Ar esate girdėję apie miego paralyžių?

Ar esate girdėję apie miego paralyžių?

 

Apie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė.

 

Kas yra miego paralyžius?

 

Visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas (atonija arba fiziologinis paralyžius) miego metu yra natūrali kiekvieno organizmo būsena, ištinkanti paradoksinio miego (angl. REM) miego fazėje. Jos tikslas – neleisti kūnui judėti sapnuojant. Paradoksinio miego fazėje sapnuojant siunčiami nerviniai impulsai į raumenis ir, kad kūnas nejudėtų, jie yra blokuojami. Jeigu taip nenutiktų (kas ir būna tam tikrų miego sutrikimų metu), žmogus aktyviai dalyvautų savo sapnuose ir galėtų susižaloti pats ar savo lovos partnerį.

Miego paralyžius – tai negalėjimas pajudėti, kalbėti užmigimo (hipnogoginis miego paralyžius) arba prabudimo (hipnopompinis miego paralyžius) metu. Dažniau pasitaiko hipnopompinis miego paralyžius – kai prabusdamas jau esi sąmoningas, tačiau vis dar negali pajudėti.

Miego paralyžius yra priskiriamas paradoksinio miego parasomnijoms (parasomnijos – nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu). Dažniausiai nepavyksta pajudinti viso kūno raumenų, tačiau paralyžius kartais gali būti tik dalinis – sugebama pajudinti tik kojų ir liemens raumenis arba tik galvos ir veido. Miego paralyžiaus metu gali atrodyti, kad nebedirba net ir kvėpavimo raumenys, nors jie paprastai nepaliečiami.

Paprastai miego paralyžių lydi baimė, panika ar jos priepuoliai, prakaitavimas, virpulio jausmas, mirksėjimas, patankėjęs širdies plakimas, oro trūkumas ar kiti vegetaciniai požymiai. Dalis pojūčių (pvz., galūnių tirpimas ar virpėjimas) gali išlikti ir keletą minučių po įvykio. Kai kuriems kaip gąsdinančio miego paralyžiaus poveikio pasekmės išsivysto nemiga, nerimas ar depresija.

Miego paralyžiaus metu žmogus jau nebemiega, suvokia aplinką, yra sąmoningas ir visi6kai pabudęs, tačiau vis dar negali pajudėti. Paprastai miego paralyžius trunka mažiau nei 10 min., nors užfiksuota atvejų, kurių trukmė iki 30 minučių. Priešinimasis miego paralyžiui gali prailginti jo trukmę, o kito asmens prisilietimas gali jį staigiai užbaigti.

Labai dažnai miego paralyžių lydi haliucinacijos. Naujausi sisteminiai tyrimai atskleidė tris pagrindines haliucinacinių potyrių formas, dažniausiai lydinčias miego paralyžių: pirmoji susijusi su kažkieno buvimo šalia jutimu, antroji – su krūtinės užgulimu, oro trūkumu ir dusuliu, o trečioji – plūduriavimo/skraidymo pojūčiu (angl. out-of-body patyrimas).

Haliucinacijos kartais pasireiškia vaizdais, garsais, jausmais, jos yra labai tikroviškos ir gali įbauginti.

 

Kodėl atsiranda miego paralyžius?

 

Visų pirma, nustačius, kad žmogui iš tiesų buvo miego paralyžius, ištiriama, ar pacientas neserga narkolepsija. Tai – specifinė neurologinė liga, pasireiškianti mieguistumo priepuoliais dieną, katapleksija, haliucinacijomis prabundant ar užmiegant ir miego paralyžiumi. Sergant narkolepsija, yra iki 70 procentų tikimybė, kad bus ir miego paralyžius. Tačiau miego paralyžius gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms arba būti susijęs su tam tikrais kitais miego ar psichikos sutrikimais. Miego paralyžius gali pasireikšti sergantiesiems depresija, vartojantiems anksiolitikų (nerimą mažinančių vaistų), dažniau pasitaiko paaugliams, kadangi jų nervų sistema dar nebūna iki galo susiformavusi.

Sveikam žmogui sukelti miego paralyžių gali miego deprivacija (miego trūkumas). Provokuojantys ir dažnumą skatinantys veiksniai yra persimiegojimas ar neišsimiegojimas, nereguliarus miego budrumo režimas, nepatogi miegojimo padėtis (pusiau sėdomis, atsilošus ar pan.).

Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad maždaug 3–6 procentai žmonių gali pasireikšti miego paralyžius.

Sunkiausia atskirti tikrąjį miego paralyžių nuo pseudoparalyžiaus, kai jis susijęs su isterine būsena ar depresija. Kai hipnogoginės/hipnopompinės haliucinacijos ir miego paralyžius susiję su nerimu ir/ar depresijos bei psichozės simptomais, raumenų paralyžius dažniau būna tik dalinis, pacientai gali pajudinti pirštą ar apsiversti.

 

Kaip elgtis pajutus miego paralyžių ir kaip jo išvengti

 

Jei prabudus jaučiamas miego paralyžius, pirmiausia reikėtų palaukti, atsipalaiduoti ir jam nesipriešinti, kadangi tai tik pailgintų jo trukmę ir sukeltų baimę. Rekomenduojama giliai kvėpuoti, nepulti į paniką, po truputį pradėti bandyti judinti galūnes. Jeigu tai kartojasi dažnai ir jei šalia jūsų miega kažkas kitas, reikėtų paprašyti to žmogaus, kad šis, pastebėjęs ką neįprasta, jus paliestų ar pajudintų – paralyžius gali staiga baigtis.

Po pirmo miego paralyžiaus pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą arba miego specialistą ir išsitirti, ar tikrai būtent jis buvo, išsiaiškinti, ar nėra kitų požymių. Tai įvertinęs specialistas patars, kaip elgtis toliau. Kaip minėta, tai galėtų būti tik vienas iš narkolepsijos, depresijos ar kitokių sveikatos sutrikimų simptomų.

Miego higienos taisyklių turėtų laikytis ir tie, kuriems nėra miego sutrikimų, kad būtų laiku užkirstas kelias jų išsivystymui.

Kiekvieną vakarą derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, miegoti ne mažiau nei 7–8 valandas. Vengti alkoholio, kofeino, nikotino bent jau 3 val. iki miego. Reguliariai mankštintis bent 3 kartus per savaitę po 45 min. Ir tai neturėtų būti vėliau nei trys valandos iki miego. Nevalgyti sunkaus maisto vėlyvą vakarą, bet ir neiti miegoti peralkus. Pasirūpinti aplinka, kurioje miegama: joje neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio, net telefono; ji turėtų būti kiek galima patogesnė – vengti ekstremalių temperatūrų, triukšmo, šviesos. Taip pat reikėtų įvertinti pogulių naudą – jie gali būti normali dienotvarkės dalis, tačiau kai kuriems kaip tik sutrikdyti normalų miegą, kadangi vakarais tuomet mažiau norisi miego ir pasidaro sunkiau užmigti.

Jei pasireiškia miego paralyžius, itin svarbu kiekvieną dieną miegoti eiti reguliariai. 5 valandos miego darbo dienomis ir po 12 valandų savaitgaliais sutrikdo miego budrumą ir gali paskatinti miego paralyžių. Taip pat ir bemiegės naktys bei nerimas gali būti miego paralyžiaus paūmėjimo veiksnys. Derėtų peržiūrėti ir savo darbo pobūdį – pavyzdžiui, vieniems tinka naktinis darbas arba darbas pamainomis, o kitiems prie tokio darbo gali būti bene neįmanoma prisitaikyti. Jei vargina šis sutrikimas, derėtų stengtis kiek įmanoma palaikyti tinkamą miego ir budrumo režimą, vengti stresinių situacijų ir per didelio fizinio krūvio.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai