Faktai apie endometriozę

Kas yra endometriozė?

Ligos pavadinimas kilęs iš gimdos vidų išklojančio audinio - endometriumo (endometrium) pavadinimo. Jei moteris ne nėščia, šis audinys cikliškai išveša ir pasišalina per kiekvienas mėnesines. Sergant endometrioze tokio audinio būna už gimdos ribų, dažniausiai pilvo ertmėje. Ne gimdoje esantis endometriumas taip pat paklūsta cikliniams hormoniniams kitimams: ciklo metu išveša, o prasidėjus mėnesinėms - yra. Tik, kitaip nei iš gimdos, iš pilvo ertmės suirę audiniai ir kraujas neturi kur pasišalinti. Todėl audiniai apie endometriozės židinį paburksta, vystosi uždegimas, susidaro sąaugos.
Dažniausiai endometriozės židinių būna kiaušidėse, kiaušintakių piltuvėliuose, ant gimdos raiščių, ertmėje tarp makšties ir tiesiosios žarnos, ant pilvaplėvės, šlapimo pūslės, žarnyno.
 

Kokie yra endometriozės simptomai?

Dažniausiai moterys skundžiasi stipriais skausmais mėnesinių metu, skausmingais lytiniais santykiais, rudų išskyrų pasirodymu prieš bei po mėnesinių, neaiškiu pilvo, juosmens, strėnų skausmu. Didelė dalis moterų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, darbingumo sumažėjimu, prislėgta, depresine nuotaika, galvos skausmais. Nevaisingumo rizika endometrioze sergančioms moterims 20 kartų didesnė, nei sveikoms. Apie 30-40 proc. moterų, sergančių endometrioze, - nevaisingos, o 15-30 proc. nevaisingų moterų serga endometrioze. Endometriozės ir nevaisingumo ryšys iki galo neišaiškintas.
 

Kokios priežastys sukelia endometriozę?

Tikslių priežasčių iki šiol taip pat neatrasta. Viena iš
teorijų teigia, kad mėnesinių metu endometriumo ląstelės pro kiaušintakį patenka į pilvo ertmę ir čia implantuojasi bei pradeda augti. Kita teorija teigia, kad ligos atsiradimą lemia genetinės priežastys, t.y. paveldimas polinkis sirgti šia liga. Taip pat manoma, kad endometriozė gali būti audinių sklaidos ir vystymosi sutrikimo pasekmė. Yra hipotezė, kad endometriumo ląstelės išplinta krauju.
 

Kada didesnė rizika susirgti endometrioze?

Endometriozė dažnesnė negimdžiusioms, vėlai ištekėjusioms, vėlai gimdančioms, ribojančioms šeimos dydį, aukštesnio socialinio sluoksnio moterims. Endometriozės riziką padvigubina trumpas mėnesinių ciklas (< 27 d.) ir ilga menstruacijų trukmė (> 7 d.).

Kaip diagnozuojama liga?

Be įprastų diagnozės nustatymo būdų - apklausos ir ginekologinio ištyrimo, atliekama pilvo ertmės apžiūra laparoskopu. Šis tyrimo būdas galutinai patvirtina diagnozę. Tiriant ant pilvo organų paviršiaus ieškoma endometriumo salelių, jos yra paimamos ir ištiriamos. Tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei pasirinkti gydymo taktiką.
 

Kaip gydoma endometriozė?

Endometriozės gydymas turi būti individualus, jį gali paskirti tik gydytojas. Medikamentų parinkimas priklauso nuo pacientės amžiaus, ligos trukmės, skundų, požiūrio į vaisingumą, prieš tai skirto gydymo, kontraindikacijų ir, be abejo, nuo to, ar endometriozė diagnozuota pirmą kartą, ar pakartotinai. Medikamentinį gydymą rekomenduojama taikyti esant švelniai ir lengvai endometriozės formai. Kitais atvejais tikslingesnis yra medikamentinis ir chirurginis arba tik chirurginis gydymas, atsižvelgiant į klinikinę situaciją ir vaisingumo problemą. Šiai ligai gydyti gali būti vartojami vien gestagenai (Duphaston, Provera, Depo-Provera), gestagenų ir estrogenų derinys, koks yra įprastiniuose hormoniniuose kontraceptikuose, danazolis, antigestagenai, gonadotropinio hormono agonistai (Zoladex). Gydymo kursas tęsiasi 6-12 mėnesių.
Gydymas vien vaistais rekomenduojamas moterims, kurios neplanuoja nėštumo. Jaunoms moterims, norinčioms turėti vaikų, rekomenduojamas medikamentinis ir chirurginis šios ligos gydymas. Endometriozės židiniai pašalinami chirurginiu būdu, lazeriu arba taikant elektrokaustiką.
 

Kodėl verta gydytis?

Nustačius endometriozę gydytis būtina. Sirgdamos endometrioze, didelė dalis moterų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, darbingumo sumažėjimu, prislėgta, bloga nuotaika, galvos skausmais, varginančiais strėnų skausmais, todėl nukenčia darbingumas, šeima ir ypač vaikai. Jei endometrioze sergama ilgiau nei 10 metų ir nėra arba nebuvo gydoma, tuomet sveikatos sutrikimai būna stipresni ir sunkiau gydomi. Nesigydant didėja rizika tapti nevaisinga. Be to, plyšus endometriozinei kiaušidės cistai, atsiranda “ūminio pilvo” simptomai, reikalaujantys skubios operacijos.
Gydant endometriozę išnyksta pagrindinis negalavimas - skausmas. Todėl pagerėja bendra savijauta. Kuo anksčiau pradedama gydyti endometriozė, tuo greičiau ir lengviau ji išgydoma. 

Kokie yra endometriozės simptomai?

Dažniausiai moterys skundžiasi stipriais skausmais mėnesinių metu, skausmingais lytiniais santykiais, rudų išskyrų pasirodymu prieš bei po mėnesinių, neaiškiu pilvo, juosmens, strėnų skausmu. Didelė dalis moterų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, darbingumo sumažėjimu, prislėgta, depresine nuotaika, galvos skausmais. Nevaisingumo rizika endometrioze sergančioms moterims 20 kartų didesnė, nei sveikoms. Apie 30-40 proc. moterų, sergančių endometrioze, - nevaisingos, o 15-30 proc. nevaisingų moterų serga endometrioze. Endometriozės ir nevaisingumo ryšys iki galo neišaiškintas.
 

Kokios priežastys sukelia endometriozę?

Tikslių priežasčių iki šiol taip pat neatrasta. Viena iš
teorijų teigia, kad mėnesinių metu endometriumo ląstelės pro kiaušintakį patenka į pilvo ertmę ir čia implantuojasi bei pradeda augti. Kita teorija teigia, kad ligos atsiradimą lemia genetinės priežastys, t.y. paveldimas polinkis sirgti šia liga. Taip pat manoma, kad endometriozė gali būti audinių sklaidos ir vystymosi sutrikimo pasekmė. Yra hipotezė, kad endometriumo ląstelės išplinta krauju.
 

Kada didesnė rizika susirgti endometrioze?

Endometriozė dažnesnė negimdžiusioms, vėlai ištekėjusioms, vėlai gimdančioms, ribojančioms šeimos dydį, aukštesnio socialinio sluoksnio moterims. Endometriozės riziką padvigubina trumpas mėnesinių ciklas (< 27 d.) ir ilga menstruacijų trukmė (> 7 d.).
 

Kaip diagnozuojama liga?

Be įprastų diagnozės nustatymo būdų - apklausos ir ginekologinio ištyrimo, atliekama pilvo ertmės apžiūra laparoskopu. Šis tyrimo būdas galutinai patvirtina diagnozę. Tiriant ant pilvo organų paviršiaus ieškoma endometriumo salelių, jos yra paimamos ir ištiriamos. Tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei pasirinkti gydymo taktiką.
 

Kaip gydoma endometriozė?

Endometriozės gydymas turi būti individualus, jį gali paskirti tik gydytojas. Medikamentų parinkimas priklauso nuo pacientės amžiaus, ligos trukmės, skundų, požiūrio į vaisingumą, prieš tai skirto gydymo, kontraindikacijų ir, be abejo, nuo to, ar endometriozė diagnozuota pirmą kartą, ar pakartotinai. Medikamentinį gydymą rekomenduojama taikyti esant švelniai ir lengvai endometriozės formai. Kitais atvejais tikslingesnis yra medikamentinis ir chirurginis arba tik chirurginis gydymas, atsižvelgiant į klinikinę situaciją ir vaisingumo problemą. Šiai ligai gydyti gali būti vartojami vien gestagenai (Duphaston, Provera, Depo-Provera), gestagenų ir estrogenų derinys, koks yra įprastiniuose hormoniniuose kontraceptikuose, danazolis, antigestagenai, gonadotropinio hormono agonistai (Zoladex). Gydymo kursas tęsiasi 6-12 mėnesių.
Gydymas vien vaistais rekomenduojamas moterims, kurios neplanuoja nėštumo. Jaunoms moterims, norinčioms turėti vaikų, rekomenduojamas medikamentinis ir chirurginis šios ligos gydymas. Endometriozės židiniai pašalinami chirurginiu būdu, lazeriu arba taikant elektrokaustiką.
 

Kodėl verta gydytis?

Nustačius endometriozę gydytis būtina. Sirgdamos endometrioze, didelė dalis moterų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, darbingumo sumažėjimu, prislėgta, bloga nuotaika, galvos skausmais, varginančiais strėnų skausmais, todėl nukenčia darbingumas, šeima ir ypač vaikai. Jei endometrioze sergama ilgiau nei 10 metų ir nėra arba nebuvo gydoma, tuomet sveikatos sutrikimai būna stipresni ir sunkiau gydomi. Nesigydant didėja rizika tapti nevaisinga. Be to, plyšus endometriozinei kiaušidės cistai, atsiranda “ūminio pilvo” simptomai, reikalaujantys skubios operacijos.
Gydant endometriozę išnyksta pagrindinis negalavimas - skausmas. Todėl pagerėja bendra savijauta. Kuo anksčiau pradedama gydyti endometriozė, tuo greičiau ir lengviau ji išgydoma.