Gražios kojos – sveikos kojos

Tikra moteris visais metų laikais nori atrodyti nepriekaištingai, o vasarą – ypač, kai po ilgos žiemos norisi išsinerti iš sunkių kelių sluoksnių drabužių ir pagaliau pasipuošti lengva sunkele. Ryškiaspalvės palaidinės, trumpi sijonėliai ir... kapiliarų raizginiai ant šlaunų. Kita bėda – sunkios sutinusios kojos ir staiga tapę maži vasaros sezonui pirkti naujutėlaičiai bateliai. Kaip išvengti šių problemų, kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatre Jurgita Knašiene.
 

Didžiausias noras – išlaisvinti kojas


Gana daug moterų, ypač vasarą, skundžiasi kojų tinimu, nuovargiu, o atėjusios į namus skuba kuo greičiau nusiauti batus, prigulti, o kojas užkelti ant kušetės. Dėl ko taip jaučiamės? Ar kalta įtempta darbo diena, o gal aukštakulniai ar vasaros karščiai? Anot gydytojas J.Knašienės, tokie nusiskundimai – ne kas kita, o lėtinės venų ligos, arba lėtinio venų nepakankamumo, simptomai. Pirmieji požymiai gali atsirasti gana anksti – 32–35-aisiais gyvenimo metais, kartais ir anksčiau. Tai pirmiausia paryškėjęs venų tinklas, atsirandantis daugiau nei 80 proc. pacientų. O maždaug 25–33 proc. moterų ir 10–20 proc. vyrų pasireiškia varikozinis venų išsiplėtimas.
Moterims venos išsiplečia dėl hormonų pokyčių brendimo, nėštumo, menopauzės metu, prieš menstruacijas. Įtakos turi ir aukštakulniai bateliai, stovimas ar sėdimas darbas, kai menkai dirba blauzdų raumenys ir veninis kraujas užsistovi galūnėse, antsvoris, rūkymas, vidurių užkietėjimas.
 

 

Vasaros pavojai


Ar vasarą kojų sveikata turėtume rūpintis labiau? – paklausėme gydytojos. Vasarą geriausias patarimas moterims, kurių venos išsiplėtusios, – per ilgai nebūti saulėje. Mat ilgalaikės saulės vonios skatina poodžio venų išsiplėtimą. Taip pat nerekomenduojama maudytis karštoje vonioje. Turintiems polinkį sirgti venų ligomis geriau kojas palepinti kontrastiniu dušu, nes bet koks karštis paaštrina veninio nepakankamumo simptomus.
 

Kaip minėjome, nuovargis, tirpimas, „skruzdžių bėgiojimo“ jausmas, patinimas (ypač vakare) perspėja apie sutrikusią veninę kraujotaką. Kaip ją pagerinti, palaikyti kojų venų elastingumą?


Vienas patarimų – mūvėti kompresines kojines. Jos stipriai suspaudžia galūnę, kartu – paviršines venas. Pagerėja veninio kraujo nuotėkis į giliąsias venas ir audinius.
Svarbi profilaktikos priemonė – judėjimas, jis pagerina raumenų darbą. Eidamas, bėgdamas, mindamas dviračio pedalus ar kitaip sportuodamas žmogus priverčia blauzdų raumenis susitraukinėti ir varyti kraują aukštyn, širdies link. Aktyvus gyvenimo būdas, sporto šakos (plaukimas, dviratis ir kt.), kurių judesiai sinchroniniai, gali padėti išvengti veninės kraujotakos sutrikimų. Tačiau ne visos sporto šakos yra tinkamos. Tiems, kurie turi polinkį sirgti venų ligomis, reikėtų atsisakyti sunkumų kilnojimo.
Dirbantiesiems sėdimą ar stovimą darbą patariama daryti trumpas pertraukėles: pajudinti kojas, pavaikščioti, atlikti keletą pratimų kojoms. Tai paskatins susitraukinėti blauzdų raumenis, neleis kraujui užsistovėti venose. Tinkama sėdėjimo poza (nelenkiant kojų, nededant kojos ant kojos) taip pat tausoja venas.
Rekomenduojama siekti normalaus kūno svorio, gydyti vidurių užkietėjimą, nerūkyti. Patogi avalynė neaukštu kulnu (3–4 cm) suteiks kojoms komforto pojūtį.

 


Daugelis žmonių pirmenybę teikia augaliniams preparatams. Ar yra jų skirtų apsunkusioms kojoms, kojų venų elastingumui palaikyti? „Taip“, – sako gydytoja J.Knašienė. Anot jos, pavargusias kojas atgaivinti padės augaliniai venotonikai, kurių poveikis siejamas su kojų venų sienelių tonuso stiprinimu ir pralaidumo mažinimu. Gerų rezultatų gaunama vartojant bioflavonoidų. Tai – geriamieji venotonikai, natūralūs antioksidantai (saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio), gerinantys venų ir jų vožtuvų funkciją.
Venotoninių preparatų sudėtyje, be veiksmingų flavonoidų, yra kaštonų vaisių ekstrakto, tai sustipina poveikį. Flavonoidų turintys augalai naudojami daugelį tūkstančių metų, o pastaruoju metu jų ypatingos savybės tapo mokslinio susidomėjimo objektu – su jais vykdomi tyrimai, kuriami maisto papildai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia įdiegti modernius gamybos būdus, kurie išsaugo kuo daugiau naudingų augalų savybių, padaro juos geriau pasisavinamus organizmo.
Vienas tokių – mikronizacija. Tai procesas, kurio metu medžiagos susmulkinamos iki mažiausių įmanomų dalelių, dėl to veikliosios medžiagos 2 kartus greičiau ir geriau absorbuojamos virškinamajame trakte nei nemikronizuotų bioflavonoidų, tad poveikis juntamas iš karto.
 

Kad ir kelionėse kojos būtų lengvos


Kaip pagerinti kojų kraujotaką, kad atostogų metu galėtume ištverti ilgus skydžius ar keliones autobusu, kad ekskursijų metu domintų gido pasakojimas, galėtume grožėtis gamtos ar žmonių rankų sukurtais vaizdais, o ne galvotume apie tai, kaip kuo greičiau atsisėsti? Gydytojos teigimu, labai dažnai lėtinis venų nepakankamumas, kai nesiimama tam tikrų priemonių, apkartina atostogas ar keliones. Ilgai keliaujant autobusu, skrendant lėktuvu mažiau judama, nepatogiai sėdima, todėl užspaudžiamos venos, nedirba blauzdos raumenys, kraujas nenuteka iš apatinių galūnių. Kad taip nenutiktų, reikėtų prisiminti gerai žinomą posakį: veiksmingiausias gydymas – profilaktika. O norint pagelbėti savo kojoms naudingi gali būti venotonikai.
Kam dar vertėtų susirūpinti kojų sveikata? Venotonikų vartoti rekomenduojama, jei yra polinkis sirgti veninės kraujotakos nepakankamumu, taip pat moterims, dirbantiesiems stovimą ar sėdimą darbą, karštose patalpose. Išties profesijų sąrašas gana ilgas – tai buhalterės, vadybininkės, siuvėjos, pardavėjos, kirpėjos ir visos kitos, kurios daug laiko darbo vietoje praleidžia nejudėdamos, sėdėdamos sulenkusios kojas, ilgai stovinčios.
 

Sėkmės veiksnys– nedelsti


Venų išsiplėtimas – ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema. Nors pradžioje daugelis gali ir niekuo nesiskųsti, tačiau ilgainiui atsiranda pilnumo ir sunkumo jausmas kojose, skausmas, naktinis mėšlungis ar staigus skausmas atsistojus. Nesiimant jokių priemonių, liga progresuoja, blauzdose ir šlaunyse išryškėja venų mazgai. Todėl, vos pastebėjus pirmuosius veninės kraujotakos sutrikimo simptomus, pagalbos reikėtų kreiptis į specialistą, nes, kaip rodo statistika, net 3/4 sergančiųjų lėtine venų liga negydomi! Nors amžius yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau ši problema gana dažnai pasireiškia ir jaunoms moterims, dažniausiai jau pirmojo nėštumo metu.
Vienas svarbiausių sėkmės veiksnių – kuo anksčiau pasirūpinti venų sveikata, nelaukiant, kol atsiras komplikacijų. „Geros visos priemonės, kurios mažina veninę ir limfos stazę, tokios kaip kojų pakėlimas, raumenų mankšta, kompresinės kojinės, kontrastinis dušas, svorio reguliavimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, dieta. Ligos progresavimo ir komplikacijų profilaktikai svarbiausia kompresinė terapija ir geriamieji venotonikai“, – pažymi gydytoja.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai