Mastopatija

Gerybinių krūtų ligų priežastis gali būti endokrininės, nervų ar ginekologinės ligos. Gerybinėmis krūtų ligomis dažniausiai serga 18-67 metų amžiaus moterys. Pavyzdžiui, cistiniai pakitimai (ypač pavienės cistos) dažniau diagnozuojamos 35 - 60- ties metų amžiaus moterims. Apie 15 proc. pavienių cistų aptinkama moters postmenopauzės laikotarpiu.
Pagal pasaulinės sveikatos (PSO) apibrėžimą mastopatija - tai cistinė fibrozinė liga, pasižyminti plataus spektro proliferaciniais (nenormalus krūties liaukinio audinio išviešėjimas) ir regresiniais (krūties liaukinio audinio nykimas) pakitimais.
Mastopatija yra klinikinė sąvoka, kurios pagrindą sudaro įvairūs nuo hormonų priklausomi procesai, nukrypstantys nuo fiziologinių normų ir neatitinkantys moters amžiaus. Klinikinėje praktikoje yra skiriamos dvi mastopatijų formos: difuzinė ir mazginė (židininė).
Statistiniais duomenimis, 60 proc. vyresnių nei 40 metų moterų nustatomos krūties ligos. Klimakteriniu periodu 54 proc. moterų nustatoma difuzinė , 26 proc. - mazginė mastopatijos forma, 18 proc. - fibroadenomos, o 2 proc. - krūties vėžys.
 

Mastopatijos formos

Krūtų gerybinių ligų patologinė reikšmė yra dvejopa: viena vertus, pavienį mazgelį ar cistą reikia atskirti nuo vėžio, kita vertus, diagnozuoti pakitimai gali progresuoti iki krūties vėžio. Pagal krūties liaukos epitelio proliferaciją (nenormalų krūties liaukinio audinio vešėjimą) skiriamos dvi krūtų cistinės fibrozinės ligos - mastopatijos formos: neproliferacinė ir proliferacinė bei 3 mastopatijos laipsniai: I laipsnio - cistinė fibrozinė liga be epitelio proliferacijos; II laipsnio - su epitelio proliferacija ir III laipsnio - su atipine epitelio proliferacija. Antro ir trečio laipsnio mastopatija priskiriama ikivėžinėms krūtų ligoms. Susirgus I laipsnio mastopatija, krūties vėžio rizika padidėja 2-3 kartus, o susirgus II -III laipsnio mastopatija - net 20-40 kartų.
Viena iš krūties vėžio profilaktikos priemonių - anksti diagnozuoti ir laiku pradėti gydyti mastopatiją.
 

Kaip ir kada tikrintis?

Kiekviena moteris, praėjus 2-3 dienoms po mėnesinių, turėtų atidžiai prieš veidrodį apžiūrėti savo krūtis: ar nėra deformacijos? (gal viena krūtis didesnė nei kita?), ar nepasikeitė spenelių forma? ar nėra išskyrų iš spenelių? ar nėra įdubimų, sustandėjusių mazgelių krūtyje ar pažastyse? Kilus įtarimui ar pastebėjus minimalius pakitimus, reikėtų pasikonsultuoti su ginekologu ar šeimos gydytoju. Reikalui esant, jus nusiųs pas krūtų specialistą.
Kiekviena vyresnė nei 40 metų amžiaus moteris turėtų kartą per metus pasitikrinti krūtis pas specialistą (mamologą).

Gydymas

Pradinė ligos stadija (difuzinė mastopatija) gali būti sėkmingai gydoma vaistais. Difuzinės mastopatijos atveju galimos išskyros iš spenelių, krūtų jautrumas, padidėjęs gruoblėtumas. Negydant vystosi mazginiai bei mišrūs pakitimai.
Mastopatijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Reikia atsižvelgti į gretutines ligas bei priežastis, sukėlusias mastopatiją. Šiuo metu difuzinė neproliferacinė mastopatija sėkmingai gydoma fitoterapija, enzimų terapija, antioksidantais, vitaminų terapija ir geriamaisiais kontraceptikais. Mazginė proliferacinė mastopatijos forma dažniausiai gydoma chirurginiu būdu. Po to skiriamas konservatyvus gydymas bei ligos kontrolė.
Diagnozavęs mastopatiją, gydytojas rekomenduoja pacientei po tam tikro laiko atlikti kontrolinį krūtų patikrinimą. Deja, moterys ne visada nurodytu laiku atvyksta pas gydytoją, neįvertina šio patikrinimo svarbos. Kontrolinis krūtų patikrinimas įvertina ligos eigą ir leidžia spręsti, kaip pacientę toliau gydyti.
Bendri gerybinių krūtų ligų ir vėžio rizikos veiksniai yra:
• Paveldimumas
• Nėštumo nutraukimas
• Ankstyvos mėnesinės (nuo 9-10 metų) ir vėlyva menopauzė (po 55 metų)
• Moters amžius pirmojo ir paskutiniojo gimdymo metu
• Moteris nėra gimdžiusi
• Vėlyvas pirmasis nėštumas
• Moteris nėra žindžiusi kūdikio ar žindžiusi trumpą laiką
• Moteris nevartoja geriamųjų kontraceptikų  

Mastopatijos formos

Krūtų gerybinių ligų patologinė reikšmė yra dvejopa: viena vertus, pavienį mazgelį ar cistą reikia atskirti nuo vėžio, kita vertus, diagnozuoti pakitimai gali progresuoti iki krūties vėžio. Pagal krūties liaukos epitelio proliferaciją (nenormalų krūties liaukinio audinio vešėjimą) skiriamos dvi krūtų cistinės fibrozinės ligos - mastopatijos formos: neproliferacinė ir proliferacinė bei 3 mastopatijos laipsniai: I laipsnio - cistinė fibrozinė liga be epitelio proliferacijos; II laipsnio - su epitelio proliferacija ir III laipsnio - su atipine epitelio proliferacija. Antro ir trečio laipsnio mastopatija priskiriama ikivėžinėms krūtų ligoms. Susirgus I laipsnio mastopatija, krūties vėžio rizika padidėja 2-3 kartus, o susirgus II -III laipsnio mastopatija - net 20-40 kartų.
Viena iš krūties vėžio profilaktikos priemonių - anksti diagnozuoti ir laiku pradėti gydyti mastopatiją.
 

Kaip ir kada tikrintis?

Kiekviena moteris, praėjus 2-3 dienoms po mėnesinių, turėtų atidžiai prieš veidrodį apžiūrėti savo krūtis: ar nėra deformacijos? (gal viena krūtis didesnė nei kita?), ar nepasikeitė spenelių forma? ar nėra išskyrų iš spenelių? ar nėra įdubimų, sustandėjusių mazgelių krūtyje ar pažastyse? Kilus įtarimui ar pastebėjus minimalius pakitimus, reikėtų pasikonsultuoti su ginekologu ar šeimos gydytoju. Reikalui esant, jus nusiųs pas krūtų specialistą.
Kiekviena vyresnė nei 40 metų amžiaus moteris turėtų kartą per metus pasitikrinti krūtis pas specialistą (mamologą).
 

Gydymas

Pradinė ligos stadija (difuzinė mastopatija) gali būti sėkmingai gydoma vaistais. Difuzinės mastopatijos atveju galimos išskyros iš spenelių, krūtų jautrumas, padidėjęs gruoblėtumas. Negydant vystosi mazginiai bei mišrūs pakitimai.
Mastopatijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Reikia atsižvelgti į gretutines ligas bei priežastis, sukėlusias mastopatiją. Šiuo metu difuzinė neproliferacinė mastopatija sėkmingai gydoma fitoterapija, enzimų terapija, antioksidantais, vitaminų terapija ir geriamaisiais kontraceptikais. Mazginė proliferacinė mastopatijos forma dažniausiai gydoma chirurginiu būdu. Po to skiriamas konservatyvus gydymas bei ligos kontrolė.
Diagnozavęs mastopatiją, gydytojas rekomenduoja pacientei po tam tikro laiko atlikti kontrolinį krūtų patikrinimą. Deja, moterys ne visada nurodytu laiku atvyksta pas gydytoją, neįvertina šio patikrinimo svarbos. Kontrolinis krūtų patikrinimas įvertina ligos eigą ir leidžia spręsti, kaip pacientę toliau gydyti.
Bendri gerybinių krūtų ligų ir vėžio rizikos veiksniai yra:
• Paveldimumas
• Nėštumo nutraukimas
• Ankstyvos mėnesinės (nuo 9-10 metų) ir vėlyva menopauzė (po 55 metų)
• Moters amžius pirmojo ir paskutiniojo gimdymo metu
• Moteris nėra gimdžiusi
• Vėlyvas pirmasis nėštumas
• Moteris nėra žindžiusi kūdikio ar žindžiusi trumpą laiką
• Moteris nevartoja geriamųjų kontraceptikų