){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar esate girdėję apie miego paralyžių?
Apie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė.
Kas yra miego paralyžius?
Visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas (atonija arba fiziologinis paralyžius) miego metu yra natūrali kiekvieno organizmo būsena, ištinkanti paradoksinio miego (angl. REM) miego fazėje. Jos tikslas – neleisti kūnui judėti sapnuojant. Paradoksinio miego fazėje sapnuojant siunčiami nerviniai impulsai į raumenis ir, kad kūnas nejudėtų, jie yra blokuojami. Jeigu taip nenutiktų (kas ir būna tam tikrų miego sutrikimų metu), žmogus aktyviai dalyvautų savo sapnuose ir galėtų susižaloti pats ar savo lovos partnerį.
Miego paralyžius – tai negalėjimas pajudėti, kalbėti užmigimo (hipnogoginis miego paralyžius) arba prabudimo (hipnopompinis miego paralyžius) metu. Dažniau pasitaiko hipnopompinis miego paralyžius – kai prabusdamas jau esi sąmoningas, tačiau vis dar negali pajudėti.
Miego paralyžius yra priskiriamas paradoksinio miego parasomnijoms (parasomnijos – nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu). Dažniausiai nepavyksta pajudinti viso kūno raumenų, tačiau paralyžius kartais gali būti tik dalinis – sugebama pajudinti tik kojų ir liemens raumenis arba tik galvos ir veido. Miego paralyžiaus metu gali atrodyti, kad nebedirba net ir kvėpavimo raumenys, nors jie paprastai nepaliečiami.
Paprastai miego paralyžių lydi baimė, panika ar jos priepuoliai, prakaitavimas, virpulio jausmas, mirksėjimas, patankėjęs širdies plakimas, oro trūkumas ar kiti vegetaciniai požymiai. Dalis pojūčių (pvz., galūnių tirpimas ar virpėjimas) gali išlikti ir keletą minučių po įvykio. Kai kuriems kaip gąsdinančio miego paralyžiaus poveikio pasekmės išsivysto nemiga, nerimas ar depresija.
Miego paralyžiaus metu žmogus jau nebemiega, suvokia aplinką, yra sąmoningas ir visi6kai pabudęs, tačiau vis dar negali pajudėti. Paprastai miego paralyžius trunka mažiau nei 10 min., nors užfiksuota atvejų, kurių trukmė iki 30 minučių. Priešinimasis miego paralyžiui gali prailginti jo trukmę, o kito asmens prisilietimas gali jį staigiai užbaigti.
Labai dažnai miego paralyžių lydi haliucinacijos. Naujausi sisteminiai tyrimai atskleidė tris pagrindines haliucinacinių potyrių formas, dažniausiai lydinčias miego paralyžių: pirmoji susijusi su kažkieno buvimo šalia jutimu, antroji – su krūtinės užgulimu, oro trūkumu ir dusuliu, o trečioji – plūduriavimo/skraidymo pojūčiu (angl. out-of-body patyrimas).
Haliucinacijos kartais pasireiškia vaizdais, garsais, jausmais, jos yra labai tikroviškos ir gali įbauginti.
Kodėl atsiranda miego paralyžius?
Visų pirma, nustačius, kad žmogui iš tiesų buvo miego paralyžius, ištiriama, ar pacientas neserga narkolepsija. Tai – specifinė neurologinė liga, pasireiškianti mieguistumo priepuoliais dieną, katapleksija, haliucinacijomis prabundant ar užmiegant ir miego paralyžiumi. Sergant narkolepsija, yra iki 70 procentų tikimybė, kad bus ir miego paralyžius. Tačiau miego paralyžius gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms arba būti susijęs su tam tikrais kitais miego ar psichikos sutrikimais. Miego paralyžius gali pasireikšti sergantiesiems depresija, vartojantiems anksiolitikų (nerimą mažinančių vaistų), dažniau pasitaiko paaugliams, kadangi jų nervų sistema dar nebūna iki galo susiformavusi.
Sveikam žmogui sukelti miego paralyžių gali miego deprivacija (miego trūkumas). Provokuojantys ir dažnumą skatinantys veiksniai yra persimiegojimas ar neišsimiegojimas, nereguliarus miego budrumo režimas, nepatogi miegojimo padėtis (pusiau sėdomis, atsilošus ar pan.).
Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad maždaug 3–6 procentai žmonių gali pasireikšti miego paralyžius.
Sunkiausia atskirti tikrąjį miego paralyžių nuo pseudoparalyžiaus, kai jis susijęs su isterine būsena ar depresija. Kai hipnogoginės/hipnopompinės haliucinacijos ir miego paralyžius susiję su nerimu ir/ar depresijos bei psichozės simptomais, raumenų paralyžius dažniau būna tik dalinis, pacientai gali pajudinti pirštą ar apsiversti.
Kaip elgtis pajutus miego paralyžių ir kaip jo išvengti
Jei prabudus jaučiamas miego paralyžius, pirmiausia reikėtų palaukti, atsipalaiduoti ir jam nesipriešinti, kadangi tai tik pailgintų jo trukmę ir sukeltų baimę. Rekomenduojama giliai kvėpuoti, nepulti į paniką, po truputį pradėti bandyti judinti galūnes. Jeigu tai kartojasi dažnai ir jei šalia jūsų miega kažkas kitas, reikėtų paprašyti to žmogaus, kad šis, pastebėjęs ką neįprasta, jus paliestų ar pajudintų – paralyžius gali staiga baigtis.
Po pirmo miego paralyžiaus pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą arba miego specialistą ir išsitirti, ar tikrai būtent jis buvo, išsiaiškinti, ar nėra kitų požymių. Tai įvertinęs specialistas patars, kaip elgtis toliau. Kaip minėta, tai galėtų būti tik vienas iš narkolepsijos, depresijos ar kitokių sveikatos sutrikimų simptomų.
Miego higienos taisyklių turėtų laikytis ir tie, kuriems nėra miego sutrikimų, kad būtų laiku užkirstas kelias jų išsivystymui.
Kiekvieną vakarą derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, miegoti ne mažiau nei 7–8 valandas. Vengti alkoholio, kofeino, nikotino bent jau 3 val. iki miego. Reguliariai mankštintis bent 3 kartus per savaitę po 45 min. Ir tai neturėtų būti vėliau nei trys valandos iki miego. Nevalgyti sunkaus maisto vėlyvą vakarą, bet ir neiti miegoti peralkus. Pasirūpinti aplinka, kurioje miegama: joje neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio, net telefono; ji turėtų būti kiek galima patogesnė – vengti ekstremalių temperatūrų, triukšmo, šviesos. Taip pat reikėtų įvertinti pogulių naudą – jie gali būti normali dienotvarkės dalis, tačiau kai kuriems kaip tik sutrikdyti normalų miegą, kadangi vakarais tuomet mažiau norisi miego ir pasidaro sunkiau užmigti.
Jei pasireiškia miego paralyžius, itin svarbu kiekvieną dieną miegoti eiti reguliariai. 5 valandos miego darbo dienomis ir po 12 valandų savaitgaliais sutrikdo miego budrumą ir gali paskatinti miego paralyžių. Taip pat ir bemiegės naktys bei nerimas gali būti miego paralyžiaus paūmėjimo veiksnys. Derėtų peržiūrėti ir savo darbo pobūdį – pavyzdžiui, vieniems tinka naktinis darbas arba darbas pamainomis, o kitiems prie tokio darbo gali būti bene neįmanoma prisitaikyti. Jei vargina šis sutrikimas, derėtų stengtis kiek įmanoma palaikyti tinkamą miego ir budrumo režimą, vengti stresinių situacijų ir per didelio fizinio krūvio.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau
