Streso išvengti neįmanoma, bet jį galima valdyt, arba „Neimk į galvą“ šiuolaikiškai

Gera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai.

Kadangi visko išgirsto papasakoti viename straipsnyje neįmanoma – prireiktų kone pusės numerio, labai trumpai papasakosiu tik tai, kas man pasirodė įdomiausia ir naudingiausia kasdieniame mūsų gyvenime.

Gyventi čia ir dabar

Daugelis esame girdėję tokį posakį, bet turbūt nesigilinome, kodėl taip sakoma. Pasirodo, viskas gana paprasta ir paaiškinama. Stresą kelią ne koks įvykis, bet mūsų reakcija į jį. O mus varginanti (stresinė) reakcija į bet kokius įvykius, kaip nustatė specialistai, gali būti tik dvejopa – tai liūdesys dėl praeities, nerimas dėl ateities arba pyktis, kad nėra taip, kaip mes norime. Viskas, daugiau variantų nėra. Išvada viena – reikia gyventi DABAR. Tuo labiau kad neliūdėdami, nenerimaudami ar nepykdami ir keisdami dabartį norima linkme mes kursime geresnę ateitį.

Ir dar. Stresas atsiranda ne dėl to kas atsitiko, o dėl požiūrio į tai – turbūt kiekvienas rasime pavyzdį iš gyvenimo, kai į tą patį dalyką du žmonės žiūri visiškai skirtingai (kad ir tas pats banalusis pusiau tuščios ar pusiau pilnos stiklinės pavyzdys, kai ta stiklinė pripilta iki pusės).

Problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti

Kaip kyla stresas? Bet koks įvykis ar situacija „praleidžiami“ per sąmonės filtrą, kitaip sakant, mes situaciją kažkaip interpretuojame. Ir tik po to kyla reakcija į stresą – instinktyviai tai būna pasirengimas pulti arba bėgti. Va čia jau būtina įjungti protą, kad smegenys duotų komandą veikti, taip sumažinant stresą. Kaip tai padaryti?

Pirmiausia – išsiaiškinti stresą keliančias priežastis, tada – keisti jų interpretaciją savo galvoje ir nuo problemos ne bėgti ar slėptis, o ją spręsti. Pirmas ateinantis į galvą pavyzdys apie interpretaciją – pasakojimas apie du verslininkus, prekiaujančius batais, kurie nuvyko į Afriką apsižvalgyti dėl galimybių ir pamatė, kad beveik visi ten vaikšto basi. Vienas ėmė dejuot – oi, čia visi vaikšto basi, ir mūsų batų NIEKAM NEREIKIA, o kitas – „kaip gerai, čia visi vaikšto basi, vadinasi, VISIEMS REIKIA batų“. Štai jums ir interpretacija, kuri iš jų pozityvi ir skatinanti veikti, manau, aiškinti nereikia.

Lygiagrečiai pravartu didinti atsparumą stresui ir išmokti atsipalaidavimo būdų. Taip stresas taps pozityvus, o pozityvus ir negatyvus stresas – du visai skirtingi dalykai.

Pozityvus motyvuoja, didina produktyvumą, aštrina protą, padeda tikslingai nukreipti energiją ir t.t. Negatyvusis  – žalingas, išeikvoja energijos resursus, gali sukelti depresiją, fizinių ir psichinių problemų ir t.t.

Kuo skiriasi stresui atsparūs ir neatsparūs žmonės?

Specialistai yra sudarę ir jų „portretus“, pasitikrinkite, kuriam priklausote, ir jei matote atsidūrę ne ten, kur norėtųsi, – imkitės priemonių.

Stresui neatsparūs žmonės, vengiantys spęsti problemą, – neskambina, nors reikėtų, sunkias užduotis nukelia į „pabaigą“ – dienos, mėnesio, vengia pokalbio, vengia iniciatyvos (ir stiklinė jiems, ko gero, visuomet pusiau tuščia, pridėčiau nuo savęs).

Stresui atsparūs žmonės stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą, užsiima prasmingu darbu, turi aiškius tikslus ir jų siekia. Be to, jie aktyviai ieško socialinių kontaktų ir juos išlaiko, turi išlavintą humoro jausmą ir yra dvasingi.

Pagrindiniai mūsų priešai, trukdantys valdyti stresą

Pirmiausia požiūris „Viskas, visada, niekas, niekada...“ – t.y. pernelyg didelis kategoriškumas bet kokiomis aplinkybėmis. Toliau – vadinamasis minčių skaitymas – „aš žinau, ką tu galvoji“ – na, juk nežinome išties. Trukdo skubotos išvados, ateities numatymas – „man nepasiseks“. Labai įtikinamas pasirodė dr.J. Neverausko pavyzdys: jei jau taip žinote, kas kada bus, atsidarykite pranašavimo saloną – uždirbsite pinigų. Dar nereikia prisiimti sau kaltės už tai, kas bloga vyksta gyvenime, reikia mesti įsitikinimą „turiu, privalau“ ir nustoti klijuoti etiketes. Patikėkite, gyventi bus lengviau.

Matyti realybę, pripažinti ją ir keisti

Tokia, ko gero, būtų veiksmų stresinėje situacijoje formulė.

Jei dėl kažko apėmė sunkiai suvaldoma nerimas, galvokite – kas blogiausia galėtų nutikti? ar galėčiau tai išgyventi? kokia baigtis labiausiai tikėtina? kokios to pasekmės? Ir, aišku, į kiekvieną klausimą raskite atsakymą..

Mąstyti apimtam nerimo gali būti labai sunku. Kas gali padėti generuoti mintis?

• Prisiminkite, kaip mąstote ramioje situacijoje.
• Susirašykite mintis, jų neįvertindami, ir tada išsirinkite tinkamiausią situacijai.
• Klauskite kitų – tai galimybė pažvelgti iš šono.
• Ieškokite įrodymų, pagrindžiančių jūsų mintis.

Sprendimai sprendimais, bet atsipalaiduoti irgi būtina

Yra begalė įvairiausių atsipalaidavimo būdų,  pradedant  joga, aromaterapija, religinėmis apeigomis ir baigiant fiziniais pratimais, mityba, netgi hidroterapija, masažais. Be to, tai ir hobis, meno terapija, dienoraščio rašymas, klubai, draugai ir t.t., ir pan. – sąrašas praktiškai gali būti beveik be pabaigos. Žodžiu, bet kas, kas maloniai užima jūsų mintis. Nes mūsų smegenys vienu metu tegali galvoti apie vieną dalyką. Vadinasi, jei jos bus užimtos, tuo metu jos paprasčiausiai neturės galimybės galvoti apie stresą keliančią situaciją. Viskas labai paprasta ir kiekvienam prieinama.

Kitas „blokelis“ veiksmų, padedančių atsipalaiduoti, – tai įvairios kvėpavimo technikos, meditacija, autogeninės treniruotės ir šiuo metu pasaulyje nepaprastai populiari vadinamoji dėmesingo įsisąmoninimo praktika. Be to, kad visos jos užima mūsų mintis, nepalikdamos vietos stresinėms,jos veikia ir fiziškai, per kūną. To paaiškinimas būtų ilgas, tad į jį nesileisiu, juolab tai gal ir nėra taip svarbu, svarbu – kad veikia. Man labai įtikinamas pasirodė palyginimas su fiziniais pratimais – juk jie lavina mūsų raumenis, nesvarbu, tikime mes tuo ar ne. Tais pats ir dėl mąstymo treniravimo.

Keletas konkrečių pavyzdžių, kaip atsipalaiduoti

Autogeninė treniruotė. Ją reikia atlikti ramioje aplinkoje, esant neryškiam apšvietimui, gulint arba sėdint. Kartoti specialias atsipalaidavimą sukeliančias frazes, dėmesį sutelkiant į tam tikrą kūno vietą. Pavyzdžiui, „mano dešinė ranka sunki...,,mano kairė ranka sunki...“ ir t.t., pereinant per visą kūną.

Galima, pavyzdžiui, skaičiuoti nuo 10 iki 1 atgal, arba nuo 100 atgal kaskart atimant 7, pvz., 100, 93, 84...ir t.t. Pabandykite, įsitikinsite, kad tuo pat metu tikrai nebus įmanoma galvoti apie savo problemą.

Dar galima įjungti vaizduotę ir, pavyzdžiui, „matyti“ raminančius žodžius televizoriaus ekrane, įsivaizduoti savo skrydį ant debesies ir pan.

Labai veiksminga raumenų įtempimo kontrolė (palaipsniui atpalaiduojami ir įtempiami visi kūno raumenys) ir sąmoningas kvėpavimas pilvu. Bet šito jau reiktų daugiau pasimokyti specialiuose užsiėmimuose.

Konstruktyvūs veiksmai konflikto situacijoje

Praktiškai visiems būna konfliktinių situacijų, kurios sukelia didžiulį stresą. Tad ką   daryti, kad ta stresinė reakcija nebūtų tokia stipri?

Leiskite oponentui „išleisti garą“. Nepertraukinėkite kalbančio (ar šaukiančio ant jūsų), kvėpuokite ir galvokite – jis tiesiog kalba (arba... rėki). Bet tuo pačiu metu klausykite ir girdėkite, ką sako.

Toliau imkitės veiksmų. Tikslinkitės – paprašykite duoti pavyzdį, apibūdinti ir konkretizuoti nepasitenkinimą.

Sutikite, kad kaltinimai ir priekaištai yra pagrįsti ir jūs suprantame priekaištus reiškiančiojo savijautą ir poreikius.

Paaiškinkite situaciją iš savo pusės.

Kad būtų lengviau tai įvykdyti (juk kai ant mūsų šaukia ar reiškia priekaištus sunku išlikti ramiam), galima pradžioje pasinaudoti vadinamąja STOP (pagal anglišku žodžių pirmąsias raides) taisykle:

S – padarykite pauzę→ T–giliai ir lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite→ O – stebėkite, ką jaučiate ir ką mąstote→P– tęskite pradėta veiklą.

Bet įdomiausias pasirodė  patarimas tuo metu, kai esame priverstas klausytis stresą keliančios tirados, daryti ... Kėgelio pratimus. Prisimenate, kas tai, ne kartą esame rašę? Sako, puikiai nukreipia dėmesį nuo konfliktinės situacijos, kartu ir fizinė nauda, ypač moterims.

Belskitės, ir bus atidaryta

Į straipsnį netilpo labai daug, „gyvi“ užsiėmimai tam ir reikalingi, kad apima daug daugiau, prisideda asmeninė lektoriaus energija, galimybė klausti, praktikuoti ir t.t. Tam ir atsirado „Sveiko žmogaus“ akademija.

Anot lektoriaus dr. Juliaus Neverausko, aukštesniųjų jėgų mes turėtume prašyt:

• Jėgų pakeisti tą, ką galime keisti.
• Kantrybės susitaikyti su tuo, ko pakeisti negalim.
• Išminties atskirti viena nuo kito.

Ar verta pradėti? – suabejosite ne vienas. Atsakymas – nežinomo autoriaus žodžiai: „Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 25 metus. Antras pagal gerumą laikas yra DABAR.“

Mes negalime sustabdyti bangų, bet mes galime išmokti plaukti

Daugiau informacijos apie „Sveiko žmogaus“ akademiją http://www.sveikaszmogus.lt/Akademija