Latentinė acidozė: rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimai bei lėtinės kaulų ligos

RŪGŠČIŲ IR ŠARMŲ PUSIAUSVYROS (pH) HOMEOSTAZĖ – BŪTINA SĄLYGA OPTIMALIAI ORGANIZMO FERMENTŲ VEIKLAI. JOS DĖKA UŽTIKRINAMA IR BALTYMŲ STRUKTŪRA BEI FUNKCIJA, LĄSTELIŲ MEMBRANŲ PRALAIDUMAS, ELEKTROLITŲ PASISKIRSTYMAS. TYRIMŲ METU NUSTATYTA, KAD ILGALAIKIS RŪGŠČIŲ IR ŠARMŲ PUSIAUSVYROS SUTRIKIMAS VAIDINA SVARBŲ VAIDMENĮ DAUGELIO LĖTINIŲ LIGŲ, TARP JŲ IR OSTEOPOROZĖS PATOGENEZĖJE. TEIGINYS, JOG ORGANIZMO pH REGULIUOJANČIŲ SISTEMŲ RESURSAI YRA PRAKTIŠKAI NERIBOTI, NEPASITVIRTINO: PASTARUOJU METU VIS DAUGIAU RANDAMA DUOMENŲ, RODANČIŲ, KAD LATENTINĖ ACIDOZĖ PAMAŽU IŠSEKINA BUFERINIŲ SISTEMŲ REZERVUS. DIDELĖS ĮTAKOS ACIDOZEI ATSIRASTI TURI IR MITYBA.
 

Sveiko žmogaus kraujo pH yra 7,4. Net ir nedideli nukrypimai nuo normos sukelia sunkius, net gyvybei pavojingus medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl kraujo pH kitimo ribos labai nedidelės – 7,37-7,43. Tokią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą užtikrina organizmo buferinės sistemos – pH parūgštėjus, jos sujungia H+, pašarmėjus – OH– jonų perteklių. Tačiau optimaliai šių sistemų veiklai būtina nuolatinė jų regeneracija.
 

Rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliacija


Rūgščių ir šarmų reguliacinės sistemos pagrindą sudaro minėtos kraujo buferinės sistemos, dujų apykaita plaučiuose ir inkstų ekskrecijos mechanizmai.
Svarbus kraujo buferinių sistemų požymis – greitas atsakas pakitus pH. Pagrindinį vaidmenį atlieka bikarbonatinis, tačiau negalima pamiršti ir hemoglobininio bei fosfatinio buferių. H+ jonams susijungus su buferio bikarbonatu (HCO3–), susidaro nepatvari anglies rūgštis (H2CO3), skylanti į vandenį ir anglies dioksidą (CO2). Pastarasis pašalinamas pro plaučius. Minėtų procesų dėka pavyksta išvengti rimtos acidozės. H+ jonus, susidariusius skylant įvairioms rūgštims, šalina ir inkstai. Tai ypač svarbu, kadangi protonų organizme pagaminama daugiau nei iš maisto pasisavinama šarminių medžiagų (palyginti su šarminga vaisių ir daržovių dieta, įprastinė mityba, kurioje gausu baltymų, sukelia kasdieninę kūno acidifikaciją). Kraujo pH rūgštėja ir badaujant – skylant riebalinėms medžiagoms, susidaro keto rūgštys, sportuojant – anaerobinės glikolizės metu daugėja laktatų.
Būtinos buferinių sistemų sudedamosios dalys – mineralų organinės druskos ir mikroelementai. Disocijuojant šioms druskoms, susidaro organiniai anijonai, prisijungiantys H+ jonus. Pasigaminusios organinės rūgštys metabolizuojamos į vandenį ir anglies dioksidą, pašalinamą anksčiau minėtu keliu. Pavyzdžiui, disocijavus natrio citratui (1 pav.), natrio katijonų (Na+) vietą užima H+ jonai, o susidariusi citrinų rūgštis skyla į vandenį ir CO2. Taip išlaikoma neutrali pusiausvyra, tačiau, acidozei užsitęsus, mažėja mineralinių medžiagų kiekis kauluose – jie pradeda retėti.
 

Latentinė acidozė


Latentinė acidozė pasireiškia daug dažniau nei respiracinė ar metabolinė. Šiai būklei būdingas pH parūgštėjimas bei sumažėjusi kraujo buferinių sistemų geba. Terminu “latentinė” apibrėžiama lėtinė patologija, praktiškai neturinti jai būdingų specifinių klinikinių simptomų ir nustatoma tik įvertinus buferinių sistemų pajėgumą bei inkstų išskiriamą rūgščių kiekį.


Svarbus vaidmuo palaikant pH homeostazę tenka inkstams. Vyresnio amžiaus žmonių inkstų funkcija neprilygsta jaunimui, mažėja ir jų gebėjimas šalinti H+ jonus. Metams bėgant kraujo pH rūgštėja, mažėja buferinių sistemų pajėgumas (2 pav.). Acidozei kompensuoti eikvojami kaulų buferinių mineralų resursai. Viena iš pagrindinių padidėjusio kraujo rūgštingumo priežasčių – didelis baltymų kiekis maiste. Tokios dietos laikantis ir vyresniame amžiuje, išsivysto latentinė acidozė – kyla neabejotina acidifikacijos rizika, pasireiškianti įvairiais metabolinės funkcijos sutrikimais.
 

Kompensaciniai latentinės acidozės mechanizmai


Žinoma, kad latentinė acidozė turi didelę įtaką osteoporozei, hiperurikemijai, podagrai atsirasti ir progresuoti, neigiamai veikia inkstų funkciją. Organizmas užsitęsusį rūgščių ir šarmų balanso sutrikimą siekia kompensuoti keletu būdų:
1. Didėja amonio jonų (NH4+) ekskrecija.
Amoniakas (NH3), gaminamas inkstų tubulėse, laisvai difunduoja pro ląstelių membraną – pirminiame šlapime jis susijungia su H+ jonais. Susidaro amonio jonai, kurių difuzija praktiškai negalima – jie išskiriami su šlapimu.
2. Didėja H+ jonų sekrecija inkstų tubulėse.
Net švelni acidozė aktyvina Na+/H+ jonų apykaitą – didėja H+ jonų ekskrecija ir Na+ jonų reabsorbcija.
3. Mažėja citratų ekskrecija ir intesyvėja jų reabsorbcija iš pirminio šlapimo.
Vystantis acidozei, intensyvėja [citratų]3– (citrinų rūgšties anijonų) reabsorbcija iš pirminio šlapimo. Tai vyksta dviejų mechanizmų dėka: mažėjant pH, didėja citratų transporterio aktyvumas, o tubulinėse ląstelėse [citratai]3– absorbuojami protoninės [H–citratų]2– formos pavidalu. Ląstelėse, prisijungdami papildomus protonus, [citratai]3– virsta citrinos rūgštimi, kuri vėliau suskaldoma į anglies dioksidą ir vandenį. Taip iš pirminio šlapimo absorbuota viena [citrato]3– molekulė eliminuoja tris H+ jonus. Tačiau suintensyvėjus citratų absorbcijai, mažėja jų koncentracija pirminiame šlapime, kuriame šie anijonai atlieka kitą – Ca2+ jonų sujungimo – funkciją. Didėjant laisvų Ca2+ jonų koncentracijai, didėja ir inkstų akmenų formavimosi rizika.
4. Skatinamas kaulų mineralinių medžiagų patekimas į kraują.
Acidozė kaulinį audinį veikia dvejopai. Visų pirma skatinamas mineralinių medžiagų pasišalinimas iš kaulų matrikso. Be to, acidozė aktyvina kaulą ardančių ląstelių (osteoklastų) ir slopina jį formuojančių osteoblastų veiklą. Dėl šių priežasčių mažėja kaulų atsparumas. Inkstuose intensyvėja Ca2+ ekskrecija – didėja inkstinių akmenų formavimosi rizika.
 

Rūgščių poveikis kaulams


Fiziologinis, nekintamas pH dažnai palaikomas tik kaulų kompensacinių mechanizmų dėka – atsipalaiduojant juose sukauptam kalciui, buferinės sistemos aprūpinamos papildomais protonais. Esant metabolinei acidozei, kauluose mažėja ne tik kalcio, bet ir natrio, kalio, karbonatų bei fosfatų. Be to, acidozė aktyvina kaulą ardančius osteoklastus ir slopina jo regeneraciją skatinančius osteoblastus. Visa tai pavaizduota 3 pav. Šiuos teiginius patvirtino ir kaulinių ląstelių tyrimas in vitro: pH nukritus žemiau nei 7,4, kalcis iš kaulo ląstelių pasišalina į aplinkinę terpę; pH pakilus aukščiau nei 7,4, pasireiškia kalcio absorbcija.
 

Išvados


Apie dietos įtaką rūgščių ir šarmų pusiausvyrai diskutuojama jau daugelį metų. Neabejojama, kad konkretūs maisto produktai ūminės acidozės ar alkalozės tikrai nesukelia. Tačiau mitybos įtakos latentinei acidozei negalima paneigti. Nuolat vartojama daug gyvulinių baltymų ir mažai šarminių medžiagų turinti dieta nesukelia didelių kraujo pH pokyčių – juos kompensuoja inkstų veikla, tačiau latentinei acidozei koreguoti nuolat eikvojami buferinių sistemų resursai, prarandama kaulinė medžiaga. Tai skatina vystytis osteoporozę, atsiranda raumenų baltymų metabolizmo sutrikimų, kremzlės struktūros ir funkcijos pokyčių. Neigiamos endogeninės kompensacijos požymiai gali komplikuotis artroze, reumatinėmis ligomis.
Šiuolaikinėje dietoje gausu rūgštis formuojančių maisto medžiagų, dažniausiai – dėl gyvulinių baltymų pertekliaus. Kita vertus, vegetarams, valgantiems per daug vaisių ir daržovių, kyla priešingas – šarminių medžiagų pertekliaus – pavojus. Paradoksalu, tačiau dietos, kurios reikėtų laikytis, pavyzdys galėtų būti mūsų akmens amžiaus protėvių mityba: retkarčiais pasitaikanti mėsa su gausiu žolelių ar šaknelių priedu.
Stresas, įtemptas gyvenimo būdas, judėjimo stoka ir nesubalansuota mityba gali sutrikdyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą: padidėja organizmo rūgštingumas. Būdingi požymiai yra nuovargis, dėmesio koncentracijos stoka, darbingumo sumažėjimas ir padažnėjusios infekcijos.
Kasdien vartojant Basica specifinį šarminio poveikio mineralinių medžiagų ir mikroelementų derinį (šarminės gyvybinės medžiagos), rūgščių persvara neutralizuojama. Taip sureguliuojama rūgščių ir šarmų pusiausvyra ir palengvinamas krūvis organizmui.
Dietų laikymasis yra išimtinė organizmo būsena, kurios metu sparčiau vyksta riebalų atsargų perdirbimas. Šio perdirbimo metu atpalaiduojami rūgštūs medžiagų apykaitos produktai (ketoninės rūgštys) turi būti papildomai pašalinami. Basica padeda organizmui neutralizuoti ir rūgščių perteklių.
Rytais ir vakarais po 1-2 arbatinius šaukštelius Basica sumaišyti su šaltu ar karštu maistu (apie 16-32g/d.).
Basica – kasdienis maisto papildas. Jis ypač tinka su javainiais, jogurtu ir sriubomis arba gali būti sumaišomas su gėrimais.
Basica parduodama be recepto vaistinėse.
Literatūros sąrašas - redakcijoje

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai