi būti palaikoma minimali temperatūra. Ilgasis būdas – orkaitė kartkartėmis įjungiama, šiuo atveju obuoliai išdžiūna per ilgesnį laiką. Išdžiūvusius obuolius rekomenduojama laikyti medžiaginiame maišelyje, sausoje vietoje.
Žuvis turi būti šviežia, ne didesnė nei delnas, geriausiai pagauta ežere. Prieš džiovinant būtina išvalyti vidurius, pasūdyti, galvas ir žvynus galima palikti. Druskos negailėkite, jos būtina pripilti ir į žuvies vidų bei ištepti šonus. Pasūdytas žuvis sudėkite į dubenį ir užpilkite sūriu vandeniu, kad apsemtų visą žuvį. Uždenkite ir paslėkite. Laikykite 1-3 dienas. Vėliau žuvis nuplaukite, suverkite siūlu ir pakabinkite džiūti vėdinamoje, sausoje vietoje, bet ne ant saulės. Rekomenduojama žuvį kabinti žemyn galva. Didesnėms žuvims rekomenduojama įkišti smeigtukus tarp šonkaulių, kad greičiau džiūtų. Žuvis, atsižvelgiant į dydį, turi džiūti 1–4 savaites. Valgoma nulupus odą.
Galima džiovinti visų rūšių grybus, tačiau vertingiausi yra džiovinti baravykai. Visi grybai džiovinami vienodai, tačiau kiekviena rūšis turi būti džiovinama atskirai. Surinkti švieži, nesukirmiję ir neperaugę grybai nuvalomi ir švariai nušluostomi. Nereikia grybų plauti, nes grybai patamsėja. Prieš džiovinimą grybai surūšiuojami pagal kepuraičių dydį. Mažos kepuraitės nepjaustomos, didelės – pjaustomos. Grybus galima džiovinti suvertus ant specialių smaigų taip, kad jie nebūtų vienas prie kito prigludę. Iš džiovintų grybų galima pasigaminti grybų miltelių: grybai sugrūdami grūstuve arba sumalami, persijojami pro sietą, suberiami į stiklinį plačiu gurkliu indą, gerai uždaromi ir laikomi sausoje vietoje. Grybų milteliai vartojami padažams gaminti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę